Pieno ūkį „traukia“ inovatyvi vadyba

Andrius Gurklys bent kartą per savaitę ūkyje sulaukia „Kauno grūdų“ Gyvulininkystės skyriaus konsultanto Egidijaus Stravinsko vizito.

Prieš septyniolika metų nuo 34 iš Švedijos parsigabentų telyčaičių prasidėjęs Nerijaus Antano Narausko pieno ūkis šiandieną išaugo daugiau nei 20 kartų ir yra laikomas stambiausiu Lazdijų krašto ūkiu. Čia šiandieną melžiama apie 400 karvių, dar tiek pat turima prieauglio, dirbama tūkstančio hektarų plote. Kiekvieno ūkio sėkmės formulė – it ledkalnio viršūnė, dengianti daugiau ar mažiau pasisekusių eksperimentų, investicijų. Tačiau vienareikšmiškai pritariama, kad bene pagrindinis modernaus ūkio ramstis – kvalifikuotų konsultantų patarimai.

Ūkiui diriguoja politologas Aštriosios Kirsnos dvaro pašonėje įkurtame N. A. Narausko ūkyje nuo pat jo įkūrimo pradžios dirbę darbuotojai, šiandieną vaikštinėdami po gerokai išsiplėtusią teritoriją, pasakoja, kad prieš beveik dvidešimt metų čia matytas vaizdas buvo visiškai kitoks. Pirmosios iš Švedijos atkeliavusios telyčaitės glaudėsi mediniame tvarte, tad tik palaipsniui plečiantis bandai plėtėsi ir ūkio infrastruktūra. Nors pastarieji metai pienininkų neglostė, šiandieną N. A. Narausko ūkyje galvijais užpildytos visos septynios fermos, o planuose – tolesnė plėtra. Superkamas pienas keliauja į kooperatyvą „Pienas LT“. Nors supirkimo kainos nemuša rekordų, jau atsispirta nuo prieš dvejus metus buvusio dugno. Tąkart, kad ūkis išliktų rentabilus, teko brokuoti mažiau produktyvias piendaves. Įprastai karvės iš rikiuotės išmetamos primilžiui nukritus iki 16 l per dieną, tačiau, laikantis dabartinėms supirkimo kainoms, ūkio vadovo Andriaus Gurklio skaičiavimu, netgi melžiant 10 l pieno iš vienos karvės jas auginti šiuo metu vis dar pelninga. Ūkio vadžias į savo rankas nuo praėjusių metų vasario perėmęs jaunas vadovas, pradėjęs darbus, ūkio pasiekimais nebuvo patenkintas. Per dieną vidutiniškai buvo primelžiama 21 l pieno iš vienos karvės, o štai šiandien – net dešimčia litrų daugiau. „Įsigijome naują šaldytuvą ir planuojame pradėti trijų melžimų per dieną sistemą. Tikimės, kad tai primilžį padidins bent 3 l“, – gamybos apimčių stabdyti nežada A. Gurklys. Labiausiai stebina tai, kad ūkio vadovas, į žemės ūkį pasukęs ne su ūkišku, o politologijos diplomu, puikiai tvarkosi su visomis jam tenkančiomis užduotimis. „Tai tik įrodo, kad kiekvienas ūkis turi labai daug potencialo, tiesiog reikia naudotis ekspertų parengta literatūra, konsultuotis su tam tikros srities specialistais“, – tikina jis, argumentuodamas, kad specifinių veterinarinių ar agronominių žinių spragas užpildo konsultuodamasis su kolegomis ir kvalifikuotais vadybininkais.

Primilžiai auga be didelių inovacijų Kiekvieno pieno ūkio savininko tikslas – didelis ir kokybiškas primilžis, o tai net 70–80 proc. lemia subalansuoti pašarai. Šiemet N. A. Narausko ūkyje iš vienos karvės per vieną laktaciją tikimasi vidutiniškai primelžti apie 10 tūkst. kg pieno. „Jau nuėmėme du žolės derlius, laukia dar bent du pjovimai. Norime išlaikyti šienainio ir pagerinti kukurūzų siloso kokybę, kad reikėtų mažiau pirkti rapsų ir sojos, mažinti grūdų kiekį racione. Tai bus naudingiau gyvulių sveikatingumui ir tuo pačiu bus mažesnė raciono savikaina“, – dėsto A. Gurklys. Mažinant pašarų ruošimo savikainą, bet sykiu išlaikant jų kokybę, šiemet ūkio vadovas pasiryžo efektyviau „įdarbinti“ sukauptas organines trąšas dalyje pievų įterpiant srutas. „Kadangi tokiai tręšimo technologijai mūsų turima technika nepritaikyta, pasinaudojame latvių kompanijos siūloma tręšimo paslauga. Jų turimi tręštuvai srutas įterpia 5 cm gylyje, todėl nei azotas nespėja nugaruoti, nei žolynai apsivelia mėšlu. Laukai buvo patręšti prieš pirmąją ir po antrosios pjūties. Nušienavus pievas iškart atlikome tyrimus ir rezultatu nenusivylėme. Žolinio pašaro, patręšto srutomis, kiekis net 1,5 t/ha lenkė NPK mineralinėmis trąšomis tręštus žolynus, jų baltymingumas taip pat buvo aukštesnis“, – pokyčius teigiamai vertina vyriškis. Tačiau karves šeriant vien silosu aukšto primilžio be kombinuotųjų pašarų tikėtis būtų naivu. A. Gurklys pabrėžia, kad karvių racioną turi papildyti reikiamas maisto ir mineralinių medžiagų bei vitaminų kiekis. Vis tik ūkio vadovas jau spėjo įsitikinti, kad karvių šėrimo klausimu improvizuoti rizikinga, mat virškinimo sistemos ligos tiesiogiai susijusios su šėrimo tipu, todėl vengiant nereikalingų klaidų maisto raciono sudarymas patikėtas specialistams. „Esame patyrę gana dramatiškų pasekmių vien todėl, kad pritrūkus pašarų ar suprastėjus jų kokybei teko gana greitai ir reikšmingai koreguoti racioną. Prasidėjo masinė acidozė, krito daug karvių, nukentėjo primilžiai, pieno kokybė. Nuo to laiko stengiuosi, kad pašarų racionas nesikeistų. Jeigu jis kinta, tai tik nežymiai, atsižvelgiant į pieno, stambiųjų pašarų tyrimus“, – tvirtina jis. Nemažai naujovių ūkyje įgyvendinęs naujas strategas pasidžiaugė ir dar vienu pasiteisinusiu sprendimu. „Seniau kiekviena gyvulių grupė gaudavo šiek tiek skirtingą pašarą ir taip buvo paliekama daug erdvės klaidoms. Dabar keturios grupės iš penkių šeriamos identiškai, todėl kur kas lengviau kontroliuoti išdalinto pašaro sudėtį. „Sustiprinus“ 4–5 karvių grupių racioną, vos per kelis mėnesius šių grupių dienos primilžis pakilo 5–6 l, be to, pagerėjo karvių eksterjeras, jos pasijuto geriau. Manau, galima drąsiai iš vienos karvės melžti 40 l pieno per parą be jokių didelių inovacijų. Norint palaikyti aukštą gyvulio produktyvumą, paprasčiausiai jį reikia nuosekliai šerti kokybiškais pašarais“, – dar kartą pabrėžia jis.

Andrius Gurklys bent kartą per savaitę ūkyje sulaukia „Kauno grūdų“ Gyvulininkystės skyriaus konsultanto Egidijaus Stravinsko vizito.

Bendradarbiavimą lemia tarpusavio supratimas Jo teigimu, konsultacijos gyvulių šėrimo klausimu ūkyje vyksta įvairiomis formomis: telefonu, lankantis seminaruose ar konsultantams atvykus į vietą. „Vertinga išgirsti kelias nuomones, jas pasverti ir išsirinkti optimalų variantą. Šėrimo klausimais nuolat konsultuojamės su dviem įmonėmis. Viena iš kompanijų, į kurios rekomendacijas atidžiai įsiklausome – „Kauno grūdai“. Mūsų fermose dažnai apsilankantis bendrovės Galvijininkystės skyriaus vadovas Rytas Kretavičius ir konsultantė-technologė Rolanda Karazinienė mums duoda nemažai pastabų iš šalies. Jie pastebi, kad, tarkime, su viena gyvulių grupe kažkas negerai, galbūt reikia atlikti papildomus tyrimus ir pan. Žvilgsnis iš šalies visada praverčia, juk gyvulius matant kasdien jau nebe taip lengva viską pastebėti“, – tikina ūkio ekonomistė Rita Ogunauskienė. Jos teigimu, su „Kauno grūdais“ tvarus bendradarbiavimas užsimezgė nuo pat ūkio įsteigimo pradžios, tad net ir šiandieną ūkį pasiekia „Kauno grūdų“ sunkvežimiai, pakrauti rapsų išspaudomis, sojos rupiniais, mineralais, pašarinėmis mielėmis. A. Gurklys atkreipia dėmesį, kad beveik visų pašarais prekiaujančių įmonių produktai identiški, o ir kainos skiriasi tik nežymiai, todėl renkantis partnerius atsižvelgiama į tokius kriterijus kaip atsiskaitymo terminai, įmonės lankstumas sudarant prekybinius sandorius ir pan. „Gerą įspūdį paliko „Kauno grūdų“ lankstumas ir kūrybiškumas, kai jiems norėjome parduoti nauja technologija paruoštus kukurūzus. Kompanija juos sutiko supirkti ne kaip įprasta pavasarį, o žiemą, todėl tai ūkiui padėjo gauti apyvartinių lėšų. Kukurūzus iškart po kūlimo sutraiškėme ir suvyniojome į 1,2 tūkst. kg sveriančius rulonus. Toks pašarų ruošimo būdas daug efektyvesnis nei sausi grūdai, nes tokie kukurūzai geriau įsisavinami ir tampa puikiu krakmolo šaltiniu. Šia technologija paruošto grūdainio planuojame pagaminti daug daugiau, nes tai pelningiau nei grūdus nuvežti į elevatorių ir parduoti. Tikimės, kad „Kauno grūdai“ ras, kur šiuos kukurūzus eksportuoti, ir tokiu atveju mūsų bendradarbiavimo apimtys išsiplėstų dar labiau“, – neabejoja ūkio strategas.

Telyčaites darbui ruošiamos nuo gimimo Be 400 melžiamų karvių, N. A. Narausko ūkyje auginama virš 300 prieauglio. Kad jos išaugtų produktyviomis, sveikomis, veršingomis piendavėmis, svarbu gerą jų savijautą ir vystymąsi užtikrinti nuo pat gimimo, tad renkamasi tik aukščiausias kokybės patikras praėjusius produktus. Atsižvelgdamas į įvairius pasiūlymus, A. Gurklys veršelių šėrimo schemą galiausiai patikėjo „Kauno grūdų“ technologams. „Ją taikome dar tik pirmas mėnuo, tad kol kas apibendrinti rezultatų negalime. Ar pokytis išėjo į naudą, matysime po metų, kai ateis laikas sėklinti telyčias. Tada bus aišku, kaip jos sustiprėjo, mat tai svarbu jų reprodukcijai. Antrasis etapas – joms apsiveršiavus, kai matysime, kaip tvirtai jos jaučiasi, koks eksterjeras, kiek duoda pieno“, – tvirtina ekonomistė Rita Ogunauskienė. Minėtą šėrimo sistemą kūręs „Kauno grūdų“, Ryto Kretavičiaus ir konsultantės-technologės Rolandos Karazinienės tandemas tvirtina stengęsi atliepti pagrindinius veršelių auginimo principus – spartų augimą ir gerą gyvulio sveikatą. „R. Karazinienė – buvusi ūkininkė, ji turi daug patirties auginant telyčias, todėl ji labiau rūpinosi gamybine puse, o aš daugiau kreipiau dėmesį į veterinarinius aspektus, todėl telyčaitės netrukus bus visiškai paruoštos sunkiam darbui – pieno gamybai. Mūsų darbas neapsiriboja pašarų raciono pritaikymu veršeliams pagal jų amžių. Tai yra nuolatinis bendradarbiavimas su šėrikais. Kad būtų pasiektas norimas rezultatas, ūkiuose mūsų vadybininkai apsilanko bent kartą per savaitę. Kodėl taip dažnai? Vien patarti kaip, ko ir kiek berti kartais neužtenka, geriausia viską parodyti vietoje. Be to, patariame, nuo kurio amžiaus veršeliams reikia keisti pašarus, kad atskira grupė pasiektų norimą priešsvorį. Taip pat būtina reaguoti į įvairius pokyčius, tarkime, oro temperatūrą. Jeigu užslinktų 30 laipsnių karštis, reikėtų peržiūrėti maisto racioną, atsižvelgiant į laikymo sąlygas ir kitus išorinius faktorius“, – pabrėžia R. Kretavičius.

Ūkiai nori optimizuotis Kaip teigia „Kauno grūdų“ Galvijininkystės skyriaus vadovas, gyvulys gali sočiai prisiėsti, bet tai dar neužtikrina, kad jis gauna būtiną maistinių medžiagų kompleksą. Būtent todėl stabiliai auga ūkių, norinčių karvėms ir prieaugliui sudaryti šėrimo schemas, skaičius. R. Kretavičius skaičiuoja, kad tokiomis ir panašiomis konsultacinėmis paslaugomis šalyje naudojasi bemaž 100 ūkių, siekiančių optimizuoti veiklą. „Seniai praėjo laikai, kai ūkininkui užteko įsigyti produktą. Su mumis konsultuojasi tiek stambūs, tiek smulkūs ūkininkai ir mūsų darbas yra įvertinti, kokie ir kaip pašarų papildai naudojami, ir viską sudėlioti taip, kad gyvulių produktyvumas augtų neišpučiant savikainos. Į kiekvienus poreikius atsižvelgiame individualiai. Juk karvėms, besiganančioms ganyklose, netiks tai, kas tiktų fermose laikomoms karvėms. Sėkmingame ūkyje konsultacijos užima reikšmingą vietą, siekiant optimizuoti veiklą ir išvengti bereikalingų klaidų, kurios vėliau brangiai atsieina“, – reziumuoja „Kauno grūdų“ atstovas R. Kretavičius.

Stebint Aštriosios Kirsnos dvaro pašonėje įsikūrusį Nerijaus Antano Narausko ūkį kaip ant delno matyti septyni fermų kompleksai.

Monika KAZLAUSKAITĖ „ŪP“ korespondentė

Mariaus BARANAUSKO ir autorės nuotraukos