Pradeda mokytis arabiškai

Mėsinių galvijų augintojas ir verslininkas Vidmantas Jonika jau kelerius metus bendradarbiauja su Latvijos imamu Aslanu Aydamirovu.

Mėsinių galvijų augintojas ir verslininkas Vidmantas Jonika jau kelerius metus bendradarbiauja su Latvijos imamu Aslanu Aydamirovu.

Apie musulmoniškas rinkas pastarąjį pusmetį kalbama nemažai: jos yra perspektyvios, patikimos ir turtingos – vien tik Arabijos pusiasalis galėtų lengvai sugerti visą Rusijai skirtą lietuviškų produktų eksportą. Tačiau kaip peržengti slenktį į viliojantį, tačiau mums nepažįstamos kultūros ir tradicijų pasaulį?
Verslininkams, galvojantiems apie musulmoniškas rinkas, pirmą kartą buvo surengta konferencija. Savo patyrimu dalijosi įmonės, jau turinčios Halal sertifikatus. Vertingų patarimų apie bendradarbiavimo su musulmoniškais kraštais ypatumus, teisinius ir kitus aspektus suteikė įvairių sričių ekspertai. Ypač daug klausimų sulaukė Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro Muftiato valdybos pirmininkas, muftijus Romas Jakubauskas ir mėsinių galvijų augintojas, verslininkas Vidmantas Jonika, atvykęs kartu su svečiu iš Latvijos imamu Aslanu Aydamirovu.
Svečias iš kaimyninės šalies – neatsitiktinis. Latvija religinį skerdimą įteisino dar 2009 metais, ir V. Jonikos skerdykloje galvijai jau senokai skerdžiami pagal Halal reikalavimus, sertifikuota skerdena tiekiama į Prancūziją, kitas Europos šalis.

Laukia namų darbai
Ketinantiesiems bendadarbiauti su islamo šalimis, kurios yra mažiausiai už 5 val. skrydžio, o tiesioginių oro linijų kol kas nėra, tenka pasitelkti kantrybę ir atlikti nemažai namų darbų.
Galima pradėti nuo to, kad bendrauti tinka ne kiekviena jums patogi minutė. Islamo šalyse ketvirtadienis ir penktadienis paprastai yra nedarbo dienos (privačiose kompanijose – tik penktadienis). Ramadano mėnesį iki vakaro viešose vietose valgyti, gerti ir rūkyti draudžiama ne tik musulmonams, bet ir atvykusiesiems. Į restoraną ar prekybos centrą pateksite ne anksčiau nei šeštą valandą vakaro.
Būtina suvokti, kokia svarbi vieta musulmonų gyvenime skiriama religijai, šeimai. Norint bendrauti, teks prisitaikyti prie tenykščių normų. Susitikimo metu ne mažiau kaip 10 min. įprasta sakyti vieni kitiems komplimentus, tuomet keistis dovanomis. Dalykinis pokalbis – jau gerokai vėliau. Prireiks dar ne vieno pašnekesio. Skubinti įvykių šiukštu nevalia. Labai svarbu reikšti pagarbą, paisyti hierarchijos. Pageidautina, kad europiečių verslininkų delegacijai vadovautų vyresnio amžiaus vyras ir apskritai geriausia, kai komandos sudėtis grynai vyriška.
Tačiau galima taikyti ir į artimesnes rinkas – Europos šalių: Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir kt. Čia taip pat milijoninė Halal produktų vartotojų rinka. Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto prof. Juozas Ruževičius teigia, kad apie 30 proc. halalinių produktų nuperka ne musulmonai. Jiems Halal yra geros kokybės ženklas.

Leidžiama – tai halal, uždrausta – haram
Kas yra musulmonui leista (halal – beje, tariama minkštai), o kas uždrausta (haram), labai išsamiai nusako koranas. Haram sąrašas ilgas, jame – kiauliena, alkoholis, dvėseliena, kraujas ir kitos išskyros, ne pagal reikalavimus paskersti gyvūnai.
Kas tinkama musulmonui, patvirtina Halal sertifikatai, išduodami musulmonų dvasinių centrų. Sertifikuojami ne tik maisto produktai. Palyginti neseniai atsirado ir sparčiai populiarėja halalinis turizmas, halalinė kosmetika, bankininkystė, halaliniai verslo sandoriai, halalinė tauriųjų metalų birža…
Aplinkinėse šalyse – Lenkijoje, Baltarusijoje, Rusijoje – į musulmonų rinkas pradėta gręžtis dar 2005 m. Lietuvoje pirmieji verslininkai ėmėsi iniciatyvos 2010 m.
Lietuvos musulmonų sunitų dvasinis centras Muftiatas sertifikuoja produktus, skirtus Europos rinkai. Pasak muftijaus Romo Jakubausko, tolimesnėms rinkoms skirtų produktų sertifikavimas gana savitas. Malaizija, Indonezija, Persijos įlankos šalys pripažįsta tik oficialią šalies musulmonų organizaciją (Lietuvoje tai Muftiatas). Jos atstovas turi apžiūrėti įmonę, tuomet nuvykti į atitinkamą Islamo šalį ir gauti sertifikatą.
Nuo ateinančių metų procesas turėtų tapti paprastesnis ir, tikėtina, pigesnis. Įkurta Pasaulinė Halal organizacija kuria vieningą standartą. Su pasauline organizacija vienijasi Persijos įlankos šalių Halal organizacijos. Lietuvos muftiatas siekia užmegzti su jomis ryšį, gauti vieningus sertifikatus.
Muftijus R. Jakubauskas pastaruoju metu tarp verslininkų ypač populiarus. Dvasininkas tuo nesistebi, priešingai – mano, kad didžiulės musulmonų rinkos poreikiais Lietuva turėjo susidomėti anksčiau. Tai daryti ragino ir Islamo šalyse daugelį metų dirbęs diplomatas, ambasadorius Ginutis Dainius Voveris.

Su malda už kiekvieną broilerį
„Kauno grūdų“ grupės narių – „Vilniaus paukštyno“ ir „Kaišiadorių paukštyno“ – patirtis su Halal prasidėjo 2010 m. Paskatino užklausa iš potencialaus užsakovo – KFC maitinimo įstaigų tinklo.
Pasak „KG Group“ Kokybės vadybos sistemos specialistės Irenos Škėrytės, pasiruošti paukščių skerdimui pagal musulmonų reikalavimus nėra labai sudėtinga. Svarbu, kad linija būtų švari ir išdezinfekuota, būtų išvengta haram – įprasto skerdimo „nešvaros“. Tačiau halalinės produkcijos gamyba susijusi su įvairiais iššūkiais.
Teko paplušėti, kol pavyko rasti tinkamų skerdikų. Tai turi būti praktikuojantys musulmonai. Prieš kiekvieną rėžį peiliu skerdikas privalo sukalbėti maldą: „Garbė Alachui, Alachas yra didis.“ Per valandą – 6 tūkst. maldelių, mat tokia skerdimo sparta. Geram nukraujinimui reikalingi itin aštrūs ašmenys, todėl peiliai galandami kas 20 min. Paukščiai turi būti sveiki – jokių sulaužytų galūnių, pažeistų nugaros smegenų ar nupjautų galvų! Įgūdžiams susiformuoti prireikė laiko. Per pamainą iš pradžių išbrokuodavo po 80 skerdenų. Dabar – keturiskart mažiau.
Auditoriai įmonę atidžiai stebi ir kontroliuoja. Jie patikrina skerdiko tinkamumą, gali jam net paskambinti, o įmonės patikrinimai būna be išankstinio perspėjimo. Kartą auditorius apsilankė 5 val. ryto, kad įsitikintų, jog skerdimo linija švari.

„Vičiūnai“: nedaug, bet stabiliai
„Vičiūnų grupė“ Halal sertifikatu susidomėjo taip pat nusižiūrėjusi konkrečią rinką Prancūzijoje. Buvo sukurti produktai – vakuumuotos atvėsintos surimio lazdelės ir atvėsinta surimio dešra, padirbėta kuriant dizainą su Halal ženklu. Muftiatas informuojamas apie kiekvieną gamybą, sertifikatas išduodamas kiekvienai Halal siuntai.
Pasak „Vičiūnų grupės“ Kokybės vadovės Jolantos Remeikienės, halalinės produkcijos kiekiai nedideli, tačiau stabilūs – 500 kg per mėnesį. „Plungės kooperatinė prekyba“ įmonėje tai vos 0,017 proc. visos produkcijos. Kodėl pardavimai nedidėja? Anot J. Remeikienės, sertifikuoti produktai brangesni, dalis musulmonų renkasi įprastus surimio (žuvienos) produktus.
Šiais metais, atlikus auditą, Halal sertifikatas suteiktas dar vienai „Vičiūnų“ įmonei – „Vičiūnai – Rus“. Čia dirbama su sertifikuotojais Rusijoje. Ketinama plėtoti halalinių produktų pardavimą Rusijoje, Kazachstane.

Linkėjimai iš Latvijos
Svečias iš Latvijos – asociacijos „Al Halal“ Standartų komiteto vadovas imamas A. Aydamirovas atvyko ne tuščiomis rankomis. Jis atsivežė ir VMVT perdavė latviškus ritualinio skerdimo reglamentavimo dokumentus. Drauge su V. Jonika, kuris yra bendrovių „Lietuviška mėsa“ , „Aubrakas“ ir Jonikų ūkio kooperatyvo vadovas, imamas linkėjo atkreipti dėmesį į latvių patirtį bei klaidas, išvengti perteklinių reikalavimų, apie kuriuos jau sklando kalbos.
Latvijoje gyvena gerokai daugiau musulmonų nei Lietuvoje – 10 tūkst. (Lietuvoje oficialiai 3 tūkst., praktiškai bene dvigubai tiek). Būtent religinės bendruomenės iniciatyva 2009 m. buvo priimtas religinį skerdimą įteisinęs įstatymas. Juo netruko pasinaudoti ir verslininkai. 50 km nuo namų, Latvijoje, įsigytoje skerdykloje pagal Halal reikalavimus dukart per savaitę skerdžiami ir Jonikų mėsiniai galvijai. Skerdena keliauja į Prancūziją, Ispaniją, Vokietiją. 3 tūkst. mėsinių galvijų auginantis ūkininkas tvirtina, kad susivieniję augintojai galėtų pasiekti gerokai daugiau, vien Turkijos rinka yra nepasotinama, tačiau jai reikia didelių kiekių, ir nuolat. Iš viso Latvijoje yra penkios skerdyklos, turinčios Halal sertifikatus. Tokiose skerdyklose gyvūnai turi būti skerdžiami į Mekos pusę, galvijai negali būti be ragų ar kitaip sužaloti, ten pat nevalia pjauti kiaulių.
Į V. Jonikos skerdyklą atvyksta ir skerdiku darbuojasi ir pats imamas. A. Aydamirovas tvirtina, jog, priešingai nei platina EFSA, pagal Halal skerdžiami gyvūnai streso nejaučia. Latvių atlikti palyginamieji tyrimai atskleidė, jog streso hormonų tokioje mėsoje mažiau nei įprastai skerdžiamų galvijų. V. Jonika tuo nesistebi: gyvūnai iki pat lemiamo momento stovi individualiuose garduose, turi ėdesio ir gėrimo, nemato kitų aukų, nejaučia kraujo kvapo. Pas skerdiką jis eina tik savo noru. Kai gyvūnas ramus, išsiskiria didesnis kraujo kiekis – įprastai dalis jo užsilieka audiniuose, blogina pH.

Irma DUBOVIČIENĖ

kaimo_laikrastis  Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.