Prie rusų embargo prisijungia britai

Ant lietuviškos duonos bei dešrų, eksportuojamų į Jungtinę Karalystę, etikečių degtų nemažai raudonų šviesoforo signalų, mat produktai pernelyg saldūs arba sūrūs, riebūs.

Lietuvos maisto produktų gamintojams pagalius į verslo ratus kiša ne tik rusiškas prekių embargas, bet ir Jungtinės Karalystės (JK) prekybos tinklai. Respektabilesni britų prekybos centrai atsisako priimti produktus, nepažymėtus šviesoforo spalvomis. Ant daugelio lietuviškų dešrų ir sūrių britų pageidavimu turėtų užsidegti raudonas ženklas – manding per daug riebu! Tačiau sintetiniais saldikliais prifarširuoti produktai gali puoštis žaliu šviesoforo ženklu!

Britai nori žinoti, ką perka
Lietuvoje nuo miokardo infarkto bei insulto į dausas iškeliauja 56 proc. visų mirusiųjų. „Jungtinėje Karalystėje šis rodiklis panašus, tačiau ten gerokai daugiau nei Lietuvoje ar kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse nutukusių žmonių“, – sako Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Sveikatos stiprinimo valdybos Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas dr. Almantas Kranauskas, pradėdamas aiškinti, kodėl mūsų šalies maisto produktų gamintojai ir Žemės ūkio ministerija sukilo prieš JK. Mat jos prekybos tinklai nenori įsileisti maisto produktų, nepažymėtų šviesoforo spalvų simboliais.
Pasak A. Kranausko, britai susizgribo – ėmė labiau rūpintis savo sveikata, taigi vis dažniau susimąsto, kokį maistą valgo. Maždaug prieš 15 metų šalyje įvesta maisto produktų ženklinimo šviesoforo spalvomis sistema, padedanti vartotojui, kuriam rūpi sveikata, pasirinkti tinkamą produktą.
Minėtoji sistema savanoriška: kurie JK gamintojai nori, tie papildomai ženklina maisto produktus šviesoforo spalvomis, etiketėje šalia mitybinės deklaracijos nupiešdami raudonos arba geltonos, žalios spalvos skrituliuką.
Po vieną iš šių skrituliukų jie piešia šalia etiketėje nurodyto druskos, cukraus, riebalų, angliavandenių, skaidulų, kalorijų kiekio, esančio produkte. Jei ties žodeliu skaidulos nupieštas raudonas rutuliukas, vadinasi, produkte nėra skaidulų.
„Druskos perteklius kelia kraujospūdį, todėl žmogui, turinčiam aukštesnį kraujospūdį, svarbu, kad produkte būtų kuo mažiau druskos. Jei mažai valgome skaidulinio maisto – daržovių, grūdų, vaisių, gresia vidurių užkietėjimas, žarnų vėžys bei ankstyva aterosklerozė. Skaidulos šalina iš organizmo cholesterolį. Mat jei žarnyne yra skaidulų, jos suriša ir pašalina iš kraujo per kepenis į organizmą patekusį cholesterolį. Jei žarnyne tuo metu nėra maistinių skaidulų, cholesterolis vėl absorbuojamas į kraują ir toliau limpa prie kraujagyslių sienelių bei sukelia infarkto riziką“, – aiškina A. Kranauskas.

Raudona spalva reiškia pavojų
Pasak pašnekovo, pagal britų ženklinimo sistemą, lietuviškos dešros etiketėje šalia druskos, riebalų, skaidulų, kalorijų kiekio reikėtų piešti po raudoną skrituliuką.
Tai reikštų, jog tokia dešra nepalanki sveikatai. Raudonu skrituliuku reikėtų žymėti ir daugumą lietuviškų pieno, mėsos, duonos, konditerijos gaminių. Lietuvos maisto produktų gamintojai eksportuojamas į JK prekes lig šiol vengė žymėti šviesoforo spalvomis, baimindamiesi atbaidyti potencialius pirkėjus britus.
Be to, pastaruoju metu JK prekybos tinklai vis rečiau įsileidžia šviesoforo spalvomis nepažymėtus maisto produktus. „Jie ištyrė, jog žmonės pageidauja, kad produktai būtų paženklinti šviesoforo spalvomis. Pozityvią reputaciją norintys turėti britų prekybos centrai atsisako prekiauti taip nepaženklintu maistu“, – aiškina A. Kranauskas, minėdamas Skandinavijos šalis, kuriose įdiegta panaši, tik vienos (žalios) spalvos ženklinimo sistema „Rakto skylutė“. Jose prieš 25 metus pakilta į mūšį su antsvoriu, mirtimi nuo infarkto ir insulto. Mūšis laimėtas – šiuo metu skandinavai pirmauja ES pagal mažiausią mirtingumą nuo minėtų ligų, mat maitinasi sveikai ir subalansuotai.

Akmenukas į lietuvaičių daržą
„Skandinaviškose dešrose, paženklintose „Rakto skylutės“ simboliu, riebalų ne daugiau kaip 10 proc., o lietuviškose – net 30 proc. ir daugiau! Taigi įmanoma pagaminti sveikatai palankias dešras, tereikia pajudinti smegenis, o tai sunku. Todėl geriausia gaminti nesukant galvos – kaip prieš 100 metų, kad tik būtų žmonių, negalvojančių, ką perka“, – nemažą akmenuką į Lietuvos maisto produktų gamintojų daržą mesteli A. Kranauskas.
Lietuva, sekdama skandinavų pavyzdžiu, pernai įsivedė maisto produktų žymėjimo rakto skylute sistemą. Bet įmonės neskuba ar nesugeba pagaminti taip žymėtinų maisto produktų. „Rakto skylutė“ maisto produkto etiketėje reiškia, jog jame viskas subalansuota – ne per daug druskos, riebalų, angliavandenių. JK šią žinią praneša žalia savo šviesoforo spalva. Ten geltona spalva reiškia ribą – kad minėtųjų medžiagų nei per daug, nei per mažai.
Žymėjimo šviesoforo spalvomis sistema netaikoma šviežioms daržovėms, vaisiams, aliejui, šviežiai bei šaldytai žuviai. Pasak A. Kranausko, sveikatai kenkia tik gyvūninės kilmės riebalų perteklius. Riebioje žuvyje bei aliejuje esančios nesočiosios rūgštys būtinos žmogaus organizmui.

Kas skanu, ne visada sveika
Lietuvoje bene tik Biržuose yra kepykla, nusipelniusi „Rakto skylutės“ ženklo – tik jos kai kurių rūšių duona neturi cukraus ar druskos pertekliaus. Dar šalies parduotuvėse galima įsigyti „Rakto skylute“ pažymėtos liesos varškės bei miltų. Ir viskas… Skandinavijos šalyse, skirtingai nei Lietuvoje, yra per 10 tūkst. „Rakto skylute“ pažymėtų vietinių maisto produktų.
Pasak A. Kranausko, kas riebu, saldu, yra ne tik gardu – dar ir daug energijos teikia. Bet jos tiek daug reikia dirbantiems labai sunkų fizinį darbą. Visiems kitiems tai gresia antsvoriu, nutukimu, infarktu… Dabar, kai daug kas ir buityje, ir darbe automatizuota, nereikia mums tiek daug energijos, tad kenksminga valgyti riebiai, kaip mūsų protėviai mėgo. Beje, protėvių sveikatai tai mažiau kenkė ir todėl, kad šie gyveno ekologiškoje aplinkoje – gėrė tyrą vandenį, valgė nechemizuotą maistą, kvėpavo neužterštu oru, neturėjo kasdieninių stresų, dirbo daug fizinio darbo.
Į pagreitintą mirtį žengiame, jei produktus renkamės vadovaudamiesi jausmais, ne protu – valgydami tai, kas skanu: riebu, persaldyta, persūdyta. „Net duonoje gausu cukraus, druskos bei riebalų“, – pastebi sveikatos specialistas.

Nugalės verslas, lobizmas ar sveikata?
„Verslui kapitalistinėje visuomenėje (deja, ir Lietuvoje) rūpi tik pelnas, o ne žmonių sveikata“, – teigia A. Kranauskas, grįždamas prie JK prekybos tinklų pageidavimo, kad maisto produktai būtų pažymėti šviesoforo spalvomis temos.
Tokiam žymėjimui pritaria ES sveikatos pasaulis, pavyzdžiui, Skandinavijos šalys, bet priešinasi Italija, Ispanija, kitos ES pietų šalys. Italija net apskundė JK Europos Komisijai (EK). Neva jos maistingumo ženklinimo sistema prieštarauja ES teisei. Jei „pietiečiai“ paklustų britų ženklinimo sistemai, ispanai kumpius, o italai fetos ir Parmezano sūrius turėtų žymėti raudonai, tai atbaidytų labiau sveikata besirūpinančius JK vartotojus.
Pasak A. Kranausko, Europos Komisijai nurodžius, kiekviena Bendrijos šalis turėjo EK patekti savo nuomonę dėl JK maistingumo ženklinimo sistemos. Lietuvoje poziciją turėjo suformuluoti ŽŪM kartu su SAM. Bet jų nuomonės išsiskyrė, todėl pozicijos mūsų šalis nesuformulavo.
„ŽŪM gina verslą, o SAM – žmonių sveikatą“, – teigia A. Kranauskas. Jis abejoja, ar Europos Komisijos ginčą tarp JK ir Italijos, kitų besipiktinančių šalių išspręs pastarųjų naudai. Mat kiekviena ES narė dabar turi teisę įsivesti bet kokią nacionalinę, mokslu pagrįstą maistingumo ženklinimo sistemą, padedančią vartotojui lengviau pasirinkti sveikatai nekenksmingą produktą. Tą ragina ir Pasaulio sveikatos organizacijos bei Europos Komisijos strateginiai dokumentai.
A. Kranauskas, paklaustas, ar raudonai nereikėtų pažymėti ir maisto priedų, teigia: „Jų kiekiai griežtai normuojami, neįrodyta, kad leidžiamais kiekiais jie kenktų sveikatai. Taigi maisto priedai – tikrai ne pirmojo dešimtuko aktualumo problema.“

Pokalbis su žemės ūkio ministre Virginija BALT­RAI­TIENE

Virginija Baltraitiene– Kodėl Jūsų vadovaujama ministerija prieštarauja JK prekybos tinklų reikalavimui taip žymėti maisto produktus? Jei, tarkime, dešros ar sūriai, eksportuojami į šią šalį, yra pernelyg riebūs, kodėl reikėtų vengti juos žymėti raudonu šviesoforo ženklu, t. y. kodėl nereikėtų tenkinti britų noro žinoti, kokį produktą jie vartoja?
– Manau, kad „šviesoforo ženklų“ sistema klaidina pirkėjus. Jie gali suprasti, kad raudona spalva žymėti produktai mitybai netinkami, net žalingi sveikatai. Ar galite įsivaizduoti sūrį ar medų, pažymėtus raudonai? O štai produktai su sintetiniais saldikliais ir kitais sintetiniais priedais, jie iš esmės žalingi, bus žymimi žalia spalva – būtent tai ir garantuoja ženklinimas šviesoforo spalvomis.

– Kokių lietuviškų maisto produktų gamintojai labiausiai susirūpinę dėl minimos tvarkos Jungtinėje Karalystėje ir kodėl?
– Nėra abejonių, kad toks ženklinimas labiausiai diskriminuoja tradicinių ir natūralių produktų gamintojus. Sunku suvokti tokią dviprasmišką situaciją: ES saugo ir išskirtinai ženklina vertingus nacionalinius maisto produktus, kita vertus, dabar leidžia pavienėms valstybėms narėms įvesti žymėjimą, kuris natūralius produktus pirkėjų akyse paverčia pavojingais sveikatai!

– Ar ŽŪM (galbūt kartu su Ūkio ministerija) ėmėsi kokių nors veiksmų, kad JK prekybos tinklai nereikalautų į šią šalį įvežamus maisto produktus žymėti šviesoforo spalvomis?
– Jungtinės Karalystės Sveikatos departamento priimtos rekomendacijos dėl ženklinimo šviesoforo spalvomis šios šalies vidaus rinkoje taikomos išimtinai laisvanoriškai, nėra jokių sutarčių ar įsipareigojimų. Įmonės gali pasirinkti, ar rekomendacijas taikyti visoms prekėms, ar keletui, o gal nė vienam iš jų turimų produktų. Mes, kitos šalies valdžios institucijos, neturime jokių teisinių priemonių paveikti šį procesą, tačiau yra kitokių galimybių. Lietuvos žemės ūkio ir Ūkio ministerijos palaiko Europos Komisiją, pradėjusią teisines procedūras prieš Jungtinę Karalystę dėl galimos „mišrios“ maistingumo ženklinimo sistemos ir ES teisės neatitikties.

– Išsiskiria Sveikatos apsaugos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijų pozicijos šiuo klausimu. Ar iš tiesų ŽŪM, prieštaraudama, kad lietuviški maisto produktai, eksportuojami į JK, nebūtų žymimi šviesoforo spalvomis, gina tik verslo interesus – jai nerūpi tų produktų vartotojų sveikata, kaip teigia SAM atstovai?
– Taip, mes siekiame rasti bendrą nuomonę ir suderinti visų šių trijų ministerijų pozicijas. Neginčytina, kad sveikatos apsauga yra vienas iš svarbiausių bendrojo intereso tikslų, kuriam užtikrinti ES ir atskiros jos valstybės narės skiria ypatingą dėmesį. Tačiau nustatant bet kokias priemones turi būti labai išsamiai įvertintas jų poveikis – natūralūs produktai neturi būti užgožti produktų su sintetiniais priedais.
Redakcijos nuotraukos

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ
„ŪP“ korespondentė

????????????????? Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.