Privačiame sklype šeimininkavo lyg savame

Kartais sunku suprasti, kur gyvename – ar vis dar sovietmečio laikais, kai privati nuosavybė neegzistavo, ar jau nepriklausomoje Lietuvoje, kur įstatymai, ginantys privačią nuosavybę, lyg ir yra, tik ne visi jų paiso. Kai kurios valstybės ar jos užsakymus vykdančios tarnybos privačioje teritorijoje vis dar elgiasi lyg savo kieme. Šįkart ŪP skundai pasiekė dėl elektros tinklų ir ryšių tinklų tarnybų savivalės bei nevalyvų ir nebaigtų darbų privačiuose žmonių sklypuose.

Surasti kaltininkus nelengva
Ne kiekvienas ryžtasi stoti į kovą su tarnybomis, kurios vykdo valstybės patikėtą misiją – elektros ar ryšių tinklų priežiūrą. Ne taip paprasta atrasti atsakingus ar konkrečią kiaulystę padariusius asmenis, nes šios tarnybos gudriai slapstosi, nurodydamos centralizuotus automatizuotus trumpuosius numerius. Jais paskambinus lyg sugedusi plokštelė ragelyje ima suktis tas pats tekstas, siūlantis pasirinkti paslaugą ir nuspausti atitinkamą skaičių. Tačiau net ir po keliolikos bandymų rezultato galima nesulaukti – joks gyvas žmogus taip ir neatsilieps, o ragelyje tebeskambės įrašytas tekstas.
Tiesa, yra galimybė internetu parašyti tarnybai žinutę ir išdėstyti problemą, bet joks kontaktinis numeris ar konkretus asmuo, kad būtų galima tuoj pat aptarti problemą, nebus nurodytas. Pasinaudojus nuoroda „Pagalba gyvai“ raštu atsiunčiamas paprastas paaiškinimas: „Dėl įmonės vidinių taisyklių, jeigu tai ne viešai skelbiami kontaktai aptarnavimui, kitais kontaktais, deja, nesidalijame. Tačiau jeigu parašysite, nukreipsime jus.“ Pamėginome. Pasirodo, nurodytu elektroniniu adresu išsiųsta žinutė gali ir „kažkur sistemoje pasiklysti“, būtent tokio atsakymo buvo sulaukta iš atstovės spaudai. Tačiau dėkui jai, nes kolegiškai ėmėsi padėti ir netrukus buvo užčiuoptas vienos istorijos siūlo galas. Kitoje istorijoje šį nelengvą paieškų kelią mėgino įveikti pati sklypo savininkė. Ir vienu, ir kitu atveju liko daugiau klausimų nei atsakymų.

Palikti seni stulpai
Apie tai, jog Vidai Kvaraciejienei priklausančioje sodyboje Navasadų kaime (Marijampolės sav.) nevykusiai šeimininkavo elektros tinklų tarnyba, paliko netvarką ir išmėtytus senus elektros stulpus, ŪP pranešė Marijampolės kraštotyros muziejaus darbuotojai. Greta šios sodybos pastatytas koplytstulpis istorikui kunigui Jonui Reitelaičiui ir Navasadų kaimui atminti. Keisdami sodybos teritorijoje kelis betoninius elektros stulpus naujais, elektrikai senuosius tiesiog suvertė ir paliko kur papuolė. Trys jų liko gulėti tiesiog prie koplytstulpio. Kraštotyros muziejaus darbuotojai piktinosi, kad taip darkoma paminklinė vieta.
Ši elektros stulpų keitimo procedūra vyko vėlyvą rudenį. Sodybos šeimininkė kantriai laukė ir tikėjosi, kad elektrikai senuosius stulpus netrukus išgabens. Tačiau veltui. Prabėgo žiema, išaušo pavasaris, o stulpai teberiogsojo, kur buvo.
„Stebiuosi, kodėl elektrikai net nesiteikė pranešti, kad tokius darbus vykdys mūsų privačioje teritorijoje. Keisdami stulpus išrausė sodybos kiemą, patiems teko paskui viską tvarkyti. Tačiau pikčiausia, kad paliko senus stulpus, kurių rankomis juk nepakelsi ir nenuneši, pats niekur neišveši. Kelis kartus mėginau ieškoti, kas už tai atsakingas, skambinti elektros tinklų tarnybai nurodytu trumpuoju numeriu. Bergždžiai. Tik kovo mėnesį dar kartą pamėginus visa tai aiškintis, telefono ragelyje išgirdau tarnybos atstovo atsakymą, kad pagal projektą lėšos buvo numatytos tik seniems stulpams keisti, o jiems išgabenti ne, todėl jie ir buvo palikti. Neišmaniau, ką reikės su jais daryti“, – pasakojo savo nemalonią patirtį V. Kvaraciejienė.
Tai ne pirmas atvejis, kai elektrikai senus stulpus palieka, o kartais gyventojams dar įsiūlo nusipirkti, tikindami, kad juos galėsią panaudoti pamatams ar kam nors kitam namų ūkyje. Kai kas už juos sumoka nemažus pinigus. Tačiau minėtos sodybos šeimininkė nenorėjo tokio „turto“, tad kovo pabaigoje dar kartą pamėgino paskambinti, kad būtų imtasi kokių nors priemonių. Belieka tik spėlioti, ar padėjo tai, kad šia istorija ėmė domėtis žiniasklaida, ar elektros tinklų tarnybos darbuotojų sąžinė pagaliau prabilo, ar tiesiog kažkas sugalvojo, kam galėtų besimėtančius stulpus panaudoti, bet vieną dieną jie paslaptingai iš sodybos teritorijos dingo. Niekas nieko nepaaiškino, nepadėkojo ir neatsiprašė.

Ryšininkai paliko duobes
Kita istorija panaši, ji apie ryšių tinklų tarnybą, kuri prieš kelias dienas šeimininkavo viename privačiame sklype, esančiame greta Marijampolės, prie šiuo metu tiesiamos „Via Baltica“ automagistralės. Sklypo savininkė nustėro prieš kelias dienas išvydusi, kuo virto jai priklausančio miškelio pieva. Visa teritorija buvo išrausta, išvažinėta sunkiasvorės technikos, palikti iškasti atviri grioviai, apnuogintos, sužalotos medžių šaknys. Kyšantys iš duobių kabeliai bylojo, kad čia darbavosi ryšių tarnybos „specialistai“. Sklypo savininkė pamėgino ieškoti atsakymų panašiu būdu kaip V. Kvaraciejienė – paskambino į TEO (dabar „Telia“) bendruoju telefonu. Deja, teko gerokai paplušėti, kol buvo užčiuoptas šios istorijos siūlo galas. Paaiškėjo, kad be jokio sklypo savininkės sutikimo ir leidimo čia sugalvojo „pasiknisti“ viena ryšių tinklų statybos bendrovė (redakcijai pavadinimas žinomas), kurią kaip subrangovą pasikvietė kelio statybos darbus „Via Baltica“ trasoje vykdanti firma „Fegda“. Vos tik sužinoję, kad šia situacija susidomėjo „Ūkininko patarėjas“, ryšių bendrovės vadovai puolė atgailauti.
„Atsiprašome, kad taip nutiko, nežinojome, kad tai privatus sklypas, manėme, kad tiesiog paprastas miškelis. Mes ryšių tinklų šulinyje ieškojome tam tikrų kabelių, bet ten jų nebuvo, tad teko kasinėti aplink ir ieškoti, kur jie. Pažadame, kad teritoriją sutvarkysime ir apsėsime žole. Visiems dirbant pasitaiko klaidų“, – nuolankiai atsiprašinėjo ryšių tarnybos darbų vadovas.
Savaitgalį išties atriedėjo ryšininkų technika ir uoliai darbavosi suniokotame sklype, šiomis dienomis tikriausiai ir pažadėtąsias žolių sėklas čia išbers. Bendrovės vadovas pats asmeniškai atvyko pažiūrėti, kaip atliekami tvarkymo darbai, ir savininkės prašė informuoti, jei dėl darbų kokybės turėtų kokių pretenzijų. Įdomu, kaip visa ši istorija būtų susiklosčiusi, jei nebūtų įsikišusi žiniasklaida?
Sutvarkyti tokią betvarkę nėra paprasta, o ir žolė atželia ne per kelias dienas. Žemės sklypas, už kurį savininkė valstybei moka nemažus mokesčius, buvo bjauriai suniokotas, sužaloti čia augantys medžiai, kelerius metus dar bus matomos šios invazijos pasekmės, kurią čia vykdė valstybės samdomos tarnybos. O kur garantija, kad kitąkart situacija nepasikartos?

Visiems galioja tie patys įstatymai
Marijampolės savivaldybės Aplinkos valdymo skyriaus spe­cialistai stebėjosi, kaip nepaisydamos įstatymų įvairios tarnybos savivaliauja privačiose teritorijose.
„Dar 1992 m. gegužės 12 d. yra priimtas LR Vyriausybės nutarimas Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, galiojanti suvestinė redakcija (nuo 2017 06 22). Jame apibrėžta, kokių sąlygų ir draudimų privalo laikytis sklypo savininkas ryšių linijų ar elektros linijų apsaugos zonose, taip pat yra nurodoma, kokios teisės ir pareigos priklauso šias linijas eksploatuojančioms tarnyboms. Cituoju: „Elektros tinklų įmonių darbuotojams suteikiama teisė elektros oro linijos apsaugos zonoje laisvai vaikščioti, o atliekant eksploatavimo bei remonto darbus – važinėti ir kasti žemę, įspėjus apie tai žemės savininkus ar naudotojus. Kirsti medžius, esančius už proskynos, leidžiama tik suderinus tai su miško valdytoju ar savininku ir nustatytąja tvarka įforminus medžių kirtimo dokumentus. Visais atvejais žemės ir miško savininkams ir naudotojams turi būti atlyginti padaryti nuostoliai. Ryšių linijas eksploatuojančios įmonės techniniams darbuotojams suteikiama teisė laisvai vaikščioti ryšių linijų apsaugos zonose, o atliekant remonto darbus, važiuoti per jas, kasti jose duobes, tranšėjas, suderinus šiuos darbus su žemės savininkais ir naudotojais ir atlyginant žemės naudotojams padarytus nuostolius.
Akivaizdu, kad šis nutarimas ir vienu, ir kitu atveju buvo pažeistas. Savininkai, jei žala nebus ištaisyta ar atlyginta, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti patirtus nuostolius atlyginti. Tarnybos privalo skaitytis su privačia nuosavybe ir jos savininkais“, – įsitikinusi Aplinkos valdymo skyriaus specialistė Regina Pakrosnevičienė.
Tačiau realybėje faktai rodo, kad sąvoka „privatu“ vis dar kai kam sunkiai suvokiama.

Milda JONKIENĖ
ŪP korespondentė