Produkcijos eksportui – islamiškas iššūkis

Rasa PRASCEVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos žemės ūkio produkcija šiuo metu eksportuojama ne tik į ES, kitas Vakarų bei Muitų Sąjungos valstybes, bet pasiekia ir tokius egzotiškus kraštus kaip Saudo Arabija (2013 m. ten eksportuota 45491,2 t kviečių), Mauritanija (eksportuota 26441,7 t kviečių), Jordanija (eksportuota 52497 t miežių), Jungtiniai Arabų Emyratai (eksportuota 68,8 t sūrių ir varškės), Jemenas (eksportuota 150 t koncentruotų išrūgų), Pakistanas (eksportuota 150 t koncentruoto pieno).

Tačiau šiomis dienomis paaiškėjo, kad, siekiant išlaikyti esamas ir patekti į naujas islamiškųjų valstybių rinkas, mūsų šalies agroverslui teks įveikti naują nenumatytą iššūkį – žemės ūkio produktų eksportas bus leidžiamas tik iš įmonių ir ūkių, kurie atitiks specifinius reikalavimus.
Tai pareikalaus glaudaus žemdirbių, supirkėjų, perdirbimo įmonių ir valstybinių institucijų bendradarbiavimo.
Šiųmečiuose eksporto sertifikatuose nurodoma, kad tiek gyvulininkystės, tiek augalininkystės\  krypties ūkiai, kurių produkcija parduodama į islamą išpažįstančių valstybių rinkas, privalės būti registruoti tik asmens vyriška pavarde. Todėl nemažą dalį mūsų šalies ūkių gali tekti perregistruoti.
Taip pat atsiranda reikalavimas, kad tuo metu, kai musulmoniškų šalių gyventojai kviečiami visuotinos maldos (tai vyksta penkis kartus per dieną), ir eksportuotojų šalyse bus privalu daryti darbo pertraukas – išjungti žemės dirbimo techniką ir kitokią įrangą. Darbuotojoms moterims, rankomis tiesiogiai liečiančioms žaliavą, privalu dėvėti drabužius ilgomis rankovėmis ir būti prisidengusioms plaukus.
Atitinkami reikalavimai numatyti ir maisto perdirbimo įmonėms – galvijus būtina skersti tik ritualiniu halal būdu, toje pačioje patalpoje ir tais pačiais įrankiais draudžiama apdoroti jautieną, skirtą eksportui, ir kiaulieną.
made-in-lithuaniaSavo apsisprendimą dėl dalyvavimo į islamiškas rinkas orientuotos produkcijos gamyboje ūkiai turės pareikšti pateikdami pa­sėlių deklaraciją. Išsamią reikala­vimų instrukciją jau galima gauti vietos seniūnijose. Reikalavimų kontrolės vykdymas patikėtas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie ŽŪM. Šiais metais kompiuterinės atrankos būdu turėtų būti patikrinta apie 30 proc. ūkių. Radus pažeidimų, su gamyba susietų ir nesusietų išmokų mokėjimas nebus nutrauktas, tačiau ūkis bus išbrauktas iš eksportuotojų sąrašo ir perdirbimo įmonėms ar tarpininkams privalės kompensuoti produkcijos transportavimo išlaidas.

Mieli skaitytojai, šis straipsnis buvo balandžio 1-sios pokštas!

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.