Reformatorių tikslas – griauti, ne statyti?

Daugelis kaimo žmonių savo šviesią ateitį sieja su ASU.

Aleksandro Stulginskio uni­­versitetui (ASU) privalu lik­ti savarankiškam – užsimojus vykdyti aukštojo mokslo pertvarką, jo nevalia jungti su kitomis aukštosiomis mokyklomis, nes tai specializuotas žemės ūkio, miško, vandens ūkio ir maisto, kaimo plėtros sektoriaus universitetas. ASU sujungus su kitomis aukštosiomis mokyklomis, jis jose ištirptų, kaip ištirpo žemės ūkio mokyklos, sujungtos su bendrojo profilio profesinėmis mokyklomis ir profesinio rengimo centrais. Dėl to beveik nerengiami žemės ūkiui labai reikalingi žemesnės ir vidurinės grandies žemės, miškų ir vandens ūkio specialistai. Ar, atimdami iš ASU savarankiškumą, norime, kad šalyje nebūtų rengiami ir aukštos kvalifikacijos žemės ūkio srities ekonomistai, buhalteriai, vadybininkai, in­žinieriai, taip pat miškininkai, agronomai? Nejaugi tokie specialistai nereikalingi žemės ūkio sektoriui, o šis nereikalingas Lietuvai? Ji baigs išsivaikščioti, jei nuo seno šalyje prioritetinį žemės ūkį kartu su kaimu paliksime be mokslo.

Tokius rūpesčius kreipimesi, arba peticijoje, į šalies Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę išklojo ASU „Alumni“ klubo nariai, atstovaujantys 50-čiai tūkstančių šios aukštosios mokyklos absolventų. Siekdami padėti jiems išsaugoti ASU savarankiškumą, peticiją aktyviai pasirašo asmenys, susiję su Lietuvos žemės ūkiu ir miškais, vandenimis, maistu, kaimo plėtra, šalies regionais, tarp jų – seniūnai, bendruomenių ir vietos veiklos grupių nariai, bibliotekininkai, mokytojai.

„Mums ne tas pats“
Kovo 31 d. vyko ASU alumnų klubo ataskaitinė konferencija. Tarp šimto jos delegatų būta Seimo narių, su žemės ūkiu, miškais, maistu susijusių įmonių vadovų, verslininkų, mokslininkų. Nors konferencija buvo specifinė – skirta aptarti alumnų klubo veiklą, išrinkti naują klubo vadovybę, jos dėmesio centre atsidūrė rūpestis dėl būsimų aukštojo mokslo pertvarkos padarinių. Konferencijos dalyviams svarstant, kas darytina, kad ASU liktų neprijungtas prie kurios nors aukštosios mokyklos, kilo mintis kreiptis į šalies Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę įteikiant peticiją, kurioje prašoma suvokti būtinybę išsaugoti ASU – specializuotą aukštąją mokyklą.
Minėtoje konferencijoje ASU Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanei prof. dr. Astridai Miceikienei patikėta antrą kadenciją eiti ASU alumnų klubo prezidentės pareigas. Mokslininkė, paklausta apie priežastis, paskatinusias peticija kreiptis į šalies vadovybę prašant išsaugoti ASU savarankiškumą, sako, jog ši aukštoji mokykla atstovauja visam kaimui – jos bendruomenėms, ne pelno siekiančioms ir kitoms su kaimu, žemės ūkiu susijusioms organizacijoms. Jų atstovai, kaip ir ASU pedagogai, mokslininkai, suvokdami, jog žemės ūkiui būtinas mokslas, negali likti abejingi, kaip vykdoma aukštojo mokslo pertvarka.
„Mums ne tas pats, kas laukia ASU, kaimo. Deja, aukštojo mokslo pertvarkos planą turinčioje parengti darbo grupėje, kurią sudarė premjeras Saulius Skvernelis, niekas neatstovauja kaimui, žemės ūkiui. Lietuvoje žemės ūkis buvo ir turėtų likti prio­ritetine sritimi. Juk maisto, ypač sveiko, ir švarios aplinkos poreikis visame pasaulyje tik didėja“, – sako A. Miceikienė, pabrėždama, jog ASU pedagoginė ir mokslinė veikla būtent ir orientuota į sveiko maisto, švarios aplinkos poreikių tenkinimą, pažangaus žemės ūkio kūrimą.
Pasak pašnekovės, vykdyti aukštojo mokslo pertvarką derėtų atsižvelgiant ir iš kaimo žmonių pozicijų, o ne vien paklūstant Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovų ir kitų su kaimu nesusijusiųjų, – jie dominuoja premjero sudarytoje darbo grupėje, – nuomonei. „Ar Lietuva gali pasivyti Japoniją informacinių technologijų (IT) srityje?!“ – kritiškai vertindama aukštojo mokslo reformatorių užmačias telktis į IT, retoriškai klausia A. Miceikienė. Pasak jos, praktika rodo, kad, sujungus skirtingų sričių mokyklas, nieko nelieka. Antai žemės ūkio mokyklas sujungus su kitomis mokyklomis, beveik niekas nerengia žemesnės ir vidurinės grandies žemės ir vandens ūkio specialistų. Tokia niveliacija gali ištikti ir ASU, jį prijungus prie kitos aukštosios mokyklos.

Klaida skaudžiai atsilieps
„Viskas niveliuosis – ir žemės ūkio ekonomika, ir žemės ūkio vadyba, administravimas, ir žemės ūkio buhalterija, ir kaimo plėtra“, – dėl galimo šių studijų pragaišimo, kai, ASU sujungus su kita aukštąja mokykla, teliks įprastos – nespecializuotos – ekonomikos, vadybos, finansų studijos, baiminasi ir ASU alumnų klubo administratorė Daiva Urmonienė. Pasak jos, siekiant žemės ūkio pažangos, labai svarbu išlaikyti atitinkamą studijų specifiškumą. Neatsakingai parengta aukštojo mokslo pertvarka, kai vienu mostu pertraukiama ASU veikla sprendžiant ekologijos, bioenergetikos, miškininkystės, kitas su gamta, aplinka, maistu susijusias problemas, taptų dar viena kaimo žlugdymo priemone. O juk kaimas gyvas – jame gausu aktyvių žmonių, bendruomenių. „Kas per 2008–2009 metų ekonominę krizę išliko beveik toje pačioje pozicijoje? Žemės ūkis! Jis mus maitina, jam būtinas mokslas!“ – teigia D. Urmonienė.
„Jei reformuodami aukštąjį mokslą padarysime klaidą, sujungdami ASU su kitu universitetu, prarasime kaimą, prarasime visą Lietuvą. Ji išsivaikščios“, – įsitikinusi A. Miceikienė. Ji nesutinka su aukštojo mokslo reformatoriais, teigiančiais, jog aukštųjų mokyklų jungimas padės pasiekti aukštų tarptautinių reitingų: „Praktika rodo, jog yra atvirkščiai. Kai kurie specializuoti universitetai, tarkime, Švedijos žemės ūkio ir Estijos gyvybės mokslų, pagal reitingus pirmauja pasaulyje. Jie beveik tokio pat dydžio kaip ASU – 3–4 tūkst. studentų.“

ASU visuomenei reikalingas!
ASU alumnų klubo peticiją „Dėl žemės ūkio ateities“ galima rasti internete ir ją pasirašyti. Vakar jų buvo pasirašę apie 2 tūkst. žmonių, tarp jų – daugelio vietovių miškų urėdijų, savivaldybių administracijos, seniūnijų darbuotojai, buvę ir esami ASU studentai, pedagogai, mokslininkai, su žemės ūkiu susijusių įmonių, departamentų vadovai.
Alumnų klubo septynių skyrių nariai visoje šalyje renka parašus ir po popieriniu peticijos variantu. Parašai pradėti rinkti praėjusią savaitę, bus renkami ir šią.
Žmonės, pasirašydami ASU alumnų klubo peticiją, priduria: „Mums visiems reikia ASU!!!“; „Gilias žemės ūkio tradicijas turinčiam kraštui būtinas specializuotas žemės ūkio universitetas. Juk niekas neneigia sveikatos mokslų išskirtinumo. Panašiai turėtume žiūrėti į žemės ūkį“; „Sugriauti viską daug lengviau nei atkurti“; „Lietuvoje žemės ūkis buvo ir bus prioritetas“; „Tai svarbu Lietuvai“ ir pan.
Užvakar darbo grupė, sudaryta premjero Sauliaus Skvernelio, Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatė aukštojo mokslo pertvarkos planą. Jame numatyta Lietuvos aukštojo mokslo įstaigas pertvarkyti sukuriant du tarptautinio lygio universitetus – Vilniaus universitetą (VU) ir naują Kauno universitetą (KU) bei du technologijų universitetus – sostinėje ir uostamiestyje. Pagal planą Mykolo Romerio, Lietuvos edukologijos ir Šiaulių universitetai tampa Vilniaus universiteto dalimi, o Kaune iš trijų universitetų: Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo ir ASU, sukuriamas naujas – Kauno universitetas. Technologijų mokslą ir studijas numatoma koncentruoti Vilniaus Gedimino technikos universitete. Klaipėdos universitetas tampa universitetu, kuris specializuojasi uostui svarbiomis studijų ir mokslo kryptymis.

Kaimas – tautos savimonės lopšys
ASU alumnų nariai kreipimesi į šalies Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę pažymi, jog „norėdami išlikti modernia, save gerbiančia, savarankiška savitos nacionalinės kultūros ir savimonės Europos ir pasaulio valstybe, turime išsaugoti vieną svarbiausių to savarankiškumo vertybių – išvystytą, modernų, šiuolaikiniais moksliniais pagrindais tvarkomą šalies žemės, miškų ir vidaus vandenų ūkį, kaimo plėtrą, subalansuotą gamtinių išteklių naudojimą, gamtinę bioįvairovę, vaizdingą landšaftą, nacionalinį paveldą bei kitas gamtines, istorines ir dvasines vertybes kaip vieningą visumą.
Visa tai deramai gali atlikti tik aukščiausios kvalifikacijos specia­listai eruditai, išugdyti atitinkamoje Alma Mater dvasioje. Tai dar beveik prieš šimtmetį puikiai suprato tautos ir valstybės Nepriklausomybės akto signatarai ir Lietuvos šviesuomenė, sunkiausiais šaliai nepriteklių ir išorinės grėsmės laikais radę politinės valios ir išteklių įsteigti Lietuvos žemės ūkio akademiją, kaip būsimo modernaus, šviesaus ir išvystyto kaimo garantą. Tai buvo tikrai labai nuoširdi ir nesavanaudiška valstybės duoklė tautos kalbos, kultūros, nacionalinės savimonės lopšiui – Lietuvos kaimui“.
Kreipimesi sakoma, kad „žemės ūkis ir Lietuvos kaimas neliko skolingas valstybei ir per visus sunkmečius padėjo jai atsistoti ant kojų, tačiau per tą šimtmetį patyrė daugybę transformacijų, socialinių ir ekonominių sukrėtimų, trėmimų, pogrindžio kovų, visa naikinančią kolektyvizaciją ir nelengvą laisvo valstiečio ūkių atkūrimą. Nepaisant visų sunkumų, Lietuvos kaimas visada užtikrino tautai didesnį ar mažesnį, bet nuosavą duonos kąsnį.
Tik žemės ūkis ir su juo susijusi pramonė neseniai praėjusios ekonominės krizės metais vieninteliai užtikrino šaliai daugiau nei 2 mlrd. Lt teigiamą prekybinį saldo ir buvo pagrindinis šalies ekonominio progreso variklis. Deja, jau kelerius metus, priešingai ES vykdomai kaimo plėtros politikai, Lietuvos žemės ūkis ir kaimas patyrė vienus iš didžiausių per savo istoriją socialinių sukrėtimų. Daugelis miestelių ir kaimo gyvenviečių nyksta, nes gyventojai liko be darbo, mokyklų, medicinos punktų, kultūros įstaigų, policijos ir kitos socialinės infrastruktūros“.

Specialistų reikia kaimui, ne „eksportui“
Kreipimesi „Dėl žemės ūkio ateities“ taip pat primenama, kad Švietimo ir aukštojo mokslo ministerijai iš žemės ūkio ministerijos buvo perduota daugiau nei 110 mln. Lt, skirtų žemės ūkio mokykloms išlaikyti, tačiau jos po šio perskirstymo baigia sunykti, užtai „kitose švietimo ir mokymo grandyse rengiami specialistai ne šalies poreikiams, bet „eksportui“.
Peticijos autoriai susirūpinę dėl, jų nuomone, deramai neišdiskutuotos mokslo ir studijų tinklo pertvarkos: ji vykdoma nedalyvaujant Lietuvos kaimo inteligentijai, verslui, ūkininkams.
„Lietuvos žemės ūkio sektoriaus modernų vystymąsi ir konkurencingumą globalioje rinkoje lemia aukštos kvalifikacijos specialistai ir mokslu grįstos inovacijos. Pasaulinės tendencijos rodo, kad maisto poreikis pasaulyje 2050 m. bus beveik dvigubai didesnis, o klimato kaita, riboti dirbamos žemės ir vandens ištekliai, siekis (…) gaminti konkurencingą aukštos pridėtinės vertės žemės ūkio produkciją skatins naujų augalų ir veislių kūrimą, precizinių technologijų, inovatyvių trąšų, paslaugų ir priemonių naudojimą, – rašoma kreipimesi. – Ypač aktualu tampa siekti ekosistemų tvarumo, kaimo vietovių ir regionų darnaus ekonominio ir socialinio vystymosi. Tam reikia naujų kompetencijų ir labai aukštos kvalifikacijos, gebančių modeliuoti į ateitį, universitetinio išsilavinimo specialistų.“
Alumnai, susirūpinę ir dėl to, kad, nelikus ASU, kaimo vietovių jaunuoliai, netekę nuolaidų stojant į aukštąją mokyklą, liks už jos borto: „Šiandien katastrofiškai sumažėjus kaimo mokyklų skaičiui, vaikai valandų valandas keliauja į mokyklas ir atgal mokykliniais autobusais, todėl neturi pakankamai laiko mokytis ir gauti adekvatų miesto vaikams išsilavinimą, negali sėkmingai konkuruoti su miestų vaikais stodami į aukštąsias mokyklas, nors poreikis žemės ūkio profesijoms yra aukštesnis nei kituose šalies ūkio sektoriuose. Tik sudarydami sąlygas kaimo jaunimui įgyti žemės, miškų ir vidaus vandenų ūkio, kaimo plėtros specialybes, paskatinsime juos pasilikti kaimo vietovėse, perimti tėvų ar kurti savo verslą, plėtoti kaimo infrastruktūrą, padėsime išsaugoti kaimo identitetą, užtikrinsime kaimo gyvybingumą.“
Alumnai kreipimosi pabaigoje apibendrina, kad „Lietuvai ir jos žemės ūkio sektoriui būtina vystyti ASU kaip atskirą, savarankišką, specializuotą žemės ūkio, miško, vandens ūkio ir maisto bei kaimo plėtros sektoriaus universitetą“ ir kviečia peticiją pasirašyti visus šalies žemės ūkiui, agroverslui, kaimo išsaugojimui ir emigracijos problemai neabejingus žmones.

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ
„ŪP“ korespondentė 

Autorės nuotrauka