Nors lietus šeštadienį Žemaitijos neaplenkė, tradicinė Mykolinių šventė Rietavo savivaldybėje šiemet buvo kaip niekada turininga ir įvairi. Renginį rietaviškiai paskyrė Žemaitijos metams, į šventę gausiai sugužėjo delegacijos iš užsienio šalių, kaimyninių rajonų, stengėsi ir seniūnijos, pademonstravusios viena už kitą įspūdingesnius kiemelius. O galiausiai plūstelėjo apdovanojimų lietus – teko ir ūkininkams, ir gražiausių sodybų šeimininkams, ir įvairių įstaigų vadovams. Šventės neapsiėjo be kaimo kapelų muzikos, estrados atlikėjų.
Rietavas turi daug partnerių užsienio šalyse, tačiau šiemet svečiai plūstelėjo kaip niekada gausiai. Pirmiausia susipažinome su svečiais iš Lenkijos. Rietavo turizmo ir verslo centro direktorė Laima Dockevičienė pristatė grupę lenkų, su kuriais kartu vykdo įvairius projektus. Šįkart kaimyninės šalies atstovai į Rietavą atvežė tradicinių Kašubijos etnografinio regiono valgių. Vienas tokių buvo ant duonos riekės užteptas nuo lydytų kiaulės taukų likęs spirgučių tepinys, beje, panašus gaminamas ir Žemaitijoje.
Kalbinti lenkai sakė, kad jų tradicinėje virtuvėje netrūksta riebių patiekalų, taip pat labai vertinama namuose kepta duona. Ant stalo buvo matyti paruoštų valgių iš silkės, įvairių saldžių kepinių.
Visas svečių iš užsienio mastas atsiskleidė, kai šventės atidarymo ceremonijoje meras Antanas Černeckis pradėjus vardinti, iš kokių miestų kas atvyko. Gausiausiai susirinko latvių – meras paminėjo bene aštuonetą šios šalies miestų, taip pat iš Lenkijos bei iš Švedijos Karlshamno komunos. Su pastarąja Rietavo savivaldybė šventės išvakarėse pasirašė bendradarbiavimo sutartį.
„Maištingieji“ Tverai pasistengė iš paskutinių
Gerokai iki Mykolinių Rietavo savivaldybėje buvo įsiplieskusi diskusija apie tai, ar seniūnijos privalo į šią šventę pristatyti savo kiemelius. Alyvos į ugnį tada įpylė Tverų seniūnas Antanas Zalepūgas, pareiškęs, kad seniūnijos žmonės neberanda naujų idėjų ir į šventę kasmet atvažiuoja su tais pačiais sumanymais. Esą, norėdami, kad renginys įgautų naujų spalvų, patys organizatoriai turėtų pateikti įdomių idėjų.
Tačiau šeštadienį Rietave nestigo tveriškių išmonės: ant stalų puikavosi įvairiausi patiekalai, o šalia palapinės buvo užkurtas laužas, virš kurio čirškino tikrų tikriausią avį.
Visą straipsnį skaitykite ŪP nr. 110, p. 5-6 Juozas SKRIPKAUSKAS ŪP korespondentas