Rimvydas Širvinskas-Makalius: „Jeigu norite gerai jaustis, turėkite, ko laukti“

„Nėra tokio klausimo, į kurį nenorėčiau atsakyti, – padrąsina kelionių ekspertas Rimvydas Širvinskas. – Žinoma, truputį erzina, kai šimtąjį kartą teiraujasi, kodėl esu Makalius“, – veikiai priverčia mintyse perkratyti iš anksto parengtą klausimyną. Tačiau nejaukios pauzės nėra: netrukus mėgaudamiesi kava šiltai bendraujame. Kitaip ir negalėtų būti – jei vaikinas sužvaigždėtų, kiltų pavojus aštuonerius metus puoselėtam verslui, paremtam nuoširdumu.

Lemtinga išvyka
Veikla, pelninga tapusi po trijų mėnesių (sumokėjus biuro nuomą ir „atidirbus“ už keletą baldų), prasidėjo nuo didžiulio pomėgio, kurį atrasti padėjo Lat­vija. Trylikmečiam Rimvydui pakako dienai su klase išvykti į kaimyninę šalį, kad suprastų, kuo trokšta užsiimti ateityje. „Tądien patyriau aibę įspūdžių. Grįždamas namo galvojau, kad visos kelionės man teiktų vien džiaugsmą“, – prisimena R. Širvinskas.
Po lemtingos išvykos jaunuolis užsibrėžė tikslą kuo daugiau keliauti ir atkakliai jo siekė: visus metus taupydavo pinigus, net atsisakydavo dienos pietų mokykloje – jiems skirtus kišenpinigius dėdavo į specialų lagaminėlį-taupyklę. Čia nukeliaudavo ir gimtadienio dovanos, Rimvydas taip pat palengvino darbą Kalėdų Seneliui. „Mielas Kalėdų Seni, palik dovaną, kurią galėčiau pasidėti į taupyklę“, – rašydavo jam laiškus prieš gražiausias metų šventes.
„Kokia brangi ir svarbi man būdavo ta kelionė – juk galėdavau išvažiuoti tik kartą per metus, o kad įgyvendinčiau savo svajonę, turėdavau atsisakyti be galo daug“, – atvirauja R. Širvinskas-Makalius.
Vaikinas išmoko keliones planuoti kuo pigiau, ėmė dalyti patarimus internete, jais tautiečiai pasitikėjo kaip suaugusiojo. Yla iš maišo išlindo, kai Rimvydas, pasakodamas, kaip sekėsi vykti į Kroatiją, įkėlė savo nuotrauką. „Ar čia tavo vaikas?“ – keliauninko gerbėjų nuostaba tilpo viename klausime.
Keista, tačiau būtent amžius Rimvydui padėjo sparčiai populiarėti, norintieji keliauti pigiau drąsiai kliaudavosi jo kompetencija. 2009-aisiais, kai pasaulį siaubė ekonominė krizė, pigesnės kelionės tapo dar aktualesnės, o R. Širvinskas, tada jau pilnametis, oficialiai tapo verslininku.
„Verslo pradžia man atsiėjo 27 litus – tiek turėjau sumokėti už tinklalapio pavadinimą. Investavau ne pinigus, o begalę laiko. Iš tikrųjų niekada nesvajojau, kad atidarysiu savo kelionių agentūrą, būsiu įmonės direktorius – netgi vengiau tokios minties. Tačiau daugelis tuo netiki, mano, kad kokie nors investuotojai sumokėjo už idėją, ją išpopuliarino. Man tai – didžiulis komp­limentas“, – šypsosi vaikinas.

Žingsniu priekyje
Tiek daug nuveikus, nesunku užmigti ant laurų, be to, kur sėkmė – ten ir konkurentai. Ar jie netrukdė staiga suspindusiai turizmo srities žvaigždei? „Konkurentai nesnaudė, pagalius į ratus kaišiojo nuo pat pradžių. Bet tai natūralu: žmonėms, turizme išdirbusiems 10–15 metų, turėtų būti keista ir pikta, kai spaudoje ima šmėžuoti kažkoks vaikas, pristatomas kelionių ekspertu. Kita vertus, jei mano patarimai būtų buvę nevertingi ir nereikalingi, nebūčiau tapęs tuo, kuo esu dabar. Užaugti padėjo būtent konkurentai, nuolat alsuojantys į nugarą, – privalėjau būti žingsniu priekyje, sugalvoti ką nors nauja, pavyzdžiui, išleisti žurnalą, turėti televizijos laidą. Konkurentus reikia gerbti, nes nei tu jiems leidi atsipalaiduoti, nei jie tau. Visi einame į priekį, o tai – svarbiausia“, – samprotauja R. Širvinskas-Makalius.
Beje, kelionių eksperto etiketė – žiniasklaidos išmonė, vaikinas pats savęs taip nebūtų krikštijęs. Vis dėlto ji nėra laužta iš piršto, Rimvydas nuoširdžiai domėjosi kelionėmis: net eidamas miegoti šalia pasidėdavo užrašų knygelę – netikėtai gimusią idėją užrašydavo, o ryte imdavosi ją įgyvendinti. Knygelė praverčia ir dabar, pašnekovo žodžiais, gyvenant laimingai, bet labai įtemptai: išliko tradicija šiame planuoklyje pasižymėti svarbius susitikimus, laukiančius darbus.
O ar tarp gausybės darbų lieka laiko asmeniniam gyvenimui? „Pastaruoju metu sunku atskirti asmeninį gyvenimą nuo viešojo. Į mane nukrypo išties didžiulis dėmesys. Kartais tenka atsisakyti eiti į kurią nors televizijos laidą, nes bijau, kad manęs pasidarys per daug, atsibosiu žmonėms. Taip būna su žvaigždūnais, kurie visur malasi“, – mano Rimvydas, viską darantis iš širdies ir kalbantis tai, kas išties sukasi ant liežuvio galo. „Be abejo, kartais pasakau neigiamų dalykų apie turizmo verslą, bet taip ir turi būti – žmonės labiau pasitiki, kai sakai tiesą. Jeigu galvoju, jog visiška nesąmonė kur nors važiuoti, to neslėpsiu, kad ir kaip reikėtų gerinti tos kelionių krypties pardavimą. Jei taip elgčiausi, žmonės pamanytų, kad parsiduodu, tapčiau jiems neįdomus“, – išduoda principus, kuriais vadovaujasi.

Smagiausia – planuoti
Pasiteiravus, kiek laiko per metus praleidžia užsienyje, Rimvydas nė nemirktelėjęs atsako, kad keturis mėnesius. Į lėktuvą lipti tenka maždaug kas dvi savaites. Ar tai nevargina? „Sako, kelionių negali būti per daug. Aš drįstu paneigti šį faktą – neseniai jų buvau persisotinęs“, – atvirauja vaikinas.
Tai suprato vieną rytą, besiruošdamas skristi į Šri Lanką. „Draugai feisbuko susirašinėjimo grupėje tarėsi, ką veiks savaitgalį. Atrašiau, kad norėčiau prisijungti prie jų, smagiai pavasaroti. Reakcija, kurios sulaukiau, – veidelis, sukiojantis pirštą prie smilkinio. Juk retas atsisakytų progos stebėti dramb­lius, važiuoti per džiungles, leisti laiką prie Indijos vandenyno“, – pasakoja R. Širvinskas-Makalius, po šios išvykos supratęs, kad jei kelionės, su kuriomis susijęs visas jo gyvenimas, nebeteiks malonumo, nebesinorės eiti į darbą. Tada vaikinas padarė keturių mėnesių pertrauką – sunkiai, bet ištvėrė nusistatytą laiką ir skrydis į Maldyvus su mama, jai padovanotas gimtadienio proga, buvo itin nuostabus.
„Kai prie mano komandos nori prisijungti naujas darbuotojas, pirmiausia paklausiu, kodėl jį domina šis pasiūlymas. Niekada neįdarbinu žmogaus, atsakiusio, kad nori dirbti pas Makalių, nes labai mėgsta keliauti. Pasirinkčiau kandidatą, atsakiusį, jog mėgsta planuoti keliones, nes būtent tai jam teks daryti. Be to, dažnai žmogui didesnį malonumą suteikia ne pati kelionė – ji ateina ir praeina, kur kas smagiau planuoti ir laukti. Aplinkiniams visada sakau: „Jeigu norite gerai jaustis, turėkite, ko laukti.“

Būtina atlikti namų darbus
Ar visgi yra atostogų krypčių, kurių derėtų vengti? „Ne, pasaulyje nerastume šalies, neturinčios ko pasiūlyti turistams“, – tikina Rimvydas.
Anot kelionių eksperto, žmonės neigiamą įspūdį susidaro ne dėl pasirinktos krypties, tai lemia kur kas asmeniškesni dalykai. „Galbūt nemokėjome pamatyti lankytinų objektų? O gal kelionę gadino prastas oras ar nuotaika?“ – retoriškai klausia vaikinas, neseniai lankęsis Maskvoje ir… nusivylęs šiuo didingu miestu. „Tik po kurio laiko supratau, kodėl tai nutiko. Ne, kalta ne politinė situacija, o siaubingas šaltis! – šypsosi jis ir netrukus pasidalija pažįstamų istorijomis. – Nustebau, kai viena draugė, grįžusi iš Kretos, prasitarė, jog ten nepatiko. Ėmėme kalbėtis, paaiškėjo, kad jos atostogas gadino apniukęs oras – nesimatė salos grožio. Vienai porai nepatiko Maldyvai. Ir vėl stebėjausi – lankiausi ten keturis kartus, pirmąsyk išvydęs namelius ant vandens vos nepravirkau iš grožio. Tada keliautojai paaiškino, kad pirmą išvykos dieną susipyko. Tai ir buvo ne itin nusisekusių atostogų priežastis.“
Be to, prieš vykstant svetur, būtina atlikti namų darbus: pasidomėti, kokius objektus verta aplankyti pasirinktoje valstybėje, kelionę priderinti prie pomėgių – besižavintieji fotografija gali rinktis specialią ekskursiją, per kurią išmoktų „pagauti“ geresnį kadrą, automobilių sporto entuziastams, lankantiems Belgiją, nederėtų praleisti galimybės išvysti „Formulės-1“ trasą.
Norint šauniai praleisti atos­togas, vertėtų pasidomėti ir kelionių fronto naujienomis. R. Širvinskas-Makalius džiaugiasi, kad lietuviai vis daugiau laiko skiria kelionėms planuoti, skaito kitų keliauninkų atsiliepimus. Kitas jį džiuginantis dalykas – pingantys tolimieji skrydžiai. „Iš Lietuvos už beveik tą pačią sumą galima nuskristi į Pietų Europą ir Niujorką. Smagu, kad tautiečiai nori kelti koją toliau į užsienį. Taip pat negalima neigti fakto, jog Lietuvai sekasi: nuolat pasiekiame įvairių susitarimų, kad mums nereikalingos vizos arba jos gaunamos itin lengvai. Pavyzdžiui, iki vasaros pabaigos Tailando vizą galima gauti nemokamai“, – nepražiopsoti galimybės siūlo R. Širvinskas.
Bet ar išties būtina trenktis į kitą pasaulio pusę, norint puikiai pailsėti? „Daug metų sakydavau, kad Lietuvoje nėra nieko įdomaus. Tik daugiau pakeliavęs po pasaulį supratau, koks nuostabus jausmas savaitgalį leisti tėvynėje. Iš tikrųjų turėtume džiaugtis, kad gyvename šalyje, kurios nelanko minios turistų: iš Prahos, Barselonos ar Romos – muziejų po atviru dangumi – vietos gyventojai stengiasi pabėgti“, – Lietuvos privalumus vardija pasaulį išmaišęs R. Širvinskas. Žinoma, nepamiršta paminėti ir trūkumų – aukštos apgyvendinimo kainos (ypač kurortuose, nesančiuose prie jūros), viešbučių stygius.

MAKALIUS REKOMENDUOJA

Maldyvai. Kam gali nepatikti balto smėlio (sako, jis smulkus lyg pudra!) paplūdimiai, skaidrut skaidrutėlis vanduo, pasaką primenantis povandeninis pasaulis, prabangus poilsis išskirtinėse salose?.. Noriu visiems įrodyti, kad į Maldyvus nuvykti nereikia milijonų – kelionė tikrai įperkama ir vidutines pajamas gaunančiam lietuviui.
Zakintas. Tai – viena gražiausių Graikijos salų. Ypač žaviuosi Graikija, todėl ilgai ieškojau alternatyvos savo mėgstamiausiai Kretai. Manau, pavyko! Patys graikai Zakintą apibūdina kaip meilės ir dainų salą. Romantikos čia tikrai netrūksta! Puikūs paplūdimiai, draugiški vietos gyventojai, visada nusiteikę padėti, skanus ir sveikas maistas… Į salą tinka keliauti ir vasarą, ir rudenį. Net spalį čia temperatūra pakyla iki 20–23 laipsnių šilumos, o jūra vis dar labai šilta, tinkanti malonioms maudynėms.
Madeira. Tai – išskirtinės gamtos sala. Ji yra vulkaninės kilmės: kadaise trykštanti lava nudažė kraštovaizdį visomis spalvomis. Čia nerasite balto smėlio paplūdimių kaip iš atviruko, tiesą pasakius, paplūdimiai dažniausiai uolėti ar akmenuoti. Tačiau visas Madeiros žavesys slypi kitur. Šią salą smagu pažinti keliaujant dviračiu ar automobiliu – galima grožėtis kriokliais, senais tuneliais, kalnų slėniais, retais augalais, į vandenį smingančiomis uolomis. Užburiantis grožis!
Nica. Dėl neseniai atsiradusių tiesioginių skrydžių Nica tapo labai patraukli trumpam savaitgalio pabėgimui. Nors čia galima vykti visus metus, žiemą viešbučių kainos bent tris kartus mažesnės. Patogus susisiekimas su šalia esančiais Monaku ir Kanais. Be to, temperatūra net ir šalčiausią žiemą nenukrinta žemiau nei 12 laipsnių!
Kuba. Kelionė svajojantiems atsidurti ten, kur rumbą pradeda šokti dar iki 12 valandos dienos, kur plyti nuostabūs balto smėlio paplūdimiai, o istorija pasiveja ant kiekvieno kampo! Kuba tiesiog pakeri: šis pasaulio kraštas stipriai skiriasi nuo kitų šalių, todėl palieka didžiulį įspūdį. Vietos gyventojai yra itin linksmi žmonės, todėl keliautojus nuolat lydi puiki nuotaika.
Kijevas. Ukrainos sostinė vis labiau populiarėja tarp lietuvių, čia jau spėjo apsilankyti beveik visas „Makalius.lt“ kolektyvas. Visi kaip susitarę sako: „Ir pigiai, ir gerai!“ Miestas didžiuojasi turtinga kultūra: teatrai, parkai, daug masyvių paminklų, senos siauros gat­velės, auksiniai bažnyčių ir vienuolynų kupolai… Nakvynės ir maisto kainos juokingai mažos! O labiausiai, neabejoju, sužavės vietinių nuoširdumas!
Dubajus. Prabanga tviskantis, pompastiškas, modernus miestas, regis, pastatytas, kad priverstų žavėtis ir aikčioti iš nuostabos. Aukščiausias pasaulio pastatas, septynių žvaigždučių viešbučiai, didžiausias pasaulyje prekybos centras, trys šimtai dangoraižių, dirbtinės salos – tai ir dar daugiau galima rasti tik Dubajuje. Šis miestas tikrai moka nustebinti kiekvieną savo svečią!

Eglė Kėvalaitė-Mačionienė

Liudo Masio nuotraukos