Rūmai laiko demokratijos egzaminą

Vakar buvo paskutinioji pretendentų į Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkus registravimo diena. Iki lapkričio 30-osios darbo dienos pabaigos ŽŪR administracija buvo gavusi tris kandidatų paraiškas dalyvauti gruodžio 14-ąją, per neeilinį Rūmų suvažiavimą, vyksiančiuose rinkimuose. Vadovauti žemdirbių parlamentui siekia Pramoninių uogynų augintojų asociacijos pirmininkas Adolfas Jasinevičius, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys, žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas. ŽŪR direktorius ir laikinasis pirmininkas Sigitas DIMAITIS „Ūkininko patarėjui“ nuodugniai išaiškino Rūmų pirmininko bei tarybos rinkimų procedūrą.

Etatiniai darbuotojai nesikiša į politiką
Noriu paneigti tą gana paplitusį prasimanymą, kad pirmininką esą renka rajonų žemdirbių savivaldos organizatoriai, etatiniai rūmų darbuotojai. Niekada to nebuvo! ŽŪR statutas aiškiai skelbia, kad pirmininką renka Rūmų narių (asociacijų) atstovai. Pasitaikydavo, kad kai kurių rajonų žemdirbių asociacijos deleguodavo Rūmų darbuotoją, žinomą, gerbiamą žmogų, pažangų ūkininką, visuomenininką. Tik tiek. Nuo 2011 m., kai Rūmams pradėjo vadovauti dabartinis Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, ŽŪR darbuotojams rekomendavome nesikišti į Rūmų politinį gyvenimą. Jau keletą metų nematome tokių atvejų.

Prezidentinė rinkimų sistema
Pagal statutą pirmininkas gali būti renkamas slaptai arba atvirai. Apsispręs suvažiavimas. Taryba visada renkama slaptai.
Jeigu bus daugiau nei du kandidatai į pirmininko postą ir nė vienas nesurinks daugiau nei pusės balsų (50 proc. + 1), bus rengiamas antrasis ratas, į kurį pateks du geriausiai pasirodę per pirmąjį ratą pretendentai. Tokia pati sistema, kuri galioja renkant šalies prezidentą, merus arba Seimo narius vienmandatėse apygardose.

Kiekviena narė – nusipelniusi
Kiekviena Rūmams priklausanti organizacija turės vienodai, po vieną balsą. Nesuprantu kartais pasigirstančio kai kurių „didžiųjų“ organizacijų (Ūkininkų sąjungos, Žemės ūkio bendrovių asociacijos – red. past.) nepasitenkinimo, kad jos sulyginamos su „nereikšmingomis“ Rūmų narėmis, ir pageidavimo gauti daugiau mandatų per Rūmų suvažiavimus. Lietuva –
demokratiška parlamentinė šalis. Negali būti „vyresnių“ ir „jaunesnių“ brolių. Jeigu organizacija priimta į Rūmus, vadinasi, ji to nusipelnė.
Reikia visuomet prisiminti, kad renkama ne organizacija, bet asmuo. Pirmininkas privalo atstovauti visiems Rūmams, o ne vien siauriems savo asociacijos interesams.

Partinis bilietas nesukelia interesų konflikto
Į suvažiavimą turėtų susirinkti 49 delegatai. Bet galbūt kuri nors Rūmų asociacija nenorės dalyvauti, laiku neatsiųs akreditavimo dokumentų. Visko pasitaiko.
Išrinkus pirmininką ir tarybą, mano nuomone, tarybos nariai turėtų persvarstyti statuto nuorodą, kad pirmininkas kadencijos laikotarpiu privalo atsisakyti partinės veiklos. Kas čia blogo, jeigu partija legali, Lietuvos įstatymų neuždrausta? Žinoma, Rūmų pirmininkui reikėtų atsistatydinti iš verslo asociacijos vadovybės pareigų, kad nekiltų viešųjų ir privačių interesų konflikto.

Parengė „ŪP“ korespondentas Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS
Redakcijos nuotrauka