Rusiška ruletė su vilku

Sausio 16-ąją Plungės r., Keturakių kaimo pamiškėje, vilkai pastojo kelią namo ėjusiai paštininkei. Akistata su vilkais plungiškei Reginai Buivydienei vos nesibaigė tragiškai. Šis įvykis iš naujo paskatino diskusijas apie vilkų saugojimo tikslingumą. Globodama žvėris valstybė tepaiso pilkiais besirūpinančios asociacijos „Bal­­tijos vilkas“ argumentų ir nusisuko nuo žmonių, priverstų kęsti nuostolius ir net rizikuoti savo gyvybe.

Nesislepia nuo žmonių
Šeštadienio kelionę iš Medingėnų pašto į Keturakių kaimą R. Buivydienė prisimins visą gyvenimą. Vos išėjusi iš gyvenvietės, ji pamatė vilką – šis nė negalvojo slėptis nuo žmogaus, ramiai sau ėjo pakele. O netrukus moteris pastebėjo, kad ją persekioja net keli plėšrūnai. Palaukėje jie dingo, bet vos keliui pasukus per krūmus, žvėrys puolė moterį.
R. Buivydienė tikina apsigynusi ašarinėmis dujomis. Paštininkė mano, kad jie tikrai ją būtų sudraskę, jei priėjusi laukymę nebūtų išsikvietusi pagalbos. Didžiulis vilkas nuo kelio nesitraukė net tuomet, kai ėmė skambėti moters mobilusis telefonas ir pasigirdo automobilio signalas.
Medžiotojai R. Buivydienei paaiškino, kad vilkai tikriausiai buvo pasiruošę medžioklei, o kai žvėrys alkani, jiems visai nesvarbu, kas taps grobiu – stirna ar žmogus.
Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, komentuodamas šį įvykį, patikino, kad toks elgesys laukiniams gyvūnams neįprastas – taip elgtis galėtų nebent sergantys pasiutlige, bet tada jie būriais nevaikšto.
Aplinkos ministerijos viceministras Linas Jonauskas teigia, kad jei moterį tikrai vilkai būtų užpuolę, tektų kalbėti apie liūdnesnes pasekmes. Kol kas, bent jau Europoje, nėra užfiksuota atvejų, kai vilkai užpuola žmones.
O štai medžiotojai tikina pastebėję pasikeitusį vilkų elgesį. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas teigia, kad prie pamiškių vienkiemių, kaimų palaukėse gaujomis lakstančių vilkų pastebima net šviesiuoju paros metu.
„Pernai Briuselyje, Europos Parlamente, vykusioje konferencijoje vokiečiai pateikė filmuotos medžiagos. Joje užfiksuota, kaip Vokietijoje vidury baltos dienos jauni vilkai bėginėja šalia greitkelių. Galbūt pilkiai iš tikrųjų prisitaiko prie civilizacijos ir vis mažiau vengia žmogaus“, – svarsto E. Tijušas.
Gamtininko nuomone, paštininkė galėjo patekti į vilkų rujos, kaip tik vykstančios šiuo metu, teritoriją ir tai galėjo išprovokuoti ne visai tipišką plėšrūnų elgesį.

Žala kasmet didėja
„Valdžia sukrus tik tuomet, kai vilkai sudraskys kokį žmogų“, – nevyniodamas žodžių į vatą dar vasaros viduryje pranašavo LŽMD Šilalės skyriaus pirmininkas Kęstutis Buja.
Tokia pranašystė – ne iš piršto laužta. Ir šiame Žemaitijos rajone vilkai vaikšto gaujomis, o pernai pamiškių gyventojus terorizavo kaip niekada anksčiau. Nuo vasaros vidurio kone kiekvieną rytą bent vienas ūkininkas rasdavo papjautų avių, o buvo atvejų, kai vilkai iš ganyklos ištempdavo ir 500 kg sveriantį mėsinį bulių.
Šilalės savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjo Algimanto Olendros duomenimis, pernai nuo vilkų nukentėjo 60 rajono ūkininkų. Jie neteko 26 avių ir 56 galvijų. Ūkininkams išmokėta 16 150 Eur kompensacijų.
2014 m. už vilkų padaryta žalą Šilalės savivaldybė išmokėjo apie 10 tūkst. Eur (35 tūkst. Lt) kompensacijų – pilkiai patiesė 49 galvijus ir 7 avis. 2013 m., kai įsigaliojo įstatymas dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo, spalio–sausio mėnesį vilkai sudraskė 26 gyvulius, savivaldybė už juos ūkininkams išmokėjo 15,3 tūkst. Lt.
Kiek gyvulių vilkai parėš šiemet, belieka tik spėlioti – medžiotojams šią žiemą pavyko sumedžioti vos du pilkius. Žemės ūkio skyriaus vedėjas A. Olendra nemano, kad tai leis ūkininkams gyventi ramiau.
„Mūsų miškuose vilkų daug ir kaimo gyventojai juos mato. Tai, kad medžiotojams nepasisekė sumedžioti plėšrūnų, nereiškia, kad jų nėra. Paskutinę medžioklės dieną iš Rauško miško medžiotojai išvijo visą gaują vilkų, bet sumedžioti pavyko tik vieną. Vilkas yra gudrus ir ypač jaut­rus žvėris, iš toli seka akiratin patekusį žmogų ir kontroliuoja jo veiksmus, tad pergudrauti šį plėšrūną retai kam pavyksta“, – sakė nemažą medžiotojo patirtį turintis A. Olendra.

Medžioklė nepasisekė
Praėjusią vasarą, atkakliai reikalaujant Šilalės savivaldybei, Aplinkos ministerija buvo leidusi sumedžioti tris vilkus. Nepavyko nė vieno. Medžioklės sezono metu šilališkiai turėjo teisę sumedžioti net keturis vilkus. Nupylė vos du.
Visoje Lietuvoje buvo leista sumedžioti 60 vilkų. Medžioklės sezonas baigėsi sausio 13 d. Kai kuriuose rajonuose, taip pat ir Plungės, šį medžioklės sezoną nesumedžiota nė vieno vilko. Bet tai nereiškia, kad jų ten nėra.
Klaipėdos aplinkos apsaugos departamento Šilalės aplinkos apsaugos agentūros vadovas Antanas Leščiauskas įsitikinęs, kad du sumedžioti vilkai padėties iš esmės nepakeis – lengviau atsikvėps gal tik Didkiemio apylinkių ūkininkai.
Pasak aplinkosaugininko, kiekvienas gyvas padaras turi teisę gyventi, bet ūkininkai, kurių gyvulius plėšrūnai kasnakt pjauna, apie vilkus yra kitokios nuomonės. „Paklauskite Marijonaičio, kuris pernai neteko vienuolikos galvijų – matysite, ką jis pasakys. Tikiuosi, kad du vilkus sumedžiojus padėtis kiek pasikeis, bet jei ir ateinančią vasarą jie taip siautės… Nežinau, ką reikės daryti, bet pirmiausia reikia sulaukti apskaitos“, – svarstė A. Leščiauskas.
Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojų duomenimis, praėjusios vasaros pradžioje vilkai daugiausia gyvulių ir papjovė Didkiemio apylinkėse, bet vėliau pradėjo siautėti Kvėdarnos pusėje esančiuose Gvaldų miškuose.

Turi gelbėtis patys?
Kad dėl vieno kito sumedžioto vilko padėtis nepagerės, įsitikinęs ir LMŽD Šilalės skyriaus pirmininkas K. Buja. „Kol miškuose bus gaujos vilkų, tol ūkininkai kentės. Plėšrūnai visada puls tą grobį, kurį jiems lengviau sumedžioti. Vienintelė išeitis – patiems saugoti savo gyvulius, juolab kad vilkų daugėja“, – tvirtina K. Buja.
2013 m. buvo teigiama, kad visoje Tauragės apskrityje, kuriai priklauso ne tik Šilalės, bet ir miškingi Jurbarko, Tauragės rajonai bei Pagėgių savivaldybė, yra ne mažiau kaip 23 pilkiai. Jurbarko miškų urėdijos teritorijoje medžiojantys miškininkai tuomet piktinosi – jų manymu, vien šio rajono miškuose tuo metu laikėsi 32 vilkai.
K. Buja teigia, kad bene tiek pat vilkų yra ir Šilalės rajono miškuose. Tai kiek jų tuomet galėtų būti visoje šalyje?
„Patikėkite, ne mažiau kaip tūkstantis. Apskaitoje nefigūruoja jaunikliai, o juk vilkai kasmet veda vidutiniškai po šešis vilkiukus. Gal vilkų rezervatą pas mus norėtų padaryti? Visur jų leidžiama sumedžioti kur kas daugiau nei Lietuvoje. Jau ir lūšių pastebime daugėjant – vieną savaitgalį iš Visdžiaugų miško net keturios išbėgo. Gražūs padariukai, bet per metus 11 stirnų kiekviena papjauna“, – piktinosi Šilalės medžiotojams vadovaujantis K. Buja.
Jo duomenimis, daugiausia vilkų priviso aplink Rauško ežerą išsidėsčiusiuose pelkynuose, pilni šių plėšrūnų Gvaldų ir Tenenių miškai.
„Stebėjimo kameros fiksuoja prie žvėrių šėryklų sliūkinančius vilkus, bet sumedžioti juos ne taip paprasta – net ir visą gyvenimą medžiojančiam žmogui tai nepavyksta“, – tikina K. Buja.
Medžiotojai kalba, kad vilkui sumedžioti sunaudojama tona degalų: kol aptinka pilkio pėdsakus, miškais nuvažiuoja šimtus kilometrų. Tačiau net ir užklupus miške vilką, aptvėrus jį raudonomis vėliavėlėmis, negali būti tikras, jog medžioklė bus sėkminga – jis yra nepaprastai gerai matantis, girdintis, užuodžiantis, ypatingą nuojautą turintis, stiprus, greitas, gudrus žvėris. Medžiotojai tikina, kad kyla abejonių, ar tikrai jis vadovaujasi tik instinktais – yra pastebėję, kad užspeistas plėšrūnas bėga ne per liniją, o, radęs lomelę, prašliaužia pavojingą vietą.
Seni žmonės dar prisimena, kaip vilkai siautėjo pokariu. Tuomet jie miškuose ir laukuose užpuldinėjo ne tik ganyklose paliktus gyvulius, bet ir keliais važiuojančius arklių kinkinius. Pamatę vilkus, žmonės pranešdavo vieni kitiems – ir kas ką nutvėręs bėgdavo mušti pilkį. Be apribojimų vilkai buvo medžiojami ir visą sovietmetį. Bet neišnyko.
Dabar istorijos ratas apsisuko ir šie plėšrūnai vėl pjauna ne tik gyvulius – jau užpuldinėja ir žmones. Medžiotojai kalba, kad neliko kitos išeities, tik patiems kažkaip nuo jų apsiginti. Medžioklės specialistai prabilo apie tai, kad atsiranda nelegali vilkų medžioklė – kiek vilkų taip sunaikinama, niekas niekada nesužinos. Lietuvoje juk įprasta, kad skęstančiųjų gelbėjimas yra jų pačių reikalas.

Daiva BARTKIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Algimanto SNARSKIO piešinys

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.