Sodas pašykštėjo uogų, bet žada riešutų

Vilmantas Šlekys sako, kad riešutų ir trešnių sodas didelių turtų nekrauna, o darbu aprūpina nuo pavasario lig rudens.

Greta Antanavo miestelio (Kazlų Rūdos sav.) esantis riešutų ir trešnių sodas šiais metais nėra itin dosnus. Pavasarinės šalnos pakenkė tiek trešnių, tiek riešutų žiedams, tad trešnių derlius šiemet buvo labai menkas, o riešutų taip pat subręs gerokai mažiau nei pernai.

Prasti metai sodams

Prieš daugiau kaip 10 metų prie Antanavo pasodintas riešutų ir trešnių sodas, kurio visa teritorija apima apie 30 hektarų, šiuo metu priklauso trims savininkams Arūnui Maksvyčiui, Kęstučiui Dapkevičiui ir Vilmantui Šlekiui. Čia auga apie 1 000 trešnių ir keli tūkstančiai lazdynų, kurių sodinukų sodo įkūrėja parsivežė iš Belgijos. Pasak V. Šlekio, šių lazdynų riešutai daug ką stebina savo dydžiu ir gausa.
„Kokia jų veislė, negali pasakyti ir sodą sukūrusi bei vėliau jo globą mums patikėjusi Jūratė. Ji pasakoja, kad lazdynai buvo padauginti iš viename sename Belgijos dvare aptikto riešutų me-
džio“, – gražią istoriją priminė vienas iš dabartinių sodo savininkų V. Šlekys.
Gražiai puoselėjamas trešnių ir riešutų sodas ne visada būna dosnus. Šiemet reikėjo daug priežiūros, o derlius šeimininkų nepradžiugino.
„Prasti šie metai sodams, kadangi kelias dienas trukusios pavasarinės šalnos pažeidė, nušaldė tiek trešnių, tiek riešutų žiedus. O štai pernai trešnių žiedai šalnų išvengė, bet joms vėliau pakenkė lietus. Vis dėlto įsitikinome, kad trešnės – ne mūsų kraštų augalas“, – sakė V. Šlekys.

Į trešnes įsisuka paukščiai

Sodo šeimininkams šiemet pavyko priskinti vos kelis šimtus kilogramų trešnių, o gerais metais iš hektaro sodo galima gauti iki 15 tonų uogų. Tačiau tai įnoringas augalas ir sunkiai paklūsta lietuviško oro sąlygoms. Bet ne tik orai menkina trešnių derlių, jį gali gerokai pakoreguoti sparnuočiai, kurie mėgsta apsilankyti sode.
„Vyksta nuolatinė kova su paukščiais, kurie vos tik trešnėms sunokus pradeda jų masines atakas. Mes atsišaudome garsinėmis patrankomis, baidome juos aitvarais, o ir patys su šeimomis nuo 5 val. ryto iki vėlaus vakaro pasikeisdami vaikome iš sodo sparnuočius. Uogų nebuvo daug, o paukščių – galybė. Keletą metų iš eilės vargome ir su širšėmis, kurios neleido skinti uogų – jų buvo pilni medžiai. Teko griebtis įvairiausių gudrybių, kad širšes nuviliotume nuo saldžiųjų trešnių. Šiais metais širšių nebu-
vo daug, bet vargome su paukščiais“, – sodo priežiūros niuansus atskleidė šeimininkas.
Nors trešnės jau nuskintos, darbų sode netrūksta. Šiuo metu trešnyne genėjami medeliai, dar reikės sutvarkyti pomedžius, nubalinti medelių kamienus, paruošti augalus žiemai.

Skaniausi – dar žali

Dideli darbai artėja ir riešutų sode. V. Šlekys tikisi, kad šiųmetis riešutų derlius nenuvils, nors taip pat nebus toks gausus kaip pernai.
„Pavasarinės šalnos nušaldė lazdynų žirginius, tad derlius bus mažesnis nei pernai. Vis dėlto ant medelių pūpso nemažai riešutų, kurie netrukus subręs. Rugsėjo pradžioje turėtume imti jų derlių. Mano nuomone, riešutai yra skaniausi, kai dar šiek tiek žali, kai dar nesilupa iš savo žalių marškinėlių. Tuomet jie būna aromatingi, sultingi, traškūs. O kai jau riešutas visai subręsta, jis tampa tiesiog paprastu riešutu“, – skonio ypatumais dalijosi V. Šlekys.
Pasak sodo savininko, lazdynai riešutus ima vesti maždaug penktaisiais metais nuo pasodinimo, o medis visiškai subręsta, sustiprėja maždaug septintais–aštuntais metais. Sodas buvo kuriamas ne vienus metus ir dabar kai kuriuos medelius tenka iš naujo atsodinti, nes pasitaiko, kad po žiemos kai kas iššąla ar koks pašalietis riešutmedį išsikasa, stirnos ar kiškiai pagraužia. Tad sode tarp brandžių medžių galima pamatyti ir visai jaunų krūmelių. Sodininkai savam riešutų sodui patys užsiaugina sodinukų. Ketino jų užauginti ir kitiems, bet nepavyko – visi parduoti ruošti sodinukai vieną žiemą ėmė ir iššalo.
Anot Vilmanto, nuo brandaus lazdyno jie priskina apie 10 kg riešutų. Tačiau kiekvienais metais būna vis kitaip. Sodo savininkai planuoja, kad lazdynų riešutai turėtų visai subręsti maždaug po trijų savaičių. Tada ir prasidės didysis riešutų skynimas.

Milda JONKIENĖ
Autorės nuotraukos