Sojų nauda ne vien pinigais matuojama

Per pastaruosius trisdešimt metų sojų populiarumas pasaulyje padidėjo kone penkis kartus ir tiems pokyčiams įtakos turėjo genetiškai modifikuotų sojų veislių, atsparių glifosatams, auginimas. Neturėdamos pasirinkimo, keliolika metų ES šalys (tarp jų ir Lietuva) kasmet importuodavo apie 300 mln. t sojų produktų, dažniausiai pagamintų iš genetiškai modifikuotų augalų. Kad vietinė rinka būtų aprūpinta nemodifikuotomis sojomis, jos nedideliais plotais pradėtos auginti 2010–2011 metais. Šiemet ekologiniuose ir chemizuotuose ūkiuose jų pasėta 2 tūkst. 210 ha.
Pasak Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininko Sauliaus Daniulio, jeigu mokslininkai parengtų tinkamas auginimo technologijas, ištirtų įvairių sojų veislių tinkamumą mūsų sąlygoms, šalyje jų plotai padidėtų, o derlius net ir ekologiniuose ūkiuose siektų 2-3 t/ha.

Pasak Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininko Sauliaus Daniulio, pjaunant sojas nepaskubėsi: net maži akmenys gali sugadinti pjaunamąją.

Pasiūla ir paklausa įvairiapusiška
LEŪA pirmininkas S. Daniulis ekologiniame ūkyje (Ukmergės r.) sojas augina ketvirtus metus. Tokiam sprendimui ryžosi ne iš karto: ekologiškai ūkininkaujantieji seminaruose ne kartą klausėsi emerito dr. Antano Svirskio minčių apie sojų naudą ir jų būtinumą sėjomainose, apie tai jis prakalbo dar 1996 m. Be to, sojų veislių ypatumais, auginimo ir derliaus nuėmimo technologijomis domėjosi Ukrainoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Vokietijoje.
Apsisprendimą auginti šiuos ankštinius augalus nulėmė keli faktoriai. Pirma, sojos – puikus priešsėlis, nes dirvoje (dėl ant šaknų gyvenančių gumbelinių bakterijų) kaupiamas biologinis azotas. Antra, nelygu veislė ir klimato sąlygos, sojų pupelėse būna 35-45 proc. baltymų, 17-27 proc. riebalų, daugiau kaip 25 proc. angliavandenių, vitaminų bei mineralinių medžiagų. Jų baltymai lengviau virškinami nei gyvuliniai, tad sojų produktus vartotojai dažnai vadina augaline mėsa. Trečia, sojos, kaip kviečiai ar rapsai, yra nuolat paklausios, todėl supirkimo kainos augintojams dažnai būna patrauklios.
„Ekologiškai užaugintų sojų kainas nulemia jų derliai chemizuotuose ūkiuose. Pernai jos kainavo 700-800 Eur/t, bet šiemet kainos krito, nes daugiau užauginta žirnių ir pupų. Pastarosios šiemet gerokai brangesnės už kviečius, – sako S. Daniulis. – Tačiau derliaus ir kainų nuostolius padengia sojoms (prilygstanti daržovėms) skirta ekologinė išmoka. Padidėjusi sojų pasiūla realizacijai problemų nekelia, nes šalies paukščių ir kiaulių augintojai pradėjo naudoti pašarus, kurių sudėtyje yra genetiškai nemodifikuotų sojų.“
Pasak S. Daniulio, lankydamiesi Lenkijoje asociacijos nariai įsitikino nemodifikuotų sojų paklausa pieno ūkiuose. Čia į tą patį lauką sėjami vidutinio ankstyvumo kukurūzų hibridai ir vėlyvesnės brandos aukštaūgės vijoklinės sojos. Kukurūzai sėjami 70-75 cm tarpueiliais (100 tūkst. vnt./ha) ir kai jie paauga iki 10-15 cm, tarpueilių viduryje įsėjamos sojos (200 tūkst. vnt./ha). Be herbicidų tokiame pasėlyje neišsiversi. Pasėlis pjaunamas tuomet, kai kukurūzų grūdai yra vaškinės brandos, o sojų apatinės ankštys pradeda geltonuoti. Baltymingas silosas gerokai padidina pieno primilžius.

Lietuviškai dirvai – ukrainietiška sėkla
„Žinodami sojų naudą, pasigendame tinkamų šalies sąlygoms veislių. Tarpukariu Lietuvoje buvo sukurtos keturios sojų veislės, bet dėl įvairiausių priežasčių jų selekcija ir agrotechnikos tyrimai Lietuvoje nutrūko, o pastaraisiais metais mokslas sojoms dėmesio neskiria, – teigia S. Daniulis. – Besižvalgydami po kaimynines šalis, kaip tinkamą pasirinkome ukrainietišką, gana derlingą, per 100-120 dienų subręstančią veislę `Anuška`, kurią platina tarptautinė kompanija „AgroYoumis“.
Sertifikuota sėkla kainuoja apie 4,5 tūkst. Lt/t ir auginama Slovakijoje, Čekijoje ar Lenkijoje, kur sausesnis ir saulėtesnis klimatas. Tiek Ukrainoje, tiek Lietuvoje šios veislės sojos sėjamos nuo gegužės 10-osios iki birželio 10 d., kai dirva būna įšilusi daugiau nei 8 OC. Sėjama 2-3 cm gyliu, ne giliau kaip 6 cm, nes tuomet sojos sunkiai dygsta. Joms reikia kuo daugiau saulės, tad patartina, kad augalų eilutės eitų rytų–vakarų kryptimi. Tėvynėje `Anuška` brandą pasiekia per 85 d., o Lietuvoje pasėtos tuo pačiu metu subręsta per 110-120 d.
S. Daniulis pabrėžia, jog prieš sėją sėklas būtina apvelti gumbelinėmis bakterijomis (nitraginu). Jos spartina azotą kaupiančių bakterijų veiklą ir derlius padidėja beveik 30 proc. Sėjant 15 cm tarpueiliais, po 120 kg/ha, per pora vegetacijos sezonų įsitikinta, kad augalai tįso, užgoždavo vienas kitą. Platesniuose, 45 cm tarpueiliuose saulė greičiau įšildo žemę, augalai būna vešlesni ir derlius gausesnis. Be to, sėklos norma liko ta pati, nes tankesnis pasėlis geriau nustelbia piktžoles.

Sojas ne tinginiams auginti
LEŪA pirmininko S. Daniulio ūkis turi du padalinius: chemizuotą ir ekologinį. Abiejuose jau 8-9 metai taikoma neariminė žemdirbystė, mat ūkininkas įsitikinęs šio įdirbimo būdo ekonominiu efektyvumu ir gerėjančiu dirvos našumu.
„Per tiek laiko vadinamasis „dirvožemio padas“ nesusidarė dėl dviejų priežasčių. Pirma, dirvas įdirbame lėkštiniais skutikais, o supuolusiam sluoksniui sutrupinti naudojame pačių rekonstruotą giluminį noraginį skutiką, kuris dirvą išpurena iki 30 cm gylio, – pasakoja S. Daniulis. – Antra, sėjomainas derinu taip, kad skirtųsi augalų šaknų sistemos išsivystymas, kartu ir augalų mityba. Ūkyje įgyvendinta šešialaukė sėjomaina. Kadangi žemės našumas siekia 36–40 balų, sėju tarpinius augalus ir abiejuose padaliniuose pusę ploto kasmet apsėju ankštiniais augalais.“
Taikydamas naujausias kultūrų auginimo technologijas ir nepertręšdamas laukų, chemizuotame ūkyje ūkininkas užsitikrina 5 t/ha kviečių derlių.
Tačiau sojoms ekologiniuose plotuose reikia išskirtinio dėmesio. Pasėlių priežiūros metu didžiausia problema – piktžolės, ypač kai sojos turi 3–4 lapelius. Tada jos dvi savaites visiškai neauga, nes šaknys formuojasi ir tuo pačiu metu kaupia azotą.
„Tuomet pasėlį būtina gelbėti nuo piktžolių akėjant. Per visą vegetaciją sojų laukai tris kartus akėti, o eilutės kauptos vieną kartą, – aiškina sojų priežiūros ypatumus S. Daniulis. – Ilgiau auginant sojas, daugėja žinių ir ateityje sojas dvejus metus atsėliuosiu. Ukrainiečiai jas atsėliuoja net 3-4 metus iš eilės, mat ir šie augalai geriau dera, kai dirvos gausios azoto. Sojas atsėliuoja ir Čekijoje, ir Vokietijoje.“

Derliumi dalijasi su pelėmis, šernais ir stirnomis
Pasak ekologiškai ūkininkaujančio S. Daniulio, sojos sėtos gegužės antrąją pusę, o šiuo metu pats laikas pjauti, nors pupelės dar minkštokos. „Laukti nėra kada, nes ir orai gražūs, ir pelės nesnaudžia. Jos išlukštena apatines ankštis. Be to, sojų laukuose mielai pasigano stirnos, nestokoja pašaro ir šernai, – pasakoja ūkininkas. – Iš 60 ha šiuo metu šis dar nenukultas 17 ha sojų laukas – paskutinis. Tikiuosi per 1,5 t/ha derliaus. “
Ūkininkas pasakoja, kad sojoms bręstant lapai ruduoja ir krinta. Tuomet į saulės šviesą galvas tiesia piktžolės, kurios visą vegetaciją slėpėsi po sojų lapais. Pjovimo metu trumpi sojų stiebai susmulkinami ir vėliau diskiniais skutikais įterpiami į dirvą.
Sojų derlius nuimamas NEW HOLLAND kombainu, pjaunamąją ir sietus pritaikius pupelių dydžiui. Pjaunamoji šliaužia kone pažeme, nes pirmosios ankštys beveik ant žemės guli. Judant gana lėtai, per dieną galima nukulti iki 15 ha sojų. Minkštokas pupeles teks džiovinti, kad drėgmė siektų 14 proc. Džiovinimas paprastesnis nei kukurūzų grūdų, tačiau išlaidų elektros energijai gana daug.
Taigi, net ir ekologiniame ūkyje sojų savikaina nemaža, tad augintojams belieka tikėtis gerų derliaus kainų.

Autorės nuotraukos

Vanda BARONYTĖ
„ŪP“ korespondentė

UPPeržiūrėti visą numerį galite ČIA.