Stebuklingi mygtukai akliesiems atveria naujas erdves

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos informacinės aplinkos specialistas Arvydas Juchna sako, kad aklųjų telefonuose turi būti įdiegtos specialios programėlės – tuomet naudotis jais neįgalieji gali be jokių problemų.

Kaip nepasiklysti šiuolaikinių medijų platumose?

Šiandien neįsivaizduojame savo gyvenimo be telefono, kuris jau tapo ne tik paprastą mobiliojo telefoninio ryšio funkciją atliekančiu aparatu, bet ir tarsi nešiojamuoju kompiuteriu – prisijungę prie interneto jame ieškome informacijos, įdiegę įvairias programėles bendraujame su draugais, siunčiame pranešimus, mokame už automobilio stovėjimą, net pasirašome svarbius banko dokumentus. Technika į pažangą žengia septynmyliais žingsniais. Tačiau ar tokia modernizacija pasiekiama visoms mūsų šalies socialinėms grupėms? Ar naujaisiais išmaniaisiais telefonais turi galimybę naudotis, pavyzdžiui, aklas ar silpnai regintis žmogus?

Programėles tenka pirkti
Vienas aklas žmogus man sako: „Aš jums paskambinsiu.“ Tik vėliau imu galvoti, kaip jis tai techniškai padarys? Prisimenu mačiusi jo rankose niekuo iš kitų neišsiskiriantį mobilųjį telefoną, tačiau neįsivaizduoju, kaip jis suspaudys mygtukus jų nematydamas.
„Telefonai akliesiems tik iš pažiūros yra visiškai tokie patys, o iš tiesų jie labai skiriasi, – sako Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos informacinės aplinkos specialistas Arvydas Juchna. – Privalo būti įdiegtas balso sintezatorius. Silpnaregiams užtenka, kad telefone būtų įdiegta teksto didinimo programa, kuri dažniausiai jau būna telefonuose juos įsigyjant.“
Dabar jau dažnai gaminant telefonus įdiegiamas ir balso sintezatorius. Todėl įsigyjant Android sistemos, ypač įmonės „Apple“ iPhone telefonus, galvoti apie papildomas programėles nereikia. Tik yra viena problema – sintezatorius kalba anglų kalba. Norint įsidiegti lietuviškai kalbantį balsą, programėlę teks įsigyti atskirai.
„Programėles kiekvienas aklas žmogus gali įsigyti per Techninės pagalbos neįgaliesiems centrą, – sakė A. Juchna. – Šios technikos įsigijimas yra kompensuojamas, tad primokėti gali tekti tik keliolika eurų.“

Telefonu gali atlikti visas funkcijas
Net ir įsigijus ir įdiegus lietuviško balso programėlę, pradžioje būna gana sunku ją perprasti, reikia daug žinoti apskritai apie telefoną ir programą, todėl tam Lietuvos aklųjų sąjunga organizuoja mokomuosius seminarus, regos negalią turintys žmonės kartais apmokomi ir pavieniui. „Jaunimui būna paprasčiau, jie kažkaip intuityviai supranta, kaip naudotis naujomis moderniomis programomis, – pasakojo A. Juchna. – Sunkiau vyresniosios kartos akliesiems ir silpnaregiams.“
Čia kaip ir su kompiuterio raštingumo mokymais – jaunimas imlesnis. Tačiau vis dėlto tiek jaunas, tiek vyresnis – kiek­vienas nori turėti mobilųjį telefoną, kompiuterį. Ne kiekvienas išgali nusipirkti pačius naujausius, todėl renkasi senesnius, su mygtukais, tačiau pagamintus jau po 2006-ųjų, kai į telefonus jau buvo galima įdiegti tokias programėles.
Taigi dabar neįgalieji, silp­naregiai ir aklieji turi galimybę naudotis visomis telefono teikiamomis galimybėmis, kaip ir regintys žmonės. Jie gali naršyti internete, susirasti reikalingą informaciją, naudotis banko paslaugomis, rašyti laiškus, bendrauti socialiniuose tinkluose, nors, pasak A. Juchnos, kompiuteriu jiems tai padaryti paprasčiau ir patogiau. Tad aklieji dažniau vietoj naršyklės telefone renkasi kompiuterį, nors dirbant su kompiuteriu jiems vėlgi kyla nemažai problemų. „Net valstybinių institucijų internetiniai puslapiai neįgaliesiems pritaikyti minimaliai“, – sako informacinės aplinkos specialistas.
Telefonai regėjimo negalią turintiems žmonėms yra labai reikalingi ne tik dėl naudojimosi internetu galimybės. Populiariausia – navigacijos programėlė, kuri suteikia galimybę savarankiškai judėti. Tačiau naudojantis ne viena, o keliomis programomis iškyla kita problema – telefonai turi būti labai galingi, t. y. brangesni. Silpnesni tiesiog „nepaveža“ daugybės programų.

„Liepa“ – lietuviška elektroninė šneka
Pirmieji lietuvių kalbos sintezatoriai Lietuvoje atsirado dar 1992-aisiais, tačiau tai buvo ribotų galimybių programinė įranga. 2000 m. pirmą programinį lietuvių kalbos sintezatorių, veikiantį „Windows“ aplinkoje, lietuvių užsakymu ir padedant mūsų šalies mokslininkams sukūrė čekų kompanija „Rosasoft“. Ji 2003 m. sintezatorių patobulino. Taip atsirado lietuviškas sintezatorius „Gintaras“. Beveik tuo pačiu metu lietuvių buvo sukurtas ir dar vienas lietuviškas sintezatorius „Aistis“, o po kelerių metų patobulintas ir pavadintas „Aisčiu2“ . Iki šiol regėjimo negalią turintys žmonės naudojosi šiomis programėlėmis. Vis dėlto šie sintezatoriai nepatenkino visų poreikių. „Visai neseniai Vilniaus universiteto mokslininkai sukūrė naują lietuvių kalbos sintezatorių, – džiaugėsi A. Juchna. – Tai labai moderni programa, elektroninis teksto skaitytuvas, kuris rašytinį tekstą paverčia balsu.“
Šis sintezatorius labai palengvina neregių kasdienybę ir galimybes naudotis tiek mobiliaisiais telefonais, tiek kompiuteriais, nes programa gali perskaityti lietuvišką tekstą. Tai dar vienas žingsnis šioje srityje. Naujasis sintezatorius labai padidina aklų studentų ir moksleivių mokslo ir studijų galimybes, kurios iki šiol buvo gana ribotos.
A. Juchna nesureikšmino neregių naudojimosi elektroninėmis skaityklėmis galimybių. Grožinę literatūrą galima skaityti aklųjų bibliotekoje, taip pat kompiuteriu prisijungti prie virtualiosios bibliotekos, kur galima rasti nemažai įgarsintos literatūros arba pasinaudoti bibliotekos įrašais namuose. Tačiau svarbiausia – atsirado galimybė sintezatorių naudoti mokymuisi ir studijoms.

Telefonas – visas gyvenimas
Seimo narys Edvardas Žakaris, turintis regėjimo negalią, naudojasi seno tipo mygtukiniu Nokia E5 telefonu. „Mano telefone yra įdiegta programėlė, dėl to (su mygtukais) galiu gana laisvai naudotis telefonu, – pasakojo mums E. Žakaris. – Išmaniuoju negalėčiau naudotis, nes jame nėra mygtukų.“ Tuo pačiu telefonu Seimo narys naudojasi jau ketverius metus, nors kiti parlamentarai telefonus keičia maždaug kas dvejus.
Kai suskamba telefonas, aklas žmogus paspaudžia vieną mygtuką, kuris jam balsu pasako, koks numeris skambina, o jeigu adresatas telefone yra įrašytas pavarde, ji garsiai pasakoma.
Keista, bet niekaip neišsprendžiama aklojo Seimo nario darbo vietos posėdžių salėje kompiuterizavimo problema. Kompiuterius, žinoma, posėdžių salėje turi kiekvienas parlamentaras, bet jie yra liečiamu ekranu. Toks akliesiems netinkamas. „Galbūt dabartinis jaunimas, kuris yra labai imlus naujovėms, galėtų naudotis ir tokiu kompiuteriu, bet mums, vyresniesiems, reikia mygtukų, – sakė E. Žakaris. – Tačiau net geriausi specialistai nesugebėjo pritaikyti jo aklajam.“
Pasak Seimo nario, nėra jokių problemų balsuojant, tačiau jeigu nori užsiregistruoti diskusijoms, pasisakymams, išreikšti savo nuomonę, pagalbos tenka prašyti arčiausiai sėdinčio kaimyno. Savo kabinete E. Žakaris turi paprastą kompiuterį, kuriuo dirbti gali naudodamasis akliesiems skirta programa, kuri įgarsina tekstus. Ar nekyla prob­lemų su valstybinių institucijų oficialiais puslapiais (bent jau mums ne kartą teko girdėti daug aklųjų nusiskundimų)? E. Žakaris sakė, kad yra galimybė jais naudotis įdiegus programėlę, kurią jis yra įsigijęs, tačiau sunkumą sudaro puslapių struktūrų klaidumas. „Manau, ne tik akliesiems yra sunku naudotis tais puslapiais, bet ir visiems žmonėms, – įsitikinęs parlamentaras. – Tarkime, kad ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos puslapyje ministrės įsakymai sudėti taip nenuosekliai, kad niekaip neatrasi, kur yra įsakymas, kur yra jo pakeitimai. Tas pats ir su įstatymais.“
E. Žakariui vis dėlto svarbiausia yra telefonas. Tai jo pagrindinė darbo ir socialinės aplinkos priemonė, be kurios jis neįsivaizduoja savo gyvenimo. Telefonas ir atskira elektroninė užrašų knygutė, kuri taip pat veikia dėl įdiegto sintezatoriaus.
Rašinių ciklas iš dalies finansuojamas iš Lietuvos kultūros tarybos administruojamų kultūros rėmimo fondo lėšų.

Violeta LIUKAITIENĖ
„ŪP“ korespondentė

LASS nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.