Tarp ūkininkų ir bitininkų – paliaubos ?

Rasa PRASCEVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Ūkininkų ir bitininkų ietys Lietuvoje kryžiuojasi jau ne vieni metai, paliaubos nebuvo paskelbtos. Intensyvėjant augalininkystės ūkių chemizacijai bitininkai reiškia pretenzijas dėl jų verslui daromos žalos, augalininkai savo ruožtu atsikerta, kad patiems bitininkams reikia geriau prižiūrėti savo augintines ir paisyti kitų agroverslo dalyvių interesų. Nors ir viena, ir kita pusė supranta, jog viena be kitos gyventi negali – bičių veikla didina medingųjų žemės ūkio augalų, visų pirma rapsų, derlių, o žydintys laukai – bičių surenkamo medaus kiekius. Žemės ūkio ministerija, atsižvelgdama į bitininkų skundus, ėmėsi arbitro vaidmens ir šį pavasarį parengė naujas Augalų apsaugos produktų įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo, tiekimo rinkai taisykles, kurios netrukus turėtų įsigalioti. Tik klausimas, ar naujasis teisės aktas situaciją pagerins iš esmės.

Nuo archajiško laiško – prie elektroninės sistemos
Naujosios Augalų apsaugos produktų įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo, tiekimo rinkai taisyklės numato, kad nuo šiol ūkininkams ir bitininkams susikalbėti turėtų padėti jų operatoriumi tampantis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (ŽŪIKVC) – jis elektroniniu paštu arba telefono trumposiomis žinutėmis informuos ūkininkus apie pakeistas bitynų vietas, o 2,5 km atstumu nuo purškiamo ploto įsikūrusius bitininkus – apie planuojamus purškimus. Iki šiol 1 km atstumu įsikūrusiems bitininkams apie tai ūkininkai turėjo pranešti laišku.
Bitininkai įpareigojami ŽŪIKVC Ūkinių gyvūnų registro duomenų bazėje pažymėti registruotų bitynų bičių laikymo vietas. O vėliau, norėdami apsaugoti savo augintines nuo kenksmingo augalų apsaugos produktų poveikio, prieš tris kalendorines dienas apie būsimą bičių šeimų perkėlimą ar naujų avilių pastatymą turės pažymėti elektroninėje informacinėje sistemoje. Iki šiol ūkininkai neretai skųsdavosi, kad rytą atvažiavę purkšti augalų chemikalais rasdavo netikėtą staigmeną – naktį atvežtus ir galulaukėje sustatytus nežinomo savininko bičių avilius.
Ūkininkas, besirengiantis augalų apsaugos produktais apdoroti žemės ūkio naudmenas, ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas prieš purškimą ŽŪIKVC elektroninėje informacinėje sistemoje turės nurodyti tikslų planuojamo purškimo laiką, vietą, purškiamo ploto parametrus, augalų apsaugos produkto pavadinimą. ŽŪIKVC per elektroninę informacinę sistemą nedelsdamas suformuos ir telefonu išsiųs trumpąja žinute ar elektroniniu paštu pranešimą bičių laikytojams.
Ūkininkai ir bitininkai, neturintys prieigos prie ŽŪIKVC elektroninės informacinės sistemos, apie savo planus turės pranešti seniūnijos pagal gyvenamąją vietą darbuotojams, atsakingiems už pasėlių deklaravimą.
Naujose taisyklėse numatytas ir dar vienas reikalavimas – draudžiama augalų apsaugos produktais purkšti žydinčius augalus, kuriuos apdulkina bitės ir kiti vabzdžiai, nuo 4 val. iki 21 val.

paliaubosTaisyklės – žingsnis bendradarbiavimo link
Žemės ūkio viceministras Rytis Šatkauskas, paprašytas pakomentuoti naująjį teisės aktą, teigia, jog dokumentas, kurio atsiradimo iniciatoriai buvo bitininkai, sukurtas po ilgų diskusijų su socialiniais partneriais – žemdirbių ir bitininkų savivaldos organizacijomis.
„Iki šiol apie savo planus apdoroti pasėlius chemikalais ūkininkai turėdavo raštu informuoti bitininkus, įsikūrusius 1 km spinduliu. Sąžiningai atlikti šį darbą tikrai nebuvo lengva. Kita vertus, toli gražu ne visi purškėjai tą ir stengėsi daryti. Todėl ŽŪM kilo mintis pasinaudoti ŽŪIKVC galimybėmis. Jeigu ūkininkai informacijos teikimą traktuoja kaip jų veiklos apsunkinimą, tai, be abejo, visi supranta, kad informacijos neteikti yra paprasčiau negu ją teikti, o nesilaikyti taisyklių yra lengviau negu jų laikytis. Bitininkai irgi yra rinkos dalyviai ir jų interesų būtina paisyti. Žodžiu, po ilgų debatų pasiekėme optimalų balansą, kuris ateityje turėtų vesti ūkininkus ir bitininkus geranoriško bendradarbiavimo link“, – įsitikinęs ŽŪM viceministras.

Ūkininkams kelia nuostabą ir pasipiktinimą
Šiais metais 80 ha plote rapsus auginantis ir kartu mėgėjiškai bitininkaujantis Kėdainių r. ūkininkas Remigijus Gružas formalų bitininkų ir ūkininkų santykių reguliavimą vertina skeptiškiau. Anot jo, ūkininkų veiklą dokumentas apsunkins, tačiau bičių populiacijai įtakos vargu ar turės. Pats ūkininkas žydinčių augalų insekticidais nuo žiedgraužių apskritai stengiasi nepurkšti – jais rapsai apdorojami dar žiedpumpurių fazėje, o žydintys fungicidais purškiami vakarop, kai bitės ne tokios aktyvios. Avilių visai dienai ūkininkas niekada neuždaro. „Suprantu, kad visiškai nekenksmingų chemikalų nėra. Kažkiek jie kenkia ir bitėms. Bet atvejo, kad dėl chemikalų naudojimo bitės išmirtų, nepasitaikė“, – teigia pašnekovas.
R. Gružas sako sunkiai įsivaizduojantis, kaip reikės įgyvendinti taisyklių reikalavimą sugebėti prognozuoti orus prieš dvi paras ir apie tai kaskart informuoti ŽŪIKVC. „Aš ūkyje naudoju galingą purkštuvą, kuris talpina net 5 t cheminio tirpalo, tad nupurkšti 80 ha plotą man tetrunka pusdienį. Tačiau yra daugybė ūkių, kuriuose šis darbas užtrunka savaitę ar ilgiau. Todėl vien formalus pranešimas ŽŪIKVC, kad kasdien bus „purškiama“, „purškiama“, „purškiama“, vargu ar gali apsaugoti bites, jei jos visą tą laiką bus laikomos aviliuose. Mano manymu, keistai skamba ir priesakas purkšti žydinčius augalus naktį, nes ūkininkai puikiai žino, kad, norint pasiekti efekto, būtina laikytis produkto etiketėje nurodomų reikalavimų“, – stebisi Kėdainių r. ūkininkas.
Ne vienoje diskusijoje su bitininkais ŽŪM rengiant naująsias taisykles dalyvavęs Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas jas vertina dar skeptiškiau. Anot jo, nėra pateikta jokių mokslinių įrodymų, kad bitėms išsaugoti padėtų draudimas augalų apsaugos produktais purkšti žydinčius augalus dienos metu, juolab kad regionuose, kuriuose intensyviausia augalininkystės veikla, bičių žūva mažiausiai.
„Esame įsitikinę, kad nakties metu purkšti žydinčius augalus galima tik insekticidais, nes daugumos kitų cheminių preparatų naudojimas nuo 21 val. iki 4 val. yra netikslingas, mat iškritus rasai augalų apsaugos produktų veikimas neefektyvus. Visi cheminiai preparatai yra labai brangūs, tad kam juos švaistyti veltui?“ – stebisi J. Talmantas.
Anot jo, ūkininkai nėra nusiteikę prieš bičių augintojus ir supranta, kad be bičių pagalbos negautų iš augalų gero derliaus.
„Manome, kad parengtu projektu norima visą atsakomybę perkelti ant ūkininkų, užsiimančių prekine augalininkyste, pečių, apkraunant juos papildomais reikalavimais, neįvertinant Lietuvos klimato sąlygų. Palyginti su kitų ES šalių žemdirbiais, ir taip dirbame diskriminacinėmis sąlygomis, gaudami vienas mažiausių tiesioginių išmokų, mokėdami bene brangiausiai už augalų apsaugos priemones. Dabar mūsų sąnaudas norima dar padidinti“, – neslepia pasipiktinimo LŪS pirmininkas.

Specialistų verdiktas: reikalavimai mokslu nepagrįsti
Ūkininkų poziciją visiškai palaiko ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Augalininkystės skyriaus vadovė Dijana Ruzgienė. „Įsigaliojus naujajam teisės aktui atsirastų daug nežinios. Lietuvoje nėra atlikti jokie tyrimai apie nakties metu naudojamų pesticidų efektyvumą. Naktys pas mus net vasarą yra vėsokos, be to, Lietuvos klimatas unikalus iškrentančios rasos gausa. O kiekvieno Lietuvoje registruoto produkto etiketėje yra nurodytos tikslios jo naudojimo sąlygos. Naudojimas naktį šiomis sąlygomis nenumatytas, nes tyrimai, kuriais remiantis pateikiamos rekomendacijos, nakties metu nebuvo atliekami. Dėl drėgmės mažėja produkto sukibimas su augalu, todėl chemikalai niekada nėra naudojami lyjant lietui. Tačiau naktinė rasa taip pat yra drėgmė. Taigi visiškai neaišku, ar įmanoma pasiekti norimą efektą esant vėsesnei temperatūrai ir rasos poveikiui“, – aiškina specialistė.
Jos pastebėjimu, naujasis dokumentas ūkininkams sukels ir organizacinių problemų, nes Darbo kodeksas numato, kad už naktinį darbą turi būti mokama brangiau.
„Kaip LŽŪKT atstovė nebūsiu drąsi konsultuoti ūkininką ir jam sakyti, kad produktą išpurškus naktį efektas bus ne prastesnis nei purškiant dieną, nes tokių duomenų neturiu. Pačios palankiausios sąlygos nustatytos ir įrašytos produkto etiketėje. Ir jomis reikia vadovautis, nepaisant bičių ar ko kitko“, – įsitikinusi D. Ruzgienė.
Anot jos, glumina ir įpareigojimas ūkininkui apie planuojamą purškimą pranešti ŽŪIKVC prieš dvi paras, nes augalų ligų ir kenkėjų plitimo laiku bėda gali užklupti labai netikėtai.
Specialistę stebina ir nustatytas leidimo purkšti laikas nuo 21 val. iki 4 val. „Kodėl ne iki 6 val. ar ne iki 8 val. ryto? Jeigu ūkininkas turi 10 ha, gal jis ir suspės nupurkšti laiku, bet stambiame ūkyje tai padaryti bus sudėtinga, nes purškimo technologija reikalauja purkštuvui judėti lėtai.
Nuolat bendrauju su ūkininkais ir žinau apie jų santykius su bitininkais. Ten, kur geranoriškais bendradarbiaujama, ir dabar problemų nekyla. O formalios taisyklės nesutarimų neišspręs“, – prognozuoja LŽŪKT Augalininkystės skyriaus vadovė D. Ruzgienė.

Geriausias reguliatorius – abipusė branda ir atsakomybė
Lietuvos bitininkų sąjungos Kauno bitininkų draugijos „Bitutė“ pirmininkas Juozas Jankauskas į klausimą, ar intensyvėjant žemės ūkiui bičių Lietuvoje daugėja ar mažėja, teigia, kad tai suskaičiuoti sunku, nes formaliai asmenų, deklaruojančių bitynus, atsiranda daugiau, tačiau tai gali būti daroma siekiant gauti išmokas, beakcizių degalų ir dėl kitų priežasčių – šiuo metu šalyje yra apie 10 tūkst. bitynus deklaruojančių bitininkų, laikančių beveik 150 tūkst. deklaruotų bičių šeimų. Statistinių duomenų apie tai, kiek dar šalyje yra smulkių bitininkų mėgėjų, nėra.
J. Jankauskas neabejoja, kad cheminių medžiagų naudojimas žemės ūkyje nekenkti bitėms negali. „Mokslinių duomenų apie tai, deja, neturime, todėl remiamės šalies bitininkų pastebėjimais, kad dėl chemikalų poveikio bičių šeimos nusilpsta arba išnyksta. Todėl bitininkai verslininkai ir sudaro naujas šeimeles, veža jas į mišką, kad vėliau turėtų iš ko atkurti bityną“, – pasakoja pašnekovas.
Jis teigia ne kartą girdėjęs ūkininkų replikas, esą bitės labiau nei nuo chemikalų nyksta nuo erkučių. Tačiau patyrusio bitininko pastebėjimu, erkučių bičių populiacijoje tikrai nėra daug.
Vertindamas netrukus įsigaliosiančias naujas Augalų apsaugos produktų įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo, tiekimo rinkai taisykles J. Jankauskas sako, kad bitininkų tikslas buvo aiškus: apsaugoti bites ir savo verslą, nors jis yra ir nepalyginti kuklesnis nei augalininkystės krypties ūkių. Anot jo, bitininkai šioje situacijoje yra silpnesnioji pusė. Nes galbūt dar bitininko senelių sodyboje stovinčių avilių pašonėje įsikuria chemizuotas ūkis, kurio įkaitu tampa ir pats bitininkas, ir jo augintinės.
„Vadovaujantis senosiomis taisyklėmis bitininkų interesų apginti buvo neįmanoma. Ar pavyks dabar – klausimas. Bitininkui apie savo planus purkšti augalus prieš dvi dienas turi pranešti visi 2,5 km spinduliu įsikūrę ūkininkai, nes gali būti, kad bityno kaimynystėje ūkininkauja ne vienas asmuo ar bendrovė. Taigi galimybė uždaryti bites sunkiai įmanoma, mat jas reikėtų uždarytas laikyti beveik nuolat, nes skirtingi šeimininkai savo laukus purškia skirtingu laiku. O stiprią bičių šeimą vasarą uždaryti yra labai sunku net ir trumpam. Siūloma alternatyva – avilius su bitėmis išvežti į kitą teritoriją. Bet kyla klausimas, kur išvežti. Galbūt ten, kur nuveši, irgi suplanuotas purškimas. Taigi duomenų teikimas ŽŪIKVC galbūt ir naudingas tiems, kas specialiai vežioja bites į rapsus. Bet dėl to, manau, reikėtų asmeniškai susitarti su ūkininku, juolab kad nauda tokiu atveju yra abipusė“, – įsitikinęs kalba J. Jankauskas.
Kauno bitininkų vadovo nuomone, tai, ar Lietuva išsaugos bites kurdama modernų žemės ūkį, labiausiai priklauso tiek nuo ūkininkų, tiek nuo pačių bitininkų brandos ir atsakomybės.

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.