Tarptautinės problemos sprendimo modelis kuriamas Lietuvoje

Miestų nuotekų dumblo tvarkymas – milžiniška problema, kurios sprendimų vis dar ieškoma. Įvairiose šalyse, įskaitant ir Lietuvą, atlikta nemažai mokslinių tyrimų. Išmėgintos įvairios alternatyvos, tačiau tvaraus atliekų panaudojimo žiedinės ekonomikos modelio kol kas nėra. Įdomu, kad Lietuvoje įsibėgėjo tarptautinis projektas, pagal kurį kuriamas kaip tik toks modelis, naudojant trumpos rotacijos želdinius.

Išplėtota idėja

Idėja auginti energetinius augalus verslininką Mindaugą Šilininką, Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) vicepirmininką, sudomino prieš 5–6 metus. Tai sekė logiškas tręšimo būdų pasirinkimas. Juk, norėdamas užauginti daugiau biomasės, be trąšų neišsiversi, juolab kad trumpos rotacijos želdiniai sodinami ūkininkauti mažiau palankiose žemėse, kuriose menkesni nei derlingoje dirvoje užauga ne tik javai, bet ir žilvičiai, kiti energetiniai augalai. „Galima mėginti tręšti cheminiais preparatais arba tam tikromis atliekomis, turinčiomis azoto, fosforo ir kitų elementų. Tai – dumblas, pelenai ir kt.“, – apie pasirinkimą pasakoja pašnekovas, teigdamas, jog tai yra geriau negu cheminės trąšos, kurios yra judrios ir išsiplauna. Savo ruožtu organinės medžiagos augalų yra įsisavinamos per ilgesnį laikotarpį.

LMSA vicepirmininko žodžiais, gaunamas birus dumblo produktas iš esmės jau nėra mums įprastas dumblas. Jis nebeturi atgrasančio kvapo, nes nuotekų dumblas yra apdorojamas (supūdomas) bioreaktoriuje. Paskui jis išdžiovinamas, tampa dviem trečdaliais lengvesnis, todėl jį lengva transportuoti bei paskleisti dirvožemyje.

Galimybės ir rizikos

Maistinių medžiagų turinčių atliekų panaudojimas energetiniams augalams tręšti apskritai nėra naujas dalykas. Atlikta daug tyrimų, padedančių įvertinti galimybes ir rizikas.

Antai Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Agrocheminių tyrimų laboratorija prieš kelerius metus Aplinkos ministerijos užsakymu parengė išsamią studiją („Reikalavimų (kriterijų) iš biologiškai skaidžių atliekų pagamintiems produktams rengimas“). Remiantis jos išvadomis, raugai iš nuotekų dumblo anaerobinio apdorojimo įrenginių, nusausinti ir išdžiovinti, turi daug organinių medžiagų, azoto ir fosforo, daug huminių ir fulvo rūgščių. Juose taip pat yra augalams kenksmingų junginių, tokių kaip amoniakinis azotas, sulfatų chloridai, tirpios druskos. Galima mikrobiologinė bei farmacinė tarša. Atliekų panaudojimo galimybes lemia sunkiųjų metalų (kadmio, cinko, vario, kai kuriuose ėminiuose – švino) koncentracijos.

Atlikta tręšimo bandymų. Vieną jų LAMMC Vokės filiale atliko Jelena Titova (agrarinių mokslų daktaro disertacija „Tręšimo nuotekų dumblo kompostu įtaka energetinių augalų biomasės formavimuisi ir cheminių elementų kaitai“, 2016 m.). Autorė rašo, kad tyrimai, susiję su augalų gebėjimu kaupti sunkiuosius metalus, yra labai aktualūs, nes ši savybė gali būti panaudota valant dirvožemį. Mokslininkė konstatavo, kad bandymų su skirtingų veislių gluosniais rezultatai pagal šį požymį skiriasi. Be to, pastebėtas teigiamas poveikis dirvožemiui. Per trejus eksperimento metus sumažėjo dirvožemio pH, reikšmingai padaugėjo suminio azoto ir pan.

Taigi svarbiausias klausimas – kaip iš atliekos saugiai gauti naudos, išvengiant aplinkos (dirvožemio, gruntinių vandenų) užteršimo pirmiausia sunkiaisiais metalais. Atsakymai yra žinomi, sudėlioti aplinkos ministro įsakymu tvirtinamuose griežtuose normatyvuose.

Reguliavimas su spragomis

Tręšiant nuotekų dumblu taikomi griežti normatyviniai reikalavimai. Pagal juos atlieka, nelygu sunkiųjų metalų koncentracija, yra skirstoma į tris grupes, o tai lemia leistiną paskirtį. Energetiniai augalai tam tikrų parametrų nuotekų dumblu gali būti tręšiami kartą per trejus metus.

Visgi nuotekų dumblo tvarkymo srityje vis dar apstu neišspręstų dalykų, ir jie pastaruoju metu keliami į viešumą, ieškoma sprendimų. Milžiniška įsisenėjusi problema yra antriniam panaudojimui netinkamas užterštas nuotekų dumblas, metų metus (neretai nuo sovietmečio) slūgsantis saugojimo aikštelėse. Egzistuoja kelios dešimtys tokių nenaudojamų, nerekultivuotų aikštelių, keliančių grėsmę požeminiam vandeniui, gruntui, socialinei aplinkai.

Modernėjančios technologijos, pasitraukusi taršioji sovietmečio laikų pramonė lemia, kad nuotekų dumblas dabar nepalyginti mažiau užterštas sunkiaisiais metalais, yra santykiniai švarus, net ir lyginant su Europos lygiu, nors kai kuriuose miestuose problema išlieka.

Pripažįstama, kad trūksta nuotekų tvarkytojų kontrolės. Antai, remiantis statistika, šiandien jau net 70 proc. dumblo yra panaudojama žemės ūkyje, tačiau kur nukeliauja jo didžioji dalis – nelabai aišku. Yra tręšimo planų reikalavimas, tačiau kontrolės stinga.

Griežtinami normatyviniai reikalavimai

Aplinkos ministerija parengė naują normatyvinio dokumento redakciją (projektas dar turi būti notifikuotas Europos Komisijoje). Tai Nuotekų dumblo apdorojimo ir naudojimo tręšimui reikalavimai.

AM Atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiutė aiškina, kad griežtesnės nuostatos sudarys sąlygas didesniam visuomenės pasitikėjimui, aplinkai ir sveikatai saugiam procesui užtikrinti.

Vienas naujų numatytų reikalavimų – kad dumblo kompostas, dumblo raugas būtų priskirti tręšiamiesiems produktams, jeigu atitinka Tręšiamųjų produktų įstatyme nustatytus reikalavimus ir yra įtraukti į Tręšiamųjų produktų identifikavimo sąrašą, tvirtinamą žemės ūkio ministro įsakymu.

Ateityje planuojamas dar vienas saugiklis. Šiuo metu nuotekų dumblo tyrimus atlieka pačios nuotekų valyklos. Numatoma įvesti reikalavimą šios atliekos tyrimus atlikti tik akredituotose laboratorijose, kurių tyrimų duomenimis galima būtų pasitikėti šimtu procentų. Tokių laboratorijų Lietuvoje kol kas nėra, tačiau pastangų joms telkti jau esama.

Pasigenda švietimo

Procesus stebintis M. Šilininkas sveikina AM pasiryžimą griežtinti normatyvinius reikalavimus, siekiant užtikrinti, kad į dirvožemį patektų kuo mažesnė tarša. Tačiau pagrindinė taršos grandinės dalis, kuri yra ir pradinė, nesulaukia tinkamo dėmesio: kokios nuotekos patenka į kanalizaciją?

Esmė yra ne tik kontrolės trūkumas. „Mes norime taikyti skandinaviškus reikalavimus, nežengę nė pirmojo žingsnio“, – stebisi pašnekovas. Šis praleistas žingsnis yra gyventojų bei įmonių švietimo programa. Skandinavai, į kuriuos mūsų šalis nori lygiuotis, šiai programai skyrė daug pastangų. Juk ne draudimo ir baudimo priemonės lemia sėkmę, o kiekvieno asmens suvokta atsakomybė ir supratimas, kas yra taršios medžiagos ir kad jų negalima nuleisti į kanalizaciją. Iki tokio supratimo lygio mums dar toli.

Biomasės auginimas ir žiedinė ekonomika

M. Šilininkui ne vis tiek, kokios kokybės yra nuotekų dumblas ir kiek jo yra tinkamo tręšti. Jo atstovaujamos bendrovės „Pageldynių plantacija“ ir LMSA narių žemėse trumpos rotacijos želdiniai auga jau 900 ha plote, numatyta užsodinti dar antra tiek. Praėjusiais metais energetinėms plantacijoms tręšti panaudota apie 10 tūkst. t džiovinto komunalinių nuotekų valymo dumblo. Tai apie ketvirtadalį visoje šalyje susidarančio kiekio.

Įsibėgėjo tarptautinis projektas, kurio tikslas yra iki 2022 m. sukurti bei įdiegti parodomąjį didelių miestų baigtinio ciklo žiedinės ekonomikos modelį: vandenvalos nuotekų dumblą ir biomasės pelenus panaudoti biomasei auginti ir tolimesnei jos konversijai į atsinaujinančių išteklių energiją miestams atlikti. Parodomajam žiedinės ekonomikos modeliui kurti pasirinktas Vilnius – jame susidaro apie 20–25 proc. viso šalies nuotekų dumblo.

60–100 km spinduliu aplink Vilnių biokurui pasodinti želdiniai skirti šio miesto poreikiams tarnauti – perdirbti į atsinaujinančią energiją bei atliekoms (pelenams ir nuotekų dumblui) į biomasę konvertuoti; yra aplinką tausojantis filtras.

Tvarus ūkininkavimas, manoma, leis ne mažiau kaip 30 proc. padidinti biomasės prieaugį. Laukiama ir kitos naudos. Plataus masto projektu tikimasi patvirtinti teigiamą poveikį dirvožemiui (pagerės pH, padaugės organinių medžiagų, dirvožemis taps imlesnis vandeniui), prisidėti prie galiojančių reikalavimų, tręšiant atliekomis, tobulinimo, taip pat klimato kaitos srities tikslų.

Lietuvoje sukurtą kompleksinį žiedinės ekonomikos modelį galės pritaikyti bet kurie šalies regionai bei kitos Europos šalys.

Projekte dalyvauja mokslininkai

Įdomus tarptautinės reikšmės projektas svarbus ir iš mokslinės perspektyvos. Moksliniai partneriai yra LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorija bei Švedijos žemės ūkio mokslų universitetas.

Švedijos universiteto Augalininkystės ekologijos katedros mokslininkai įvertins CO2 reikšmes per visą šios atliekos panaudojimo ir perdirbimo ciklą. Universitete įrengta atitinkama demonstracinė aikštelė. Auginama tuopų, tręšiamų nuotekų dumblu, ir stebimi vykstantys procesai.

LAAMC Agrocheminių tyrimų laboratorijos projekto koordinatorė dr. Lina Žičkienė taip nusako darbų apimtį: „Atliksime maisto medžiagų ir sunkiųjų metalų migraciją, kiek jų išsiplauna į dirvožemį ir kiek – į pačius medžius, šiuo atveju tuopas: šaknis, kamienus, lapus. Stebėsime visą ciklą – nuo patekimo iki tolimesnio pasiskirstymo.“

Nuotekų dumblas yra naudojamas pagal nustatytą reglamentavimą, užtikrinantį saugų atliekos naudojimą. Sudaromi ir tvirtinami kiekvieno lauko tręšimo planai. Atsižvelgiama į chemines atliekos analizes, dirvožemį, tręšimo norma apskaičiuojama, įvertinus leistiną sunkiųjų metalų koncentraciją. Biokuro pelenų panaudojimas plantacijoms tręšti įvairuoja, jie maišomi su nuotekų dumblu arba ne, o tai lemia dirvožemio rodikliai ir jo savybės.

Taršos grėsmė, kaip teigė dr. L. Žičkienė, nėra pastebėta. Sunkiųjų metalų išsiplovimo kiekiai nėra tokie dideli, kad keltų gruntinių vandenų užteršimo pavojų. Stebėjimus numatyta atlikti apie 1,8 tūkst. ha, plotą paskirsčius pagal kiekvienų metų užduotis: kas įvyko po tręšimo praėjus vieniems, dvejiems ir trejiems metams. Norint dirvožemį stebėti detaliau įrengiamos specialios aikštelės su lizimetrais. Tai įrenginiai, kurie leis įvertinti, kaip persifiltruoja ir išsiplauna medžiagos: sunkieji metalai, mikroelementai, mineraliniai elementai. Stebėjimo aikštelėse taip pat bus chemiškai stebima medžių produkcija.

Projekto koordinatorė tiki, kad nuotekų dumblas yra tinkamas energetiniams augalams: „Kaip rodo užsienio praktika, jis naudojamas net ir žemės ūkio augalams tręšti. Energetiniai augalai, manau, pirmiausia turėtų būti tręšiami, neviršijant reglamentuojamų kiekių, viską prižiūrint. Auginant produkciją būtų gerinamas pats dirvožemis ir žiedinės ekonomikos ciklas galėtų būti labai gražiai tvarkomas.“

Apie tai, kas gesina entuziazmą

Energetinių plantacijų modelio prasmingumu tiki ir M. Šilininkas. Pasak jo, žilvičiai, tuopos, hibridinės drebulės ir kiti plantaciniai želdiniai auga virš 10 tūkst. ha plote. Tai didelė bazė, kurią galima būtų tręšti, užsodinti naujai. Tai naudinga, siekiant ir prisidėti prie klimato kaitos stabdymo, nes greitai augantys želdiniai medienoje ir dirvožemyje efektyviai „užrakina“ anglį.

Kad ir kaip būtų, ekonominiai dalykai viską sustato į vėžes. Vykstantys procesai žadina skeptiškas mintis. „Žiedinės ekonomikos nebus, nes turime tris didelius atsidarančius atliekų (tarp jų ir dumblo) degintojus“, – sako M. Šilininkas. Jam apmaudu, kad tuo metu, kai Europoje atsisakoma atliekų deginimo, Lietuva įgaudama pagreitį eina priešingu keliu. Atliekų deginimas tikrai nėra žiedinės ekonomikos dalis, nors tai ir girdime iš atliekų degintojų.

Komunalines atliekas iš viso regiono (Kauno, Alytaus, Marijampolės, Panevėžio ir Tauragės), taip pat sausą nuotekų dumblą rengiasi deginti Kauno kogeneracinė jėgainė. Milžiniški „Akmenės cemento“ pajėgumai. Pirmieji paslaugos teikimo sutartį su šiuo pramonės gigantu praėjusį gruodį pasirašė „Šiaulių vandenys“, deginimui dumblo granules pradėjo tiekti jau vasarį. Kaip skelbia bendrovė, per metus planuoja perduoti deginimui apie 1,5 tūkst. t. Kaina už jo transportavimą ir sutvarkymą nuotekų tvarkytojams atsieis viso labo 13,30 Eur /t (be PVM).

Paslaugos kaina lemia, kad deginimas nuotekų tvarkytojams tampa patogia alternatyva. Klausimas, kiek politiniais sprendimais pavyks procesus sureguliuoti, kad žiedinė ekonomika nenuvystų dar pradinėje jos žydėjimo stadijoje.

Irma DUBOVIČIENĖ

ŪP korespondentė