Ashburn +1,3 °C Dangus giedras
Antradienis, 19 Kov 2024
Ashburn +1,3 °C Dangus giedras
Antradienis, 19 Kov 2024

Tranzitinis kelias – iššūkis gyventojams

2018/04/17


Pavasarį ne tik žemdirbiams, bet ir kelių tiesėjams prasideda darbymetis. Magistralėje „Via Baltica“ nuo kovo vidurio vyksta intensyvūs statybos darbai. Jau šių metų rugsėjį ketinama baigti kelio ruožo tarp Kauno ir Marijampolės rekonstrukciją – nutiesti antrą kelio juostą, įrengti viadukus, žiedines sankryžas, tunelius, privažiuojamuosius kelius. Tačiau vietos gyventojams ši tranzitinė magistralė jau dabar kelia daug nepatogumų.

Klaidos virsta problemomis Dėl to, kad „mirties keliu“ pramintą „Via Balticą“ reikia kuo skubiau pertvarkyti į dviejų juostų magistralę, kuria būtų galima važiuoti į Europą saugiau ir dideliu greičiu, seniai niekas nesiginčija. Tai tapo vienu mūsų šalies prioritetinių objektų, kuriam skirtos milijoninės investicijos. Kurį laiką merdėję darbai pernai vėl imti forsuoti. Kelininkams trukdė blogi orai, dažnos liūtys stabdė darbus. Dvylikos kilometrų atkarpoje tarp Sasnavos miestelio ir Marijampolės šiuo metu vykstantys magistralės rekonstrukcijos darbai tapo rimtu išbandymu. Dėl rangovų klaidos ir galbūt patirties stokos žmonėms pridaryta nemažai problemų, o pats kelias iš esmės pablogino sąlygas tiek aplinkiniams gyventojams, tiek ūkininkams. Pernai rudenį, vykdant paruošiamuosius darbus antrajai juostai, kelininkai buldozeriais „nudrožė“ ne tik viršutinį žemių sluoksnį, bet ir visą drenažo sistemą bei melioracijos įrenginius. Lietaus ir paviršinis vanduo, neturėdamas kur nutekėti, ėmė semti ne tik aplinkinius laukus bet, žinoma, ir teritoriją, kurioje turėjo vykti tiesimo darbai. Būsima kelio juosta tapo vandens kanalu, kuriuo sėkmingai Vakarų link buvo galima plaukti, bet ne važiuoti. Kelininkai griebėsi įvairių gelbėjimo priemonių, tačiau visos buvo laikinos ir neveiksmingos. Aplinkinių laukų savininkams nematant, bandė susikaupusį vandenį iš savos teritorijos išpumpuoti į gretimus sklypus, tačiau šis planas nelabai pasiteisino, nes vanduo vėl atkakliai partekėdavo atgal. Mėgino prakrapštyti senus, bet pačių galutinai suniokotus melioracijos vandens surinkimo šulinius, tačiau nefunkcionuojant bendrai melioracijos sistemai, vanduo vis tiek neturėjo kur dingti. Visas ruduo kelininkams buvo begalinis murdymasis vandenyje ir dumble. Galiausiai kova su gamta buvo pralaimėta ir kelio tiesimo darbai atidėti pavasariui, tikintis, kad jis bus sausesnis. Žiemą pakelės vandens klanais džiaugėsi tik kaimo vaikai, mat jie virto didžiulėmis čiuožyklomis.

Mokosi gyventi be kelių Nemažų problemų jau nuo pat darbų pradžios kelininkai pridarė Nendriniškių kaimo gyventojams. Į jų sodybas paliko tik siaurą vingiuojantį kelio ruoželį tarp iškastų duobių, kurios kaip mat užsipildė vandeniu ir tapo milžiniškais tvenkiniais. Niekas nepasivargino tinkamai kelio šlaitų sutvirtinti, atitverti, bent jau atšvaitais paženklinti jo pakraščius. Negana to, nuolydis nuo esamos „Via Balticos“ juostos į šį kelią buvo suformuotas toks, kad žiemą jį įveikti nenuslydus buvo galima tik galingu džipu. Ne kiekvienas ralistas turbūt pasiryžtų šiuo keliu važiuoti, tad nenuostabu, kad pas šio kaimo gyventojus atsisakė vykti šiukšlių surinkimo transportas, bet kokios pagalbos tarnybos, taksi, taip pat giminės, draugai ir artimieji. Niekas nenori rizikuoti, o gyventojams nėra pasirinkimo – pėsčiomis ar važiuotiems tenka kasdien šiuo pavojingu keliu vykti į darbus ar namo. Nors jie kreipėsi pagalbos į savą valdžią, bandė patiems kelininkams aiškinti, kokioje bėdoje atsidūrė, niekam tas nerūpi, mat strateginis šalies objektas svarbiau už menko žmogelio aimanas. Šioje vietoje prie Nendriniškių kyla didžiulis viadukas. Kažkodėl jis buvo suprojektuotas ne greta esančiame plyname lauke, kuris priklausė bankui, bet „per žmonių galvas“ – čia esančią privačią sodybą, vienintelį kelią į Nendriniškes, ožkų ūkį turinčios močiutės sklypą. Puse lūpų kalbama, kad toks sprendimas buvo palankus čia automobilių verslą sukančiam vienam stambiam veikėjui, kuris buvo suinteresuotas, kad būtų patogu transportui patekti į jo prekybos aikštelę. Kaip į savo namus ateityje pateks Nendriniškių kaimo gyventojai, niekam nerūpi. Tiesa, yra šioks toks žvyrkelis per laukus, tačiau atstumas juo važiuojant išauga apie 10 kartų, o kai jį išmaknoja žemės ūkio technika, lengvuoju automobiliu šiuo keliu nepavažiuosi.

Žvyrkeliai tik pėstiesiems? Vėlyvą praėjusį rudenį šį ir dar vieną per laukus besidriekiantį žvyrkelį bandyta atnaujinti. Susisiekimo ministerija tam skyrė kelis šimtus tūkstančių eurų. Kelininkai čia plušo visą rudenį ir žiemą, kai niekas tokiu metu kelių netiesia, tačiau tai daryti juos vertė finansiniai įsipareigojimai. Kelis kartus teko pratęsti terminus, kol galiausiai kovo pradžioje šie keliai buvo lyg ir baigti. Tačiau pamėginęs vienu iš jų važiuoti šiukšlių surinkimo automobilis kaip mat įklimpo. Lengvuosius automobilius jau taip pat ne kartą teko traukti iš tokios pačios bėdos. O buvo žadama, kad šiais keliais galės be vargo važiuoti tiek žemės ūkio technika, tiek lengvieji automobiliai, o ateityje gal net ir asfalto danga jie bus padengti. Šie keliai per laukus čia atsirado dar ir su kita intencija, mat ketinama panaikinti ne tik buvusius įvažiuojamuosius kelius į „Via Baltica“, bet ir čia pat besidriekiančios geležinkelio vėžės „Rail Balticos“ pervažas. Jei taip nutiks, anapus geležinkelio įsikūrę gyventojai ir laukus turintys ūkininkai turės važiuoti keliolika kilometrų aplinkkeliais ir naujaisiais žvyrkeliais, kurie labiau tinkami pėsčiųjų žygiams nei transportui ir jau dabar pašiepiamai vietinių vadinami kaimo promenada.

Vietiniams – triukšmas ir dulkės Pasak valstybės įmonės „Kelių priežiūra“ Marijampolės padalinio direktoriaus pavaduotojo Algimanto Bičkaus, šis kelias bus tranzitinis, šalutinių įvažiavimų, kuriais galėtų judėti žemės ūkio technika ar įvažiuoti į magistralę vietiniai gyventojai, stengiamasi nedaryti. Tam bus skirti jungiamieji keliai, kurie tiesiami greta magistralės ir tik tam tikruose taškuose įsijungs į žiedus ar tunelinius viadukus. A. Bičkaus teigimu, šie naujai nutiesti įvažiuojamieji-jungiamieji keliai ateityje gali kelti problemų, nes jų priežiūros lygis nebus toks geras kaip magistralės ir tam tikrų nepatogumų jais važiuojantiems vietos gyventojams tikriausiai bus. Akivaizdu, kad dar daugiau problemų bus su minėtais žvyrkeliais, kurių priežiūra bus permesta varganą biudžetą turinčioms seniūnijoms. Kaip bus ateityje, kol kas spėliojama, tačiau šiandien, kai dar nėra įvažiuojamųjų-jungiamųjų kelių, renovuojama „Via Balticos“ kelio atkarpa tarp Sasnavos ir Marijampolės tapo tikru pragaru vairuotojams. Vienoje eismo juostoje grūdasi galinga kelio statybų technika, krovininiai sunkvežimiai, žemės ūkio technika, autobusai bei lengvieji automobiliai. Nenuostabu, kad gana dažnai čia vyksta didesnės ar mažesnės avarijos. „Mirties kelyje“ ši lėtai judanti transporto virtinė primena nesibaigiančią laidotuvių procesiją. Ypač dideli kamščiai ir problemos susidaro piko valandomis rytais ir vakarais, kai eismas būna itin intensyvus. Visi šie metai pareikalaus didelės kantrybės ir atsargumo tų, kurie važiuos renovuojama „Via Baltica“. Tačiau ypač sunku vietos gyventojams, kuriems jau atkirsti buvę įvažiuojamieji keliai, o kitų dar nėra, kasdien tenka kęsti statybų triukšmą ir maltis kelininkų taškomame purve ir keliamose dulkėse. Būsimas viso to rezultatas – galingas tranzitinis kelias, skirtas pravažiuojantiems krovininiams automobiliams, o vietos gyventojams – triukšmas, dulkės ir abejotinos kokybės aplinkkeliai.

Milda JONKIENĖ ŪP korespondentė

Dalintis
2024/03/19

Politikų pažadai – šakėmis ant vandens

Praėjusią savaitę Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) išplatino pranešimą: „Daugiamečių pievų atstatymo klausimas – finišo tiesiojoje: Europos Komisija (EK) pritaria Lietuvos siūlymui.“ Žemdirbių bendruomenė sukluso...
2024/03/19

Panevėžio rajone kompensacijos skirtos tik gyvenamųjų namų stogams tvarkyti

Panevėžys (JP.lt). Po 2023 metų vasarą praūžusios galingos krušos didesnių nei milijono eurų nuostolių patyrę Panevėžio rajono gyventojai negaus didelių kompensacijų, nes šalies Vyriausybė nusprendė iš dalies kompensuoti tik i...
2024/03/19

Priartėjo terminas kreiptis paramos dėl miškų atkūrimo ir saugojimo

Kovo 25 d. startuoja paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės veiklos sritį „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“ teikimo Nacionalinei mokėjimo agentūrai laikotarp...
2024/03/19

Riešute, riešute, kas tai per žiedelis?

Ne taip, kaip kitais metų laikais, pavasarį kur be pažvelgsi, pamatysi kokį nors stebuklą. Vieni greičiau pastebimi, kitų reikia atidžiai paieškoti. Lietuvos etnografijos muziejaus Kultūrinio kraštovaizdžio skyriaus vyresnioji muziej...
2024/03/19

Ispanams nepavyksta suvaldyti naujos viruso atmainos

Labai patogeniška kiaulių reprodukcinio ir kvėpavimo sindromo (PRRS) atmaina, Ispanijoje žinoma pavadinimu „Rosalia“, jau kurį laiką kelia rimtų problemų šioje šalyje. Didelių nuostolių nuo itin patogeni&...
2024/03/19

Salanto upės vientisumo atkūrimo projektas – tarptautinių „Natura 2000“ apdovanojimų finalininkų sąraše

Europos Komisija paskelbė tarptautinių „Natura 2000“ apdovanojimų finalininkus, tarp kurių – Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos įgyvendintas projektas „Žuvų migracijos kliūčių pašalinimas ties Salantų miesto už...
2024/03/18

Slovakija tapo gamtos apsaugos įkaite: sukaustė baimė dėl lokių

Slovakijos ir Rumunijos aplinkos ministrai artimiausioje ES Aplinkos ministrų taryboje žada kelti klausimą dėl rudųjų lokių apsaugos statuso peržiūrėjimo. Pastarųjų dienų įvykiai perpildė kantrybės taurę.
2024/03/18

Prof. D. Schulz: Kodėl D. Trumpas prieš J. Bideną ir kas, jei vienas ar abu turės pasitraukti iš rinkimų lenktynių?

Mykolo Romerio universiteto (MRU) vizituojantis dėstytojas prof. Davidas Schulzas dalijasi įžvalgomis apie painią Amerikos politinę sistemą ir dėsto įvairius scenarijus bei problemas renkant JAV prezidentą rinkimuose, neturinčiuose analogų JAV ist...
2024/03/18

Septyni patarimai, kaip valdyti ūkio finansus

(VDU ŽŪA langas) Ūkio finansiniai rezultatai yra pagrindinis rodiklis to, kaip ūkis veikia ir kokios jo perspektyvos. Gyvybiškai svarbu žinoti savo ūkio finansinę padėtį, nes tik nuolatinis ūkio finansų valdymas leidžia planuoti ateitį. Tai...