Tvarkant pakuočių atliekas užstato sistema padarys perversmą

Jau nuo kitų metų vasario 1-osios Lietuvoje pradės veikti privalomoji užstato už vienkartines gėrimų pakuotes sistema. Tai reiškia, kad į visų vienkartinėje stiklinėje, plastikinėje (PET) ar metalinėje pakuotėje parduodamų pagamintų vietoje ar importuotų gėrimų kainą bus įskaičiuotas 10 euro centų užstatas, kurį vartotojai galės susigrąžinti, tą pakuotę, pažymėtą specialiu ženklu, priduodami į kone visose parduotuvėse jau atsirandančius taromatus arba kitas jų supirkimo vietas. Aplinkos ministerijos patvirtinta užstato sistema siekiama motyvuotai paskatinti gyventojus mažiau teršti aplinką išmetamomis pakuotėmis, ugdyti jų sąmoningumą ir suteikti naują galimybę lygiuotis į pažangiausias ES ir pasaulio valstybes.

Numatytas ir pereinamasis laikotarpis
Tušti mineralinio vandens, alaus, sidro buteliukai, skardinės, vadinamieji tetrapakai – tai viena dažniausių miškų, pakelių, paežerių ar kitų vietų šiukšlė. Šią bene skaudžiausiai mūsų aplinką plakančią rykštę pabandyta pažaboti Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo pataisomis, pagal kurias gamintojai ir importuotojai yra įpareigoti, paprastai sakant, susirinkti savo pakuočių atliekas ir jas sutvarkyti pagal Aplinkos ministerijos sukurtos užstato sistemos taisykles. Tai reiškia, kad jau nuo kitų metų vasario šalies vidaus rinkai tiekiami alkoholiniai ir nealkoholiniai gėrimai – alus ar jo kokteiliai, sidras ar kriaušių sidras, vaisių vynas arba jo kokteiliai ar gėrimai, kiti fermentuoti gėrimai, alkoholiniai kokteiliai, nealkoholiniai gėrimai (gaivieji gėrimai, stalo vanduo, gira), natūralus, šaltinio ar geriamasis vanduo, sultys, nektaras, supakuoti į prekinę vienkartinę metalinę, plastiko (PET) ar stiklinę pakuotę, kurios talpa didesnė negu viena dešimtoji litro, bet mažesnė negu trys litrai, turės būti žymimi specialiu aplinkos ministro patvirtintu užstato už vienkartines gėrimų pakuotes sistemos taikymo ženklu. Taip pažymėta pakuotė skirta perdirbti, todėl ją reikės atiduoti į specialias tokių pakuočių priėmimo vietas, kur galima bus atgauti ir 10 euro centų pakuotės užstatą – jį vartotojas bus sumokėjęs įsigydamas prekę.
Pasak Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktoriaus Daliaus Krinicko, priduota tara keliaus į specialiai tam užstato sistemos administratorių sukurtus skaičiavimo centrus, kur pakuotės bus tvarkomos, skaičiuojamos, išrūšiuojamos, skelbiami konkursai perdirbti. „Tokiu būdu galima sutvarkyti apie 90 proc. pakuočių atliekų“, – mums sakė D. Krinickas, primindamas, kad Lietuvoje pirmaisiais metais pakuočių atliekų galbūt bus sutvarkyta dar kiek mažiau, nes reikia laiko, kad sistema pradėtų veikti sklandžiai, įsibėgėtų ir kad į ją aktyviai įsijungtų gyventojai. AM Atliekų departamento direktorius sako, kad tam yra numatytas trijų mėnesių pereinamasis laikotarpis. Jis reikalingas, nes parduotuvių lentynose vis dar bus prekių be užstato ženklų, tad jos kol kas sistemoje dalyvauti negalės. Tačiau per tris mėnesius prekių pakuotės greičiausiai bus pakeistos į naujas, tada ir ims sistema funkcionuoti visu pajėgumu. Vis tik pirmuosius rezultatus sužinosime po metų.

Ką reikia žinoti vartotojui?
„Vartotojas – neatskiriama šios naujosios sistemos dalis, tačiau viskas, ką jam pirmiausia reikia žinoti – tai ženklas, panašus į D raidę, – sakė D. Krinickas. – Jeigu tas ženklas ant pakuotės yra, vadinasi, jis jau sumokėjo 10 centų užstatą ir jį atgauti gali grąžinęs pakuotę.“ Vis dėlto reikėtų prisiminti, kad net ir su tokiu ženklu pažymėta pakuotė nebus priimta ir užstato neatgausite, jeigu ji bus stipriai pažeista, tarkime, alaus skardinė sulamdyta, ženklai ir brūkšniniai kodai nusilupę, dėl ko jos nebus įmanoma identifikuoti. Todėl AM Atliekų departamento direktorius pataria, kad tas pakuotes, išgėrus gėrimą, tiesiog reikia dėti tvarkingai, kad jos nebūtų pažeistos, ir einant į parduotuvę nunešti priduoti.
Užstato sistemą administruos du administratoriai – VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ ir VšĮ „Užstatas“ (viešąsias įstaigas įkūrė šalies aludariai, prekybos organizacijos tam, kad būtų įgyvendinti įstatymo gamintojams ir importuotojams keliami pakuočių atliekų tvarkymo reikalavimai). Gyventojų patogumui prekybos centruose, parduotuvėse jie jau stato taromatus, į kuriuos priduoti pakuotes bus itin patogu: įdėsi pakuotes, taromatas jas suskaičiuos, ras ir pats nuskenuos visus reikalingus ženklus ir kodus, ir išspausdins kvitą, kurį pateikę parduotuvės kasoje atgausite užstatą. Sistemoje nedalyvaus mažos parduotuvės, turinčios mažesnį kaip 300 kv. m prekybos plotą (ši išimtis netaikoma kaimo parduotuvėms), taip pat prekyvietės, kioskai, degalinės ir viešojo maitinimo įstaigos, tačiau manoma, kad ir čia įsigytos pakuotės nenuguls pakelių, nes jas bus aktualu išsaugoti ir nuvežus į kitas parduotuves priduoti, t.y. gauti už jas po 10 centų. „Finansinė motyvacija veikia užtikrintai, – sakė D. Krinickas. – Juk jeigu žmogus nuveš dešimt tuščių nereikalingų pakuočių, jis atgaus eurą, o tai vis dėlto yra nemenki pinigai.“
„Ūkininko patarėjo“ skaitytojai dažnai klausia, kaipgi ši sistema veiks kaimiškojoje teritorijoje, kur parduotuvės tikrai yra mažos, jose taromatai nestovės? Tačiau D. Krinickas patikino, kad problemų neturėtų būti, nes administratoriai pagalvojo ir apie kaimo parduotuves, aprūpindami jas pakuočių kodų skaneriais arba sutarę, kad pakuotės bus tiesiog priimamos kasose.

Atsakingos trys grandys
Tačiau kas bus atsakingas, kad naujoji užstato sistema veiktų? Pasak D. Krinicko, už tai atsakingos kelios grandys. „Užstato administratoriai, prekybos įmonės, kurios privalo užtikrinti užstato išmokėjimą, vietų taromatams suteikimą, ir gamintojai, ir importuotojai, kurie atsakingi už pakuočių ženklinimą,– sakė D. Krinickas. – Ar laikomasi šios sistemos nuostatų, kontroliuos Aplinkos apsaugos agentūra, o baudas skirs regioniniai aplinkos apsaugos departamentai.“
Savo ruožtu Aplinkos ministerija, kuri nėra užstato sistemos dalyvė, o tik nustatė taisykles, yra suinteresuota, kad vartotojai patirtų kuo mažiau nepatogumų, priduodami pažymėtas pakuotes. Aplinkos viceministras Algirdas Genevičius ne kartą yra išsakęs ministerijos poziciją: svarbiausia, kad užstato sistema būtų aiški ir patogi vartotojams, kad gėrimų pakuočių priėmimas ir užstato grąžinimas vyktų sklandžiai ir skaidriai. Todėl tikimasi, kad vartotojui nereikės ieškoti būtent vienai ar kitai prekei skirto taromato, o visas pakuotes galės mesti į bet kurį taromatą – vėliau pakuotės bus išskirstytos administratoriams pagal gamintojus ar importuotojus.
Taip pat kol kas neaišku dėl neženklintų pakuočių patekimo į taromatus. Juos galima užprogramuoti taip, kad taromatas priimtų nežymėtą pakuotę, tačiau kvito užstatui atsiimti, suprantama, neišspausdintų. Tačiau tai nėra problema, kuri galėtų pakišti koją visai sistemai.

Degtindariai sistemoje nedalyvauja
D. Krinickas atsakė ir į dar vieną dažną mūsų skaitytojų klausimą: kodėl pakuotės užstato sistemoje nedalyvauja degtindariai, t.y. kodėl už šią tarą nebus imamas užstatas ir už ją nebus galima atgauti užstato? „Stipriųjų gėrimų gamintojai nedalyvauja šioje sistemoje, nes tai būtų per brangu, galbūt todėl ir nėra pasaulyje tokios praktikos, – aiškino departamento direktorius. – Šis stiprusis alkoholis pilstomas į labai skirtingos talpos, formos butelius, techniškai būtų sunku juos surinkti. Štai, pavyzdžiui, alaus skardinės iš esmės visos vienodos, nesvarbu, kad yra pusės litro ar pintos dydžio, jų forma, medžiaga nesiskiria. Taip pat ir su vaisvandenių tara, kuri praktiškai yra vienoda ar labai panaši. Galbūt kažkada ateis laikas, kai prie tokios sistemos prieis ir degtindariai, tačiau kol kas to nebus.“
Tad kol kas reikia visiems bandyti įtvirtinti šią sistemą. Gyventojai palankiai priėmė žinią apie užstato sistemą, pasigirdo net optimistinių gaidelių, kad galų gale bus iššluotos visos pakampės nuo pakuočių atliekų – visada atsiras asmenų, kurie specialiai jų ieškos ir rinks, kad priduotų ir atgautų užstatą. Tačiau ministerijos specialistai, vertindami bet kokias pastangas iškuopti visus mūsų gamtos kampelius, vis dėlto primena, kad iki vasario nereikėtų persistengti – pakuotės atliekos dar nebus pažymėtos specialiu ženklu, todėl už jas 10 centų niekas nemokės. O ir po vasario prisirinkus pakuočių reikia atkreipti dėmesį, ar jos nesugadintos taip, kad neįmanoma nuskenuoti kodų.

Populiaru visame pasaulyje
D. Krinickas sakė, kad tokia pakuočių užstato sistema yra populiari ne tik Europos valstybėse, bet ir visame pasaulyje. Motyvuojant finansiškai visada galima pasiekti labai teigiamų rezultatų. „Aišku, ir šioje, kaip ir kitų atliekų tvarkymo srityje, čia pirmauja Skandinavijos šalys – jose užstato sistema pažangiausia, – gyrė AM Atliekų departamento direktorius. – Iš mūsų kaimynių šią sistemą turi ir Estija. Viena pirmųjų šią sistemą ėmė naudoti Vokietija. Ji veikia ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Čia užstato sistema naudojama ne tik gėrimų pakuotėms surinkti, bet ir tabako gaminių. Tai ekonomiškai skatinanti priemonė.“
D. Krinickas įsitikinęs, kad ir Lietuvoje ši sistema veiks puikiai. Nebus sunku rinkti pakuotes ir jas priduoti – juk ir taip dažnai einame į parduotuves, tad ir pakuotes nunešime. Čia tokia sistema, kurioje galime ir turime kiekvienas dalyvauti, ji patogi ir efektyvi. O to ir reikia, kad mūsų aplinka būtų švaresnė ir mes patys taptume pažangia, sąmoninga visuomene.

Violeta LIUKAITIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.