Tyrimas: gyventojams rūpi kainos ir jų skelbimas, įmonėms perėjimas prie euro – visiškai aiškus

Nors 80 proc. gyventojų nėra susidūrę su neteisingo kainų perskaičiavimu iš litų į eurus atvejais, tačiau didžioji dalis pritaria Euro įvedimo įstatyme įtvirtintai nuostatai, kad kainos dviem valiutomis būtų skelbiamos mažiausiai iki 2015 m. birželio pabaigos. Tokias tendencijas atskleidė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos inicijuotas reprezentatyvus tyrimas, kurį 2014 m. gruodžio mėnesį atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“.

„Vilmorus“ apklausos duomenimis, 45 proc. gyventojų įsitikinę, jog dažnais atvejais dėl euro įvedimo yra keliamos kainos. 30 proc. respondentų įvardijo, jog praėjusiais metais pabrango maisto produktai. Kita vertus, 22 proc. gyventojų teigė pastebėję prieš euro įvedimą sumažėjusias kuro kainas, 16 proc. – atpigusius vaisius ir daržoves.

Beveik visi gyventojai – 96 proc. – nurodė pastebėję, kad prekių ir paslaugų teikimo vietose kainos yra nurodomos dviem valiutomis. 6 iš 10 respondentų teigė, kad kainų skelbimas litais ir eurais yra naudingas pereinant prie naujosios valiutos.

Kito Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos inicijuoto tyrimo metu 2014 m. gruodžio mėn. buvo apklaustos Lietuvos įmonės. Pasak Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus dr. Felikso Petrausko, šis tyrimas atskleidė, jog Lietuvos verslas yra visiškai pasirengęs perėjimui prie naujosios valiutos.

„Tokius pozityvius piliečių ir verslininkų vertinimus galima laikyti dideliu pagyrimu Vyriausybei, kuri laiku ir tinkamai iniciavo visus teisės aktų pakeitimus, reikalingus euro įvedimui, bei išvengė galimų nesklandumų ir žmonių bei verslo pasaulio atstovų nepasitenkinimo“, – teigė teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Net 89 proc. įmonių nurodė, kad reikalavimai įvedant eurą yra aiškūs ir suprantami, o informacijos apie teisės aktus ir juose nurodytus reikalavimus pakanka nurodė net 92 proc. verslo atstovų. Be to, didžioji dauguma įmonių – 82 proc. – teigė jau sukaupusios reikiamas valiutos atsargas duoti grąžą eurais.

Tyrimo duomenimis, beveik 50 proc. įmonių dėl euro įvedimo turėjo papildomų išlaidų. Iš jų trečdalis nurodė, jog išlaidos siekia iki 1000 litų (289,62 euro), 37 proc. – nuo 1000 iki 9999 litų (nuo 289,62 iki 2895,91 euro), o 11 proc. – per 10 tūkst. litų (2896,2 euro). Keturi penktadaliai įmonių įvardijo, jog šios investicijos buvo skirtos IT sistemų, kasos aparatų ir programinės įrangos atnaujinimui.

Daugiau informacijos:

Vitas Ūsas,
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vyriausiasis specialistas viešiesiems ryšiams
Tel. (8-5) 212 14 94, mob. 8 620 55132
El.p. vitas.usas@vvtat.lt