Ūkininkų nerimas: brangsta žemė, didės ir mokestis

Sausio 1 d. įsigaliojo naujas žemės verčių žemėlapis, pagal kurį jau šiemet bus skaičiuojamas žemės mokestis. Valstybės įmonė Registrų centras pranešė, kad žemės ūkio paskirties sklypų vertės nuo 2012 metų išaugo dvigubai. Ši žinia sukėlė nerimą ūkininkams – negi ir žemės mokestį rudenį teks mokėti dvigubai ar net daugiau? Juo labiau kad pereinamasis laikotarpis jau pasibaigė ir dabar ūkininkų apmokestinimas priklauso tik nuo savivaldybių politikų geranoriškumo. Dauguma vietos tarybų žemės mokesčius šiems metams nustatė iš akies, neturėdamos jokių žinių apie naujas žemės vertes.

Brango dešimt kartų Paskutinį kartą žemės sklypų vertės mokesčiams buvo nustatytos 2013 metais. Registrų centro pateiktais duomenimis, nuo to laiko gyvenamųjų teritorijų ir komercinės paskirties žemės sklypų vertės išaugo 16 proc., o žemės ūkio paskirties žemės sklypų vidutinės rinkos vertės – dvigubai. Pasak Registrų centro direktoriaus pavaduotojo turto vertinimui Arvydo Bagdonavičiaus, tokį didėjimą nulėmė nuosekliai stiprėjanti šalies ekonomika, didėjančios rinkos dalyvių pajamos ir jų aktyvumas brangesnėse teritorijose, turinčiose išvystytas komunikacijas, kelių ir paslaugų infrastruktūrą. A.Bagdonavičius teigia, kad žemės ūkio paskirties sklypų vertingumą sąlygojo dar ir žemės ūkio veiklos pelningumas, palaikomas Europos Sąjungos žemės ūkio dotacijų, bei ūkių stambėjimo procesai, kai ūkininkai superka didesnio našumo sklypus, sutikdami mokėti už juos aukštesnę kainą. Registrų centro Nekilnojamojo turto vertinimo departamento viršininko pavaduotoja Lina Kanišauskienė ŪP sakė, kad žemės ūkio paskirties sklypų 1 ha kaina Lietuvoje nuo 2000 metų padidėjo vidutiniškai 10 kartų. „Žemės ūkio paskirties žemės sklypų pasiūla Lietuvoje yra gana aktyvi, tačiau patrauklių ūkininkauti žemės sklypų rezervas senka. Stambūs ūkininkai dabar didina savo valdas pirkdami mažesnius sklypus. Kasmet tokių sklypų siūloma vis mažiau. Derlingesni sklypai, kur kainos per pastaruosius penkerius metus kilo nuo 1,2 iki 3,6 karto, kaip šiauriniuose, centriniuose, pietvakariniuose bei kai kuriuose Žemaitijos rajonuose, parduodami gana greitai. Lietuvos miestų savivaldybėse žemės ūkio paskirties žemės sklypų vidutinės rinkos vertės per pastaruosius penkerius metus išliko panašios, o štai derlingose teritorijose, tokiose kaip Šakių, Joniškio ar Vilkaviškio rajonų savivaldybės, vidutinės rinkos vertės augo nuo 2,4 iki 3,6 karto“, – tikina L. Kanišauskienė. Žemės vidutinės rinkos vertės apskaičiuojamos pagal vietovėje, kurioje yra žemės sklypas, vertinimo laikotarpiu parduotų žemės sklypų kainas, įvertinant notariškai patvirtintų žemės pirkimo-pardavimo rinkos sandorių duomenis ir atliekant žemės ir kito nekilnojamojo turto rinkos sandorių analizę.

Vertinimas – geriausias pasaulyje? Pasak Registrų centro Nekilnojamojo turto vertinimo departamento viršininko pavaduotojos L. Kanišauskienės, masinio vertinimo metodika leidžia per santykinai trumpą laiką įvertinti didelį turto objektų kiekį. Dėl šių savybių, taip pat nedidelių vertinimo darbų kaštų ir nustatomų verčių atitikimo, skaidrumo ir objektyvumo, masinio vertinimo būdas taikomas žemės ir kito nekilnojamojo turto mokesčiams nustatyti ir kitoms reikmėms daugelyje pasaulio valstybių. Lietuvoje Registrų centras masinį vertinimą atlieka jau daugiau kaip dešimtmetį, o Lietuvos sukurtas sprendimas skelbiamas vienu geriausių pasaulyje. Su tuo niekaip nenori sutikti nei ūkininkai, nei savivaldybių vadovai. Molėtų savivaldybės meras Stasys Žvinys ŪP sakė, jog jį stebina vertinimo duomenys, nes prie ežerų esančių sklypų, kurių savininkai sėdi sumerkę kojas į vandenį, vertės yra mažesnės nei 5 km nutolusių ūkininkų sklypų vertės. „Registrų centras vertina pagal sandorių sumas, todėl darau išvadą, kad tie sandoriai ne visada atspindi realią žemės kainą – visiems aišku, kad prie ežero žemė turėtų būti brangesnė nei ūkininko sklypas. Tai rodo, kad 2013 metais atliktas žemės vertinimas nebuvo teisingas“, – apgailestavo Molėtų meras. Ūkininkas, savivaldybės tarybos narys Virginijus Šironas ŪP sakė, kad žemės ūkio paskirties žemė rajone nėra brangi, 1 ha galima nusipirkti ir už 2 tūkst. eurų, nes nederlinga, tačiau jos mokestinę vertę smarkiai iškelia sklypai prie ežerų – vilniečiai galvoja, kad gali brangiai juos parduoti.

Dar galima atlikti savo vertinimą Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos jau patvirtino sausio 1 d. įsigaliojusias žemės vertes mokesčiams, pagal kurias ateinančius penkerius metus žemės savininkams bus skaičiuojamas žemės mokestis. Geodezijos ir nekilnojamojo turto kadastro skyriaus vedėja Jurgita Marcinkevičienė ŪP teigė, jog Nacionalinės žemės tarnybos specialistai tikrina Registrų centro atlikto vertinimo dokumentus, bet nesigilina, ar tikrai sandorių vertė tokia, kokia buvo oficialiai nurodyta notariškai patvirtintuose dokumentuose. „Vidutinė žemės vertė priklauso nuo visų toje teritorijoje parduotų sklypų kainos. Stebiu tuos dalykus ir matau, kad nekilnojamojo turto vertė kyla, nenuostabu, kad ir žemės mokesčiai bus didesni. Suprantu, kad jei kažkur yra ežeras, sklypai parduodami brangiau, bet kitos turto vertės nustatymo metodikos nėra ir jokių galimybių padėti ūkininkams mes neturime“, – tvirtina J. Marcinkevičienė. Pasak Nacionalinės žemės tarnybos skyriaus vedėjos, skundus dėl turto vertės nustatymo nagrinėja turto vertinimo įmonė – tas pats Registrų centras. Jam galima per 3 mėnesius, iki šių metų kovo pabaigos, pateikti prašymą peržiūrėti turto vertę, bet reikia pridėti ir individualaus turto vertinimo ataskaitą. Vėliau Registrų centras prašymų nepriims, o mokesčiai pagal pernai sudarytą verčių žemėlapį bus skaičiuojami penkerius metus.

Savivaldybės priblokštos Masinio vertinimo dokumentus Registrų centras visuomenei svarstyti pateikė tik rugsėjį, kai daugelis savivaldybių jau buvo nustačiusios 2018 metų žemės mokesčio tarifus. Tačiau net ir tada patikslinti Registrų centro dokumentus paprašė tik Vilniaus ir Šiaulių rajonų savivaldybės, ir jų pastabos, pasak Registrų centro atstovų, nebuvo susijusios su nustatytomis nekilnojamojo turto vertėmis. Kitų savivaldybių administracijos į Registrų centro atliktą masinį turto vertinimą nesigilino ar net visiškai praleido jį pro akis. Ir Molėtų savivaldybės meras S. Žvinys, ir Vilkaviškio rajono, kur vidutinė žemės vertė padidėjo apie 3 kartus, vadovas Algirdas Nebeika neslepia, kad duomenų apie atliktą vertinimą neturėjo, todėl 2018 metams žemės mokesčio tarifus nustatė „iš akies“. „Be abejo, neįsivaizdavome, kad taip smarkiai kils žemės vertė. Žemė mūsų rajone labai brangi, vidutinė jos vertė irgi didelė, todėl tvirtinant mokestį kilo abejonių. Tačiau jokių dokumentų iš Registrų centro nebuvome gavę. Be mūsų sutikimo jie tokių dokumentų negalėtų priimti. Blogai, kai nėra ryšio su valstybės institucijomis“, – ŪP teigė Vilkaviškio meras A. Nebeika. Molėtų savivaldybės meras S. Žvinys mano, jog negerai, kad žmonėms taip smarkiai didės mokesčiai – tas atsitiks net ir tuomet, jei savivaldybės taryba nedidins žemės mokesčio tarifo. „Bet tai ne mūsų kaltė, o centrinės valdžios, kuri nustato mokesčių diapazoną. Jei taip smarkiai padidėjo žemės vertės, tai protinga Vyriausybė turėtų inicijuoti Žemės mokesčio įstatymo pakeitimus ir sumažinti mokesčių diapazoną. Jei dabar galima apmokestinti iki 4 proc. žemės vertės, tai gal reikėtų sumažinti ribą iki 2 proc.? Tuomet savivaldybės turėtų į ką orientuotis“, – ŪP sakė S. Žvinys. Praėjusią kadenciją Seime net du kartus buvo siūloma keisti Žemės mokesčio įstatymą ir žemės mokesčius skaičiuoti ne pagal vidutinę rinkos kainą, o nuo žemės našumo balo. Sujudusios žemdirbių savivaldos organizacijos dabar vėl pradeda to reikalauti.

Daiva BARTKIENĖ ŪP korespondentė