Valdiškas verslas savivaldybėms akmuo po kaklu

Šešiasdešimt Lietuvos savivaldybių valdo apie 300 įmonių – ne tik viešųjų geriamojo vandens tiekėjų, komunalinių paslaugų bendrovių, bet ir nemažai knygynų, laidotuvių namų, net vaistinių. Vietos savivaldos įstatymas savivaldybėms komercinės veik­los nepriskiria, o laisvosios rinkos ekspertai mano, kad savivaldybių įmonės tik iškreipia konkurenciją.
Įdomiausia, kad didžioji dalis savivaldybių įmonių dirba nuostolingai. Kodėl savivaldybėms naudos neduoda ir jų biudžeto nepapildo net tokie verslai kaip laidojimas ar vaistų pardavimas? Atsakymų į šiuos klausimus neranda net savivaldybių merai, kiekvieną pavasarį išklausantys bendrovių vadovų teikiamas ataskaitas. Kai kurios savivaldybės iš skolų liūno neišlipančioms bendrovėms jau ieško investuotojų.

Pinigai teka kaip vanduo
Iš penkių Tauragės savivaldybės kontroliuojamų bendrovių pelningai dirba tik viena. Iš skolų niekaip neišsikapsto visos penkios Šilalės savivaldybės bendrovės. Jurbarko savivaldybė kontroliuoja tris savivaldybės įmones – pernai nuostolingai dirbo dvi.
Šakių savivaldybė valdo penkių įmonių akcijas, tačiau pelningai dirba tik trys. Didžiausius nuostolius patiriančios UAB „Šakių vandenys“ problemos savivaldybės administracijos direktorių Evaldą Sniečkų privertė kreiptis net į Specialiųjų tyrimų tarnybą.
Kilo įtarimų, kad 2014 m. iš rajono biudžeto vandens gerinimo įrenginiams pakeisti skirti 96 tūkst. Eur dingo kaip į vandenį.
Kalbėti apie aferą pradėta šį pavasarį, kai Šakiuose kilo gyventojų nepasitenkinimas geležingu, nuosėdų pilnu, nemaloniai dvokiančiu vandeniu.
Pernai savivaldybės įmonei pradėjęs vadovauti Kęstutis Vilkauskas nustatė, kad sugedo vienas vandens gerinimo įrenginių agregatas.
Dokumentų paieška privertė nuogąstauti, kad už savivaldybės skirtus 96 tūkst. Eur tebuvo atliktas tik kosmetinis remontas, pakeisti vandens filtrai, bet ne visa įranga.
Šakių r. meras Juozas Bertašius griebiasi už galvos ir tikina, kad tokių dalykų negali būti. Mero nuomone, jei paaiškės, kad pinigai išleisti netikslingai, derėtų pareikalauti ne tik buvusio UAB „Šakių vandenys“ direktoriaus Vaido Litinsko, bet ir tuo metu savivaldybės administracijai vadovavusiųjų atsakomybės.
Pernai „Šakių vandenys“ „uždirbo“ 75,2 tūkst. Eur nuostolių, dar didesni jie buvo 2014 m. – siekė 200 tūkst. Eur. Nuostolingai dirba ir gretimų rajonų vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo įmonės. UAB „Jurbarko vandenys“ pernai patyrė 58 tūkst. Eur nuotolių, UAB „Tauragės vandenys“ – 100 tūkst. Eur, o Šilalės geriamojo vandens tiekėjai – 103 tūkst. Eur nuostolių.
„Pinigų turime ir gerai gyvename, o nuostoliai – tik dėl didelių amortizacinių atskaitymų. Reikėtų pailginti vandentiekio ir kanalizacijos įrenginių atsipirkimo laikotarpį“, – nesėkmių priežastis akcininkams – Šilalės savivaldybės tarybai – aiškino UAB „Šilalės vandenys“ direktorius Edmundas Auškalnis.

Pamiršo, kiek uždirba
Geriamojo vandens tiekimas – ne vienintelis visuotinai nesėkmingas savivaldybių verslas. Nuostolingai dirba ir visi iki vieno autobusų parkai, tačiau savivaldybės neturi kur trauktis – vietinis susisiekimas Vietos savivaldos įstatyme yra įtvirtintas kaip savarankiška savivaldybių funkcija.
Jurbarko r. savivaldybės taryba balandžio mėnesį nepritarė įmonės direktoriaus Algimanto Kuncaičio 2015 m. veiklos ataskaitai. Nors UAB „Jurbarko autobusų parkas“ pernai patirtas nuostolis yra labiau simbolinis nei realus – vos per 1 000 Eur, savivaldybė padengė per 200 tūkst. Eur vietiniuose maršrutuose patirtų nuostolių. Palyginti su 2014 m., dotacija padidėjo net 21 proc.
Realiai Jurbarko autobusų parkas uždirbo tik iš siuntų pervežimo – už šias paslaugas gauta 11 tūkst. Eur.
Daugiausia klausimų Jurbarko politikams kilo dėl vairuotojų atlyginimų. Tolimojo susisiekimo vairuotojams pernai algos kilo dešimtadaliu, administracijos darbuotojams – 7 proc., vietiniais maršrutais dirbančių vairuotojų atlyginimai beveik nedidėjo, o mokyklinių autobusų vairuotojams atlyginimai net 9 proc. sumažėjo – per mėnesį vidutiniškai jie uždirba tik 360 Eur.
Politikai pastebėjo, kad daugiau už vairuotojus autobusų parke uždirba net pagalbiniai darbininkai – 440 Eur per mėnesį. Pernai algos jiems padidėjo 7 proc.
„Už mokinių pervežimą mokame pagal apyvartos kilometrus. Vaikų sumažėjo 11 proc., mažiau jų važiuoja į mokyklas, todėl vairuotojai mažiau ir uždirba. Nutarėme nuo gegužės jiems didinti atlyginimą 20 proc., todėl prašysime savivaldybės nustatyti didesnį tarifą“, – aiškino politikams „Jurbarko autobusų parko“ direktorius A. Kuncaitis.
Įmonės vadovui sunku buvo prisiminti, kiek pats uždirba. Politikams jis aiškino, kad gauna 1991 Eur, nors ataskaitoje pateiktoje lentelėje nurodyta, kad direktoriaus alga yra 1 243 Eur per mėnesį. Kiek iš tiesų gauna, direktorius taip ir nepasakė, juo labiau neatsakė į tarybos nario Kasparo Jurevičiaus klausimą, kokia ateitis laukia įmonės, vairuotojams mokančios tik 300 Eur per mėnesį.
Jurbarko r. savivaldybės tarybos nariai įpareigojo A. Kuncaitį numatyti nuostolių mažinimo gaires. Regis, direktorius taip ir nesuprato, ko nori politikai, nes visos savivaldybės dotuoja savo autobusų parkus. Kai kurios priverstos netgi atkurti įstatinį kapitalą – pernai Šilalės savivaldybė tam turėjo atseikėti 15 tūkst. Eur.

Pinigų užtenka tik algoms
Šakių savivaldybė nesėkmingai bando likviduoti UAB „Šakių vaistinė“. Farmacinę veiklą ši įmonė nutraukė dar 2004 m. Dešimt­metį pastatas buvo nuomojamas UAB „Eurofarmacijos vaistinės“, tad 2014 m. nuspręsta įmonę likviduoti, o pastatą parduoti.
Pernai aukcionas buvo skelbtas net keturis kartus, pradinė kaina sumažėjo nuo 227,2 tūkst. Eur iki 204,8 tūkst. Eur, tačiau miesto centre esančio pastato savivaldybei parduoti taip ir nepavyko.
Už patalpų nuomą bendrovė pernai gavo 8,1 tūkst. Eur pajamų, bet šių pinigų užteko tik likvidatorės ir buhalterėse atlyginimams bei socialinio draudimo mokesčiams.
Beveik viską, ką uždirba, atlyginimams išmoka ir UAB „Šilalės knygynas“. Šios įmonės vadovė suskaičiavo, kad nuo 2010 m. susikaupė 9 tūkst. Eur nuostolių, bendrovė nebegali sumokėti šilumos tiekėjams 2 tūkst. Eur skolos. Penkerius metus iš eilės nuostolingai dirbančios UAB „Šilalės knygynas“ direktorė Rasa Račkauskaitė šį pavasarį pati pasiūlė įmonės valdybai ieškoti investicijų.
Direktorė įsitikinusi, kad įmonė neturi galimybių nei išsikapstyti iš skolų šilumos tiekėjams, nei atnaujinti pastato, kuriam verkiant reikalingas kapitalinis remontas. Per kiaurą stogą sunkiasi vanduo, drėksta ir pelija kampai, kyla grėsmė sugadinti iš leidyklų parduoti paimtas knygas.
Pasak R. Račkauskaitės, pernai knygynas gavo franšizės pasiūlymų iš UAB „ALG knygynai“ ir UAB „Knygų namai“, tačiau pasiūlymai netenkino bendrovės interesų. „Tokiems dalykams kaip lentynų mokestis mes neturime pinigų“, – sakė įmonės direktorė.
Praėjusių metų įmonės apyvarta sumenko dar beveik 5 proc., o pardavimų pajamos siekė vos 55,7 tūkst. Eur. „Šilalės knygyno“ direktorė tikina, kad įmonė pelningai dirba tik du mėnesius per metus, o visą kitą laiką vos kvėpuoja. Būna dienų, kai į knygyną užeina du ar trys pirkėjai ir nuperka porą atvirukų.
Šilalės savivaldybės taryba nusprendė išbraukti įmonę iš neprivatizuojamų objektų sąrašo ir ieškoti jai investuotojo. Šilalės r. meras Jonas Gudauskas politikams garantavo, kad įmonės akcijos bus parduodamos su sąlyga, jog naujieji savininkai tęs prekybą knygomis.
Toks nusistatymas sukėlė socialdemokrato Albino Ežerskio šypseną: „Kam reikalauti dirbtinės veiklos, jei knygas pardavinėti galėtų ir biblioteka? Tikrai rastų tam kokį kampelį. Parduodant knygyną su apribojimais gali paaiškėti, kad savivaldybė dar turi ir primokėti. Geriau atiduoti bendrovę į aukcioną ir gauti normalią kainą“, – siūlė A. Ežerskis.

Prasiskolinęs laidojimo verslas
Knygos šiais laikais – ne būtiniausia prekė, jų gali ir nepirkti, o mirusius artimuosius palaidoti būtina. Šilalės savivaldybė turi laidojimo verslą vykdančią UAB „Gedmina“, kur dirba aštuoni darbuotojai. Pernai įmonės pajamos sumažėjo iki 134,8 tūkst. Eur, o sąnaudos darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui padidėjo iki 46 proc. 2010–2013 metais „Gedmina“ patyrė daugiau kaip 55 tūkst. Eur nuostolių, bet pastaruosius dvejus metus dirba pelningai – pernai gavo kone 4,7 tūkst. Eur, užpernai – 8,5 tūkst. Eur pelno. Tik kažin ar jį galima vadinti pelnu: ataskaitoje rašoma, kad 2012 m. pastato išorei atnaujinti „Gedmina“ paėmė 23 tūkst. Eur paskolą, o per daug metų sukaupė net 55,7 tūkst. Eur skolų tiekėjams. Vien UAB „Vlado medis“ už karstus Šilalės savivaldybės įmonė skolinga beveik 43 tūkst. Eur. Ir ši skola jau daug metų nemažėja.
UAB „Gedmina“ direktorius Donatas Grigalis net neslepia, kad skolų grąžinti neketina, o viską, ką uždirba, panaudoja patalpoms remontuoti, įrangai atnaujinti. Tokiai įmonei tiekėjai galėtų bet kada inicijuoti bankrotą.
Kodėl ne vienus metus savivaldybės įmonė neatsiskaitinėjo tiekėjams už parduotus karstus ir įkapes, Šilalėje niekas negali paaiškinti. O gal niekada ir nesiaiškino – juk įprasta, kad visos savivaldybės įmonės skęsta nuostoliuose.

Blogai ne visiems
Tokią pat veiklą vykdantys Šakių savivaldybei priklausantys laidotuvių namai verčiasi nepalyginamai geriau – įmonė uždirbo per 16,2 tūkst. Eur pelno, įsigijo naujutėlį, specialiai jai pagamintą, bene 30 tūkst. Eur kainuojantį automobilį. Šakiečiai pasitiki savivaldybei priklausančių laidotuvių namų darbuotojais – šioje įmonėje paslaugas pernai užsisakė 72 proc. rajone mirusių žmonių artimųjų.
Šakių laidotuvių namų direktorė Janė Dėdinienė informavo rajono politikus, kad mažėjant rajone gyventojų, mažėja ir paslaugų apimtys. Pavyzdžiui, pernai laidojimo reikmenų parduota 5 proc. mažiau, pervežimo paslaugų sumažėjo 7 proc., laidojimo reikmenų išnuomota 23 proc. mažiau, o floristinių gaminių prekybos apimtys sumenko 12 proc. Nepaisant to, įmonės pelningumas padidėjo net 14,5 proc., o kiekvienas apyvartoje buvęs euras sugeneravo 5 ct pelno.
Skiriasi ne tik vadybiniai tą pačią veiklą vykdančių įmonių vadovų sugebėjimai, bet ir požiūris į paslaugas bendruomenėse. Šilalėje veikiančios „Gedminos“ vadovas D. Grigalis kiekviena proga kartoja, kad visos bendruomenių šarvojimo salės veikia neteisėtai, todėl jas reikėtų uždaryti. O štai šakiečiai su bendruomenėmis sėkmingai bendradarbiauja – vien pernai kaimo bendruomenių patalpose įmonės specialistai pašarvojo 178 mirusiuosius.
Kad tai galima laikyti išties rimta pagalba kaimo žmonėms, rodo ir skaičiai. Vienas paslaugų paketas Šakių laidotuvių namų šarvojimo salėse vidutiniškai kainavo 1 089 Eur, o bendruomenių namų patalpose išlaidos vienoms laidotuvėms siekė vidutiniškai 815 Eur.

Daiva BARTKIENĖ
„ŪP“ korespondentė

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.