Valdžios dosnumas – puota maro metu

Po kiekvienų didesnių metinių švenčių ži­nia­sklai­doje mirgėte mirga ži­nios apie ministerijų, savivaldybių tarnautojams iš­dalytas šventines išmokas. Net visai mažutės įstaigėlės, išlaikomos vien tik iš valstybės biudžeto, sugeba savo darbuotojams išmokėti solidžius tryliktuosius atlyginimus. Daugumos verslo įmonių darbuotojai apie tokią prabangą gali tik pasvajoti, todėl vis kylant maisto produktų ir paslaugų kainoms toks valdžios dosnumas gyventojams atrodo tarsi puota maro metu.

Viešai dažniausiai neskelbia Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto narys Kęstutis Masiulis įsitikinęs, kad šventės nėra valstybės tarnybos darbuotojų nuopelnas ir skatinti ta proga jų tikrai nereikėtų. Tačiau kiek kasmet išmokama tokių premijų, valdžios institucijose vadinamų vienkartinėmis išmokomis, niekas neskaičiuoja. Nors valstybės ir savivaldybių įstaigos įpareigotos skelbti duomenis apie jas oficialiuose institucijų interneto puslapiuose, beveik neįmanoma rasti, kiek kuri įstaiga savo darbuotojams išmokėjo šventinių išmokų, – geriausiu atveju priedai ir priemokos įskaičiuojami į vidutinį mėnesinį atlyginimą. Vienintelė Jurbarko savivaldybės administracija nurodo, kad pernai įstaigos darbuotojams buvo išmokėta 45,7 tūkst. Eur vienkartinių išmokų. Didžiausia suma – per 42 tūkst. Eur – išdalyta metų pabaigoje, iš jos daugiau nei 41 tūkst. Eur atseikėta šventinėms išmokoms. Savivaldybės administracijos direktorė Vida Rekešienė teigia, kad visi darbuotojai gauna vienodo dydžio šventines išmokas.

Priemokos – už svarbius darbus? Tokia „lygiava“ – toli gražu ne visose savivaldybėse. Nemažai išmokų prieš Kalėdas išdalijo ir Šilalės savivaldybė, tik jos administracijos direktorius Raimondas Vaitiekus išmokų nelinkęs vadinti šventinėmis. Oficialiai teigiama, kad papildomas apmokėjimas skiriamas už papildomus ir labai svarbius darbus. „Priedai ir priemokos mokėti už tvarkomas lėšas, skirtas neformaliajam vaikų švietimui, buhalterinę apskaitą ir ruoštas finansines apskaitas, už atliktą rajone vykdomų savivaldybės objektų statybų techninę ir dokumentinę kontrolę, naudojimo priežiūrą, rengtas socialinio būsto einamąsias remonto sąmatas, dalyvavimą atliktų darbų priėmime ir nustatant defektus, už darbą pavojingomis darbo sąlygomis, socialinės rizikos ir problemiškų šeimų lankymą savaitgaliais, švenčių dienomis bei po darbo valandų, už Europos Sąjungos ir kitų projektų koordinavimą, už ypatingos svarbos užduotis – parodų rengimą, organizavimą ar savivaldybės nuomininkų iškeldinimo iš pastato, suteikiant jiems kitas gyvenamąsias patalpas, organizavimą“, – oficialiame rašte vardija R. Vaitiekus. Savivaldybės administracija patvirtino, kad priedai ir priemokos metų pabaigoje buvo skirti 23 darbuotojams, tam panaudota beveik 18 tūkst. Eur. Tai, kad tokias išmokas dar gerokai iki švenčių gavo ir visų seniūnijų socialiniai darbuotojai, nutylima.

Paskirstė lengva ranka Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius aiš­kina, jog mažiausią priemoką sudarė 99 Eur. Tačiau yra gavusiųjų ir keliskart daugiau. Pavyzdžiui, Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjai ir specialistams už „ypatingos svarbos užduotis“ padalyta po 400 Eur, Socialinės paramos skyriaus darbuotojos gavo 230 Eur vienkartines išmokas, Žemės ūkio skyriaus darbuotojams išdalyta po 133 Eur. Vienai Personalo ir ūkio skyriaus darbuotojai paskirta 300 Eur, kitai – 100 Eur išmoka. Po 230 Eur išdalyta ir daugiau nei 20 seniūnijų socialinių darbuotojų – už socialinių išmokų administravimą. Net trims tą patį darbą dirbantiems specialistams išmokėta tik po 100–149 Eur. Premijas prieš šventes dalijosi ir Šiaulių bei Klaipėdos miestų savivaldybių tarnautojai. Šiauliuose į valstybės tarnautojų ir savivaldybės darbuotojų kišenes nusėdo 68,5 tūkst. Eur, Klaipėdoje – kone dvigubai daugiau.

Liko pinigų – reikia išsidalyti Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė prieš Kalėdas pati paprašė savivaldybės mero Sigito Mičiulio skirtai jai vieno atlyginimo dydžio – 1096 Eur – premiją. Merui negaila – pinigai ne jo, todėl ir skyrė, potvarkyje nurodydamas, kad išmokos biuro vadovė nusipelnė už „šiaurietiškojo ėjimo sveikatinimo veiklos organizavimą ir vykdymą“. Susidomėjusiems žurnalistams D. Genienė paaiškino, kad pinigų liko išmokėjus visiems darbuotojams pareiginės algos dydžio premijas. Kadangi likusių pinigų kitaip panaudoti negalima, premijos direktorė pasiprašė ir sau. Pinigų liko ne tik Tauragės visuomenės sveikatos biurui, bet ir Tauragės savivaldybei, ji šiemet darbuotojams išmokėjo beveik 10 tūkst. Eur šventinių išmokų. Po 70 Eur prieš šventes gavo 66 valstybės tarnautojai ir septyni politinio asmeninio pasitikėjimo darbuotojai. Tokios pat sumos skirtos ir 38 savivaldybės tarnautojams. Bet buvo ir labiau nusipelniusiųjų. Už neformaliojo švietimo programos parengimą viena Švietimo skyriaus darbuotoja pamaloninta 352 Eur išmoka, keturioms Socialinės paramos skyriaus darbuotojoms, administravusioms socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems projektą, išdalyta po 390 Eur. Savivaldybių vadovai neslepia, kad taip išdalija valstybinėms funkcijos atlikti skirtas lėšas, mat likučius reikėtų grąžinti į valstybės biudžetą. „Tai kas geriau – grąžinti ar žmonėms išdalyti?“ – atremdamas žurnalistų priekaištus tradiciškai klausia Šilalės rajono meras Jonas Gudauskas.

Gyventojams teisybės nepasako Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto narys K. Masiulis ŪP sakė ne kartą girdėjęs pasiteisinimų, kad premijos prieš šventes mokamos iš sutaupytų darbo užmokesčio lėšų. „Dalyti pinigus dėl to, kad buvo neužimtų etatų ir darbo užmokesčio lėšos liko nepanaudotos, yra absoliučiai netinkama praktika. Žinau, ką savivaldybių vadovai aiškina gyventojams, prašantiems apšviesti gatvę, pastatyti suolelį ar užlyginti kieme duobes. Sako, toje eilutėje neliko pinigų, dabar nieko negalime padėti. Bet nutyli, kad savivaldybės taryba gali perskirstyti lėšas, administracijai tik reikėtų į ją kreiptis“, – neslepia K. Masiulis. Seimo nario nuomone, savivaldybėse klesti labai bloga taupymo praktika. Gyventojų rajonuose mažėja, savivaldybės surenka vis mažiau pajamų mokesčių, todėl valstybė skiria joms didžiules dotacijas, dalija pinigus įvairiems socialiniams projektams. „Tačiau ir tų lėšų savivaldybės nemoka panaudoti taip, kad žmonės turėtų naudą – ištratina visokiems netinkamiems dalykams. Pavyzdžiui, Šiaulių savivaldybė už socialinei atskirčiai tarp rajonų mažinti skirtas valstybės lėšas miesto aikštėje statys laikrodį, o 10 mln. Eur liko nepanaudota. Blogiau ir būti negali. Kaip galima pateisinti savivaldybes, taupančias pinigus, skirtus vaikų maitinimui, dienos centrų veiklai, sporto rėmimo programoms įgyvendinti? Gal netaupykime tokiems dalykams skirtų pinigų, leiskime žmonėms pajusti, kad valstybė jais rūpinasi?“ – svarsto K. Masiulis.

Vienur taupo, kitur švaisto Dar blogiau, pasak Seimo nario, kai savivaldybės iš sutaupytų socialinių pašalpų pinigų moka premijas darbuotojams. Įgaliotos tikrinti, ar tiems, kurie prašo pašalpų, jų tikrai reikia, ar žmonės negudrauja, savivaldybės perlenkia taupymo lazdą. „Niekas nepyktų, jei sutaupytas lėšas rajonų valdžia skirtų neįgaliųjų, vargstančių žmonių gyvenimui palengvinti, nes jiems reikia ne tik piniginių išmokų. Būtų galima nupirkti neįgaliųjų vežimėlių, funkcinių lovų, kitų būtinų dalykų. Nebūtų blogai, jei „Raudonajam kryžiui“ ar Samariečių bendrijai nupirktų automobilį – juk savanoriai rūpinasi ligoniais, padeda jiems nuvykti pas gydytoją, vežioja į procedūras arba patys važiuoja jų teikti. Tačiau jei už socialinių pašalpų lėšas nupirktu automobiliu važinėja seniūnas, jau katastrofa“, – įsitikinęs Seimo narys.

Premijos – tik už aiškius rezultatus K. Masiulis sutinka, kad savivaldybių darbuotojus reikia skatinti, tačiau turi būti visiškai aišku, kokių visuomenei naudingų rezultatų jie pasiekė. „Strateginiuose planuose turi būti aiškiai įvardyta, ko savivaldybės sieks per ateinančius 20–30 metų ir kada tie siekiai taps realybe. Dabar strateginiai planai privalomi, jie yra, bet niekas nekontroliuoja, ar vykdomi, niekas už tai, kad jie lieka neįgyvendinti, savivaldybių nebaudžia. Viešojo sektoriaus darbas turėtų būti orientuotas į rezultatus. Tarkime, Šiaulių savivaldybė nusprendžia siekti įkurti 1 000 darbo vietų per penkerius metus. Bet pasisekė rasti investuotojų ir darbo vietos atsirado per metus ar trejus. Žinoma, kad už tokias pastangas reikėtų premijuoti specialistus, padėjusius ateiti investicijoms, ir žmonės dėl to visiškai nepyktų“, – mano Seimo narys. K. Masiulis įžvelgia, kad gyventojai neskiria prioritetų. Jei paklausi, kas Lietuvoje blogai, ir Plungėje, ir Kelmėje, ir kitose šalies vietose išgirsi, jog nėra darbo, žmonės neišgyvena, dėl to emigruoja. Bet tie patys žmonės sako, kad jų savivaldybė dirba gerai, nes išasfaltavo gatves, renovavo daugiabučius. O kas tuose daugiabučiuose gyvens, jei kasmet vis daugiau jaunų žmonių emigruoja? „Žmonėms atrodo, kad jei aplinka gražesnė, ir gyvenimas gerėja. Supainioti prioritetai. Pirmiausia reikėtų susirūpinti darbo vietomis, kad žmonės neišvažiuotų, o tik paskui trinkelėmis kloti takelius. Neturėdami pragyvenimo šaltinio, žmonės neliks gyventi net ir labai gražiame mieste. Kad liktų, turi pasistengti ir savivaldybės“, – mano Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto narys. Pasak Seimo nario, mūsų šalyje tikros savivaldos nėra, tik nuo centrinės valdžios priklausanti, biurokratiniais nurodymais apraizgyta vietvalda. Valstybė jai išlaikyti skiria pinigų, bet net juos gavę savivaldybių biurokratai sugeba blogai dirbti.

Siūlytų naikinti valstybės tarnybą K. Masiulio nuomone, jokia reforma valstybės tarnybai pasikeiti nepadės. Sistema bloga iš esmės, todėl geriausia būtų ją panaikinti. Kaip ir visų darbuotojų, viešojo sektoriaus veiklą reglamentuotų Darbo kodeksas. „Sąlygos visiems turėtų būti vienodos. Jei „Maxima“ sugeba pasisamdyti aukštos kvalifikacijos specialistų, turi sugebėti tą padaryti ir viešasis sektorius. Kai savivaldybių vadovai bus įpareigoti siekti rezultatų, jie nepriims į darbą nenuovokaus savo giminaičio – ieškos ambicingų ir gabių darbuotojų. Bet už tai jiems reikės ir gerai atlyginti. Formaliai ir dabar valstybės tarnyboje veikia darbuotojų vertinimo komisijos, bet tai biurokratinis aparatas, suteikiant klasę, keliant kategoriją pirmenybę dažniausiai suteikiantis daug metų dirbantiems, niekam neužkliūvantiems kruopštukams ir apsidraudėliams. Tiems žmonėms, kurie dirba kūrybiškai, yra pajėgūs keisti nusistovėjusius procesus, tokius kaip emigracija, atlyginimų sistema turėtų būti orientuota į darbo rezultatus“, – įsitikinęs K. Masiulis. Nieko gero iš Vidaus reikalų ministerijos parengto naujojo Valstybės tarnybos įstatymo K. Masiulis nesitiki. Pasak parlamentaro, jei tokį bakalauro darbą jam būtų atnešę studentai, negalvodamas būtų pasiuntęs atgal ieškoti idėjų. Nuo to, kad dalis iš 54 tūkstančių valstybės tarnautojo statusą turinčių specialistų taps samdomais darbuotojais, niekas nepasikeis. „Kad ir kaip vadintume Petro darbo vietą, kol Petras dirbs, reforma nevyks. Vyriausybės kanclerės Mildos Dargužaitės reforma, sujungusi bendrąsias valstybės funkcijas, bent jau leidžia kažkiek sutaupyti, o iš Vidaus reikalų ministerijos rašinėlių ir to nesitikiu“, – ŪP sakė K. Masiulis.

Daiva BARTKIENĖ ŪP korespondentė