Versliniai sodai: išliks ar sunyks?

Kaimo plėtros programos pinigų skirstymo tvarka – velnio nešta ir pamesta

Prieš kelis dešimtmečius ir sodininkai mėgėjai, ir profesionalai žavėjosi žemaūgiais įvairių veislių sodinukais – sodininkystės plėtra buvo „ant bangos“. Tačiau daugelis patikėjusiųjų šviesia šio verslo ateitimi greitai nusivylė. Išliko kantriausieji, ir jau bene dešimtmetį iš deklaruojamų 4,5 tūkst. ha obelų sodų desertiniai obuoliai auginami 2,5 tūkst. ha.
Verslinių sodų intensyviai veiklai svarbus ūkio modernizavimas, infrastruktūros atnaujinimas bei naujų technologijų diegimas. Šioms priemonėms įgyvendinti reikalinga finansinė parama, tik ar ji pasiekiama? Vertinant pastarųjų metų paramos skirstymo peripetijas išaiškėjo, jog verslinių sodininkystės ūkių gali šalyje nebelikti.

Plėtros nėra
LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjo dr. Dariaus Kviklio ir vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Noberto Uselio parengta studija rėmėsi 2004 ir 2011 metų deklaravimo duomenimis. 2011 m. deklaruota 11,8 tūkst. ha sodų ir uogynų. Įvedus 1 ha dydžio kriterijų, jų liko tik 9,6 tūkst. ha, iš kurių vaismedžių sodai užėmė 4,45 tūkst. ha. Per minėtą studijų laikotarpį veiklą nutraukė smulkieji sodininkai, ir labai didelių sodų (per 50 ha) liko dvylika. Dar 38 sodininkystės ūkių sodo plotas svyruoja nuo 10 ha iki 50 ha, tad penkiasdešimčiai ūkių tenka 80 proc. visų šalies verslinių sodų ploto. Pasak instituto mokslininkų, versliniuose soduose auga tik obelys, nes tai lemia susiklosčiusios tradicijos, esama infrastruktūra bei Lietuvos klimatas.
2015 m. vėl deklaruota 4,5 tūkst. ha obelų sodų, kiti sodai ir uogynai užima 5,77 tūkst. ha. Kas tie „kiti sodai“? Kaip teigia Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovas ir UAB „Naradava“ (Pasvalio r.) direktorius Aloyzas Grygalis, tai privatizuoti, suirusių specializuotų bendrovių, nenašiose žemėse palikti sodai, tiksliau šabakštynai. Jų savininkai nėra sodininkai, neturi tinkamų sandėlių, o neprižiūrimi sodai laikomi tam, kad užimtų žemę ir gautų paramą už ekologišką ir nacionalinės kokybės produkciją bei susietąsias išmokas. „Nieko nedirba ir tūkstantines išmokas gauna, kai versliniai sodininkystės ūkiai vos galą su galu suduria“, – nepatenkintas tokiu išmokų skirstymu sodininkas.
„ŪP“ pašnekovas D. Kviklys patvirtina, kad iš 4,5 tūkst. ha obelų sodų versliniai užima apie 2,5 tūkst. ha. „Pokyčiai sodi­ninkystėje per pastaruosius kelerius metus maži: įveistų naujų sodų nėra, nes tam reikia didelių investicijų. Juos atnaujina tik esamos sodininkystės bendrovės, tačiau, pagal vaisių paklausą, šalyje verslinių sodų galėtų būti 2 tūkst. ha daugiau, – įsitikinęs mokslininkas. – Iš tikrųjų situacija gana dviprasmiška: norėtųsi, kad augintojų ratas plėstųsi, kad ir 1–5 ha plotuose, bei sėkmingai bendradarbiautų su stambiaisiais ūkiais.“

Prieštaringi vertinimai
Šalyje esančios kelios stambesnės sodininkystės bendrovės jau 5–6 metus nėra gavusios jokios finansinės paramos. Pasak „Naradavos“ direktoriaus A. Grygalio ir tame pačiame Pasvalio rajone įsikūrusių „Aukštikalnių sodų“ direktoriaus Arvydo Paškevičiaus, prasidėjus naujajam 2014–2020 metų Kaimo plėtros programos (KPP) laikotarpiui, jie teikė prašymus gauti paramą valdoms modernizuoti. „Ir projektai buvo parengti, ir už šį darbą nemažai sumokėta, tačiau paramos negavome. Pritūko kelių balų, – piktinasi sodininkai. – Dėl ko gauti paramą pritrūko vertinimo balų, niekas nei Žemės ūkio ministerijoje, nei Nacionalinėje mokėjimo agentūroje konkrečiai mums nepaaiškino.“
Jau ne iš vieno ūkininko ar bendrovės girdėti, kad vertinimo kriterijai ir už juos skiriami balai pareiškėjams nesuprantami, o vertinimo sąlygos nuolat keičiamos. „ŪP“ pašnekovų nuomone, Žemės ūkio ministerijai tiek ūkininkai, tiek bendrovės turi būti lygiaverčiai partneriai, deja… Smulkieji ūkininkai, taip pat ir sodininkai paramomis pasinaudojo ne kartą, be to, tėvai išskaido ūkius ir dovanoja vaikams (taip atsiranda jaunųjų ūkininkų), o bendrovės šiomis gudrybėmis pasinaudoti negali. Jeigu sodininkystės bendrovė turi apie 300 ha sodų ir juose dirba apie 100 darbuotojų, reikia įvertinti, kiek suteikiama darbo vietų, kokios yra ūkio pajamos ir išlaidos. Vien atlyginimams tenka apie 65–70 proc. pajamų. Šių ūkių jokiu būdu negalima lyginti su grūdų augintojais, kurių ir darbas lengvesnis, ir pajamos gerokai didesnės. „Viena, ūkius reikėtų vertinti pagal jų ekonominius balus, antra, jeigu parama bus skirstoma neaiškiu principu ir vėliau, arba nebus teikiama supaprastinta parama, sodininkystės verslas liks ant sunykimo ribos“, – įsitikinę A. Grygalis ir A. Paškevičius.
Graži išimtis – AB „Ažuožerių sodai“ (Anykščių r.). Jiems paramą pavyko gauti: direktorius Jonas Janišius neįvardijo jos sumos, tačiau pabrėžė, kad numatytus darbus valdai modernizuoti pradeda.

Lenkiški obuoliai – kaip rakštis
Nusistovėjęs modelis, kad lietuviški desertiniai obuoliai pradedami realizuoti vasario pabaigoje. Mat iki Naujųjų metų prekiaujama smulkių sodų derliumi, nes jie neturi tinkamų sandėlių. Be to, ir prekyba būna gana vangi, nes daugelis vartotojų turi savų obuolių. Kalbant apie supirkimo kainas, jos neprognozuojamos ir didžiąja dalimi priklauso nuo importuojamų obuolių. Kaip visada, mūsų sodininkams didžioji rakštis – lenkiški obuoliai.
Nors karščiai ir sausra tęsėsi ne vieną praeitos vasaros mėnesį ir labai pakenkė vasariniams obuoliams, tačiau rudeninės veislės užderėjo gausiai. Tą patvirtina ir Pasvalio rajono sodininkai, ir AB „Ažuožerių sodai“ direktorius J. Janišius. Tačiau supirkimo kainomis sodininkai nusivylę: jos mažesnės 5 ct/kg, palyginti su pernykščiu laikotarpiu. „Daug įtakos kainoms turi Rusijos embargas, nes lenkiški obuoliai kaišiojami po visas ES šalis. Tad mūsų derliaus realizacija užtruks iki gegužės pabaigos, nors ir sultis gaminame, ir daug derliaus parduota „Anykščių vynui“, – pasakoja. J. Janišius.
Lietuvos žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (LŽŪIKVC) duomenimis, šalies prekiniuose sodininkystės ūkiuose kovo pirmąją dekadą desertiniai obuoliai kainavo 0,3–0,45 Eur/kg. Tuo pat metu Lenkijos didmeninėse prekybos bazėse desertinių obuolių kaina buvo 0,18–0,38 Eur/kg. Tad aiškinti, kodėl mūsų parduotuvėse gausu lenkiškų obuolių, lyg ir nebereikia. Kita kalba apie jų kainas vietinėse parduotuvėse: čia kilogramas raudonšonių kainuoja 3–5 kartus daugiau nei už juos mokama augintojams. Gražiausi lietuviški obuoliai visada pigesni už importinius ir gana dažnai prekyboje jų apskritai nėra.
Kita vertus, obuolių atsargos ES šalyse tik patvirtins faktą, kad lietuviški obuoliai lieka Lietuvoje ir kodėl jų realizacija baigiasi gegužės pabaigoje. LŽŪIKVC vasario mėnesio duomenimis, Lenkijos saugyklose buvo 1,07 mln. t obuolių, Italijoje – 1,12 mln. t, Prancūzijoje – 443,4 tūkst. t, Nyderlanduose – 180,2 tūkst. t. Tik sodininkai žino, kokie kaštai (iki gegužės pabaigos) tenka modernių saugyklų sunaudotai elekros energijai.

Paramos nebeliko
„Ūkininko patarėjas“ pasidomėjo, pagal kokius kriterijus pernai buvo skirstoma parama sodininkystės ūkiams? Kaip nustatyti projektų vertinimo balai, kad parama investicijoms į žemės ūkio valdas skirta ne visiems jos prašiusiesiems?
ŽŪM Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jusienė atsakė: „Sodininkystės veiklą vykdantiems subjektams parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės ,,Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Gauti šios veiklos srities paramą paraiškas žemės ūkio produktus gaminantys pareiškėjai, įskaitant ir sodininkystės sektorių, teikė nuo 2015 m. gegužės 4 d. iki 2015 m. birželio 30 d. Buvo skirta 150 mln. Eur. Nurodytu laikotarpiu pateikta 2 031 paraiška už 241 mln. Eur., t. y. šaukimui skirtos lėšos viršytos 1,6 karto.“ Pasak M. Jusienės, projektai buvo vertinami pagal 10 atrankos kriterijų, kurie nurodyti veiklos srities ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. 3D-302 41 punkte. Mažiausias privalomas projektų atrankos balų skaičius – 35. Jeigu vertinimo metu nustatoma, kad projektas nesurinko 35 balų, paraiška atmetama. Skirtomis lėšomis buvo finansuojami 1 267 projektai, surinkę nuo 60 iki 100 atrankos balų. Taigi paramos 2015 m. negavo ne tik kelios sodininkystės bendrovės, bet ir 761 pareiškėjas iš kitų žemės ūkio sektorių.
M. Jusienės tvirtinimu, KPP 2014–2020 metų programos priemonės ,,Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sričiai ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinti skirta 429,3 mln. Eur. Lėšos pagal atskirus žemės ūkio sektorius neskirstomos.
Sodininkų manymu, būtent ši tvarka ir sužlugdysianti šalies verslinę sodininkystę.

Vanda BARONYTĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.