Viešosios bibliotekos elektroninės paslaugos – 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę

„ILaB“ mokymai bibliotekų specialistams.

Kaip nepasiklysti šiuolaikinių medijų platumose?

Atkūrus nepriklausomybę, atsivėrė plačios galimybės gauti informaciją, ja naudotis, įvairiais būdais ją skleisti. Lietuvos viešosios bibliotekos, būdamos atviros visiems socialiniams sluoksniams ir visoms amžiaus grupėms, šiandien yra ne tik informacijos kaupėjos, saugotojos, tačiau ir aktyvios mokymosi visą gyvenimą proceso dalyvės. Viešųjų bibliotekų tinklas sustiprėjo ir tapo gyventojams trečiąja erdve po namų ir darbovietės, kur realizuojami socializacijos, saviraiškos ir savišvietos poreikiai.
Šiemet Kauno apskrities viešoji biblioteka (KAVB) mini 65-ąją, jubiliejinę, sukaktį, kuriai skirti renginiai tęsis visą pusmetį. Rugsėjį startuos jau tradicine tapusi kasmetė akcija „Susitikime bibliotekoje!“. Jos metu skaitytojai bus kviečiami į susitikimus su žymiais rašytojais, edukacines dirbtuves, seminarus, mokymus, kitus renginius.
Kokios šiandien yra viešosios bibliotekos ir kuo gyvena, su KAVB direktore, Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkės pavaduotoja Asta NAUDŽIŪNIENE kalbėjosi „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Elena RINKEVIČIENĖ.

– Kada pirmasis kompiuteris atkeliavo į Jūsų biblioteką, kaip jis atrodė ir kas su juo buvo veikiama?
– Pirmieji asmeniniai kompiuteriai KAVB atsirado 1989 m., o pažintis su internetu įvyko 1995-aisiais, kai buvo įrengta pirmoji Baltijos šalyse viešoji interneto prieiga. Keletą metų veikė radiomodeminis ryšys, buvo įrengtos net 8 darbo vietos su NORSK DATA tekstiniais terminalais, bibliotekos lankytojai nemokamai galėjo naudotis tuo metu teikiamomis interneto paslaugomis: elektroniniu paštu, FTP, TELNET (prisijungimu prie nutolusio kompiuterio), paieškos sistemomis Gopher ir Veronica. Šiandien turbūt sunku įsivaizduoti, kad perkrauti tuometinį skalbyklės dydžio serverį užtrukdavo net 45 minutes, o terminaluose buvo matomas tik nespalvotas vaizdas (kaip nespalvotuose televizoriuose).
Nuo 1998-ųjų, pradėjus naudoti šviesolaidinį ryšį ir prijungus prie akademinio LITNET tinklo, prasidėjo esminiai bibliotekos kompiuterizavimo darbai: įsigyti pirmieji kompiuteriai su „Windows“ operacine sistema, įrengtos kompiuterizuotos darbo vietos darbuotojams ir lankytojams, pradėjo veikti bibliotekos tinklalapis (lietuvių ir anglų kalbomis), biblioteka įsijungė į nacionalinį projektą LIBIS (Lietuvos integruota bibliotekų informacinė sistema). Vėliau tinklalapyje buvo įdiegtos ir kitos elektroninės paslaugos: pirmieji elektroniniai leidiniai, intranetas (vidinis bibliotekos tinklas), nuotraukų galerijos ir t. t.
– Kokia padėtis dabar, kokias elektronines paslaugas teikiate vartotojams?
– Iš tiesų, padėtis per pastaruosius du dešimtmečius KAVB, kaip ir visose Lietuvos viešosiose bibliotekose, labai pasikeitė. Biblio­tekoje yra daugiau nei šešiasdešimt kompiuterizuotų darbo vietų lankytojams su prieiga prie interneto, organizuojami kompiuterinio raštingumo mokymai, seminarai, duomenų bazių pristatymai. Interneto paslaugų gyventojams plėtrai, jų kompiuterinio raštingumo ugdymui didelės reikšmės turėjo 2009–2012 metais vykdytas nacionalinis projektas „Bibliotekos pažangai“. KAVB buvo įkurtas Kauno regiono mokymo centras su 21 kompiuterizuota darbo vieta ir naujausia kompiuterine įranga, įrengta 10 viešosios interneto prieigos vietų. Bibliotekos darbuotojai, įgiję reikiamų androgogikos – suaugusiųjų mokymo kompetencijų, pradėjo sistemingai vesti gyventojų mokymus grupėmis ir individuliai, konsultuoti, kaip naudotis elektroninėmis paslaugomis ir elektroniniais informacijos ištekliais.
Pasibaigus pirmajam projekto „Bibliotekos pažangai“ etapui, ir toliau sėkmingai tęsiami informacinių technologijų gebėjimų mokymai gyventojams. Temos parenkamos remiantis gyventojų mokymų vertinimo anketų analize. Didžiąją dalį besimokančiųjų sudaro senjorai, tad populiariausios temos išlieka tos pačios: darbas kompiuteriu ir internetu (pradžiamokslis); elektroninės paslaugos internete – gyvenk patogiai; išmokime naudotis MS Word ir Excel 2010 programomis.
Biblioteka prenumeruoja ir užsienio mokslines duomenų bazes EBSCO, EMERALD ir TAYLOR & FRANCIS, kur vartotojai gali rasti naujausių, recenzuojamų mokslinių elektroninių žurnalų straipsnių, jų santraukų, konferencijų medžiagų. Daugeliu duomenų bazių galima (jei tokią galimybę teikia leidėjai) naudotis ir ne bibliotekoje – jiems suteikiama nuotolinė prieiga, nemažai iš jų jau pritaikytos ir išmaniesiems įrenginiams. Naudojantis mobiliosiomis programėlėmis ir kai kurių duomenų bazių mobiliosiomis svetainių versijomis prieigą iš savo mobiliojo įrenginio galima sinchronizuoti, tada straipsnius galima skaityti ir ne bibliotekoje.
– KAVB – didžiausia šalies viešoji biblioteka, kurioje saugoma daugiau kaip 2 milijonai spaudinių. Ar gali skaitytojai užsisakyti leidinius elektroninėje erdvėje?
– Didelė KAVB saugomų leidinių dalis yra elektroniniame kataloge, kuriame galima ieškoti knygų, serialinių (tęstinių ir pe-
riodinių) leidinių, natų, kartografijos, vaizdo bei garso, elektroninių dokumentų, rankraščių, straipsnių iš knygų, tęstinių leidinių, laikraščių ir žurnalų bibliografinių įrašų. Jei reikalingas leidinys yra skaitomas, o laisvų egzempliorių fonduose nėra, jį galima rezervuoti. Bibliotekoje įdiegus „3M Library Systems“, t. y. knygų apsaugos, bibliotekų automatizavimo ir savitarnos sistemas, dauguma lankytojų knygas linkę rinktis patys, be bibliotekininkų pagalbos. Naudojant radijo dažnio identifikavimo (RFID) technologijos pagrindu veikiančią įrangą, prie kiekvienos knygos priklijuojama RFID etiketė, atliekanti visas leidinio identifikavimo funkcijas. Nuskaičius šią etiketę sužinoma, kokia tai knyga, kur ji saugoma, kuris skaitytojas ją pasiskolinęs ar rezervavęs.
Skaitytojas, norėdamas savarankiškai pasiskolinti leidinių į namus, turi juos padėti ant RFID savitarnos įrenginio, kuris nuskaito skaitytojo pažymėjimą (el. bilietą), užregistruoja imamas knygas ir išspausdina kvitą. Kvite nurodoma, kokios knygos yra paimtos ir kada jas reikia grąžinti. Bibliotekininkai specialioje LIBIS programoje mato, koks skaitytojas kokias knygas paėmė.
Vartotojų automatinio informavimo sistema nustatytu periodiškumu siunčia skaitytojams priminimus apie artėjantį į pabaigą dokumentų grąžinimo terminą ir pasiūlymus automatiškai pratęsti išdavimo laiką. Sistema taip pat siunčia priminimus apie negrąžintus dokumentus.
Skaitytojas, norintis tik grąžinti paimtus leidinius, bet kuriuo paros metu gali įdėti juos į dokumentų grąžinimo savitarnos įrenginio langelį prie tarnybinio įėjimo.
Dar viena bibliotekoje įdiegta naujovė – elektroninių knygų skaityklė „Cybook Odyssey“. Ja skaitomus literatūros kūrinius galima užsisakyti portale www.epaveldas.lt/e_klasikos-paieska, o skaityk­les – bibliotekų elektroninių paslaugų portale www.ibiblioteka.lt/libis-portal. Skaityklėmis galima naudotis tik bibliotekos patalpose.
– Minėjote, kad daugelį bibliotekos elektroninių paslaugų vartotojai gali rasti bibliotekos tinklalapyje. Pristatykite plačiau.
– Bibliotekos interneto svetainė – bibliotekos e. paslaugų vartai. Čia yra ne tik pagrindinė informacija apie biblioteką, jos darbo laiką, teikiamas paslaugas, renginius, naujienos, tačiau ir integruoti visi susiję bibliotekos kuriami e. produktai, interaktyvios nuorodos, e. katalogas, Web.2.0 saityno paslaugos – bibliotekos paskyros socialiniuose tinkluose, tinklaraščiai. Pasikeitus interneto vartotojų elgsenai, kai mobilieji įrenginiai – nešiojamieji ir planšetiniai kompiuteriai, išmanieji telefonai – tapo šiuolaikinės (ir ne tik) kartos bendravimo, laisvalaikio leidimo, darbo ir mokymosi veiklų, informacijos paieškos priemonėmis, bibliotekoje daugėja virtualių paslaugų, skaitmeninių informacijos išteklių, duomenų bazių.
Nuo pat bibliotekos veiklos pradžios didelis dėmesys skiriamas informacijai apie Kauną ir Kauno regioną rinkti ir skleisti. 1971 m. įkurtoje Kaunistikos skaitykloje kaupiami ir kuriami įvairūs informaciniai ištekliai apie Kauną ir kauniečius. Čia saugomos unikalios kaunistikos kortelinės kartotekos („Kaunas, 1361–2003“, „Senasis Kaunas, 1600–1918“, „Kauno regionas spaudoje, 1845–1944“) aštuoniomis kalbomis, kuriose sukaupta daugiau kaip pusė milijono bibliografinių įrašų. KAVB Informacinių paslaugų skyriaus Kaunistikos grupė kuria Publikacijų apie Kauną duomenų bazę (PKDB), vykdo tęstinius projektus, leidžia elektroninius žinynus, pristatančius Kauno miestą ir kauniečius – „Kaunas: datos ir faktai“ (http://datos.kvb.lt), „Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas“ (http://atminimas.kvb.lt), rengia KAVB interneto svetainės rubriką „Kraštiečiams“ (http://www.kvb.lt/lt/krastieciams), kaupia Kauno ikonografinį skaitmeninį archyvą (KISA).
PKDB kaupiami aktualiausių, išliekamąją vertę turinčių straipsnių, žinučių, ikonografinės ir kt. aprašomosios medžiagos analiziniai bibliografiniai įrašai iš įvairių šaltinių įvairiomis kalbomis apie Kauno istoriją, miesto visuomeninį, politinį, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą, svarbesnius įvykius ar datas, kraštotyrą, asmenybes ir kt. Analiziniai įrašai papildomi elektroniniais dokumentais. Tai retos nuotraukos, planai, straipsnių ištraukos, knygų turiniai. Šiuo metu PKDB sukaupta beveik 39 tūkst. įrašų. Elektroniniame žinyne „Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas“ (http://atminimas.kvb.lt), be biografijos duomenų, yra mažiau žinomų faktų ar įdomių detalių apie įžymius žmones, gyvenusius ir įamžintus Kaune ir jo apylinkėse, jiems atidengtas memorialines lentas, paminklus, atidarytus muziejus, ekspozicijas, žymių asmenų vardais pavadintas įvairias institucijas, gatves, fondus, premijas ir t. t. Be žinomų asmenybių, žinyne pateikiama ir sovietmečiu drausta informacija apie mažiau žinomus kultūros, visuomenės ir mokslo veikėjus.
Elektroniniame žinyne „Kaunas: datos ir faktai“ (http://datos.kvb.lt), kuris rengiamas lietuvių, anglų ir vokiečių kalbomis, patraukliai ir glaustai teikiama susisteminta tekstinė ir vaizdinė informacija apie Kauną – datos, einamųjų metų sukaktys, amžininkų atsiminimai, vaizdų galerija – nuo seniausių laikų iki šių dienų. Chronologine seka pateikiamos svarbiausios Kauno istorijos datos ir įvykiai, juos iliustruoja fotografijos ir atvirukai iš KAVB, muziejų fondų, leidinių, asmeninių archyvų ar kolekcijų. Literatūros sąraše nurodomi pirminiai, moksliniai ir kiti šaltiniai, interneto adresai, galintys praversti tolesnėms Kauno istorijos studijoms. Galerijoje „Kauno vaizdai“ galima pasižiūrėti piešinių, graviūrų, litografijų, nuotraukų ir atvirukų, iliustruojančių miesto gyvenimą įvairiais istorijos tarpsniais. Tai Kauno ir jo apylinkių panoramos, gatvės, architektūros paminklai, įvairūs renginiai ir kt. Plačiai pristatomi amžininkų prisiminimai apie Kauną.
Tinklalapyje http://knyga.kvb.lt, kurį rengia Senųjų ir retų spaudinių skyriaus darbuotojai, eksponuojamos virtualios parodos, apžvelgiančios svarbiausius Kauno miesto aukso amžiaus (1918–1940 metais) kultūros ir verslo objektus (kino teatrai, knygynai, apleistas, išnykęs ir transformuotas paveldas ir kt.). Čia pristatomos knygų kolekcijos ir rinkiniai, jis nuolat pildomas atsižvelgiant į tai, kiek medžiaga aktuali vartotojui, kiek atitinka jo poreikius.
KAVB interneto svetainės rubrikoje „Kraštiečiams“ skelbiami Kauno ir Marijampolės apskričių viešųjų bibliotekų parengti virtualūs informacijos ištekliai: el. žinynai, virtualios parodos, saugomi kraštotyros darbai, teminiai aplankai. Bendradarbiaujant su Kauno regiono bibliotekomis parengta bendra virtuali paroda „Išnykę, bet nepamiršti“ – Kauno ir Marijampolės apskričių miestuose ir miesteliuose kadaise buvę, bet šių dienų nesulaukę ar neatpažįstamai pasikeitę architektūros ir urbanistikos objektai (pastatai, aikštės, parkai ir kt.). Kraštotyrininko P. Juozapavičiaus rankraščių rinkinį projekto „Virtualios elektroninio paveldo sistemos (VEPS) plėtra“ įgyvendinimo metu KAVB suskaitmenino ir pateikė į VEPS duomenų banką bei portalą www.epaveldas.lt, kuriame, beje, galite skaityti ir tarpukario „Ūkininko patarėją“.
– Ar biblioteka skaitmenina leidinius?
– Skaitmeninimo procesų pradžia – 2010 m., kai biblioteka įsijungė į vykusio projekto „Virtualios elektroninio paveldo sistemos plėtra“ (VEPS) veiklas. Portale www.epaveldas.lt yra daugiau negu 80 tūkst. dokumentų puslapių (vaizdų). Tai daugiausia bibliotekos Senųjų ir retų spaudinių skyriuje saugomi leidiniai, susiję su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija, XVI–XVII a. leidiniai lotynų ir lenkų kalbomis, Mažosios Lietuvos religinio pobūdžio literatūra ir kalendoriai lietuvių kalba, ypač reti ar unikalūs 1900–1945 metų psichologijos, religiniai, socialinių mokslų, literatūros leidiniai, įstatymų ar norminiai dokumentai, įvairių sričių vadovėliai, kalendoriai ir t. t.; Augustino Janulaičio kolekcijos – su Lietuvos didikų Radvilų gimine susiję teisės, istorijos tematikos XVIII–XX a. rankraščiai bei spaudiniai; Petro Šalčiaus kolekcijos 1835–1990 metų biografiniai ir buities dokumentai, korespondencija bei su kooperatine, moksline ir visuomenine veikla susiję dokumentai; smulkioji spauda – įvairūs skelbimai, reklamos, atsišaukimai, plakatai; periodinė spauda. Šiuo metu vykdomos tęstinės VEPS projekto veiklos – kiekvienais metais įdedame į portalą apie 1200 objektų, šitaip suteikdami skaitytojams galimybę naudotis pačiais vertingiausiais ir seniausiais dokumentais už bibliotekos ribų. Dalis suskaitmenintų objektų patenka ir į Europos skaitmeninę biblioteką (www.europeana.eu).
– Kokie ateities planai ir inovacijos elektroninių paslaugų diegimo srityje?
– Šiais metais įgyvendiname ne vieną projektą, jais stengiamės papildyti savo teikiamų elektroninių paslaugų repertuarą, atnaujinti jau esamus e. produktus. Projekto „Kauno apskrities viešosios bibliotekos dokumentinis paveldas internete“ metu svetainė http://knyga.kvb.lt bus atnaujinta, pritaikyta edukacijai, taps patrauklesnė vaikams ir jaunimui. Įgyvendinus projektą „Senosios knygos slėpiniai“, čia bus integruotas virtualus edukacinis Senosios knygos ekspozicijos pristatymas, leisiantis sudalyvauti virtualioje ekskursijoje nutolusiam vartotojui.
Prieš metus bibliotekoje startavo Inovacijų laboratorija „ILaB“, kurioje skatinamas vaikų ir jaunimo kūrybiškumas bei užimtumas, suburiant juos kurti inovacijomis ir informacinėmis technologijomis paremtus kūrybinius produktus ar projektus. Bibliotekoje įkurtoje jaukioje aplinkoje skaitytojai gali naudotis planšetiniais bei nešiojamaisiais kompiuteriais, bendrauti, mokytis. Šis projektas sulaukė gero įvertinimo ir susidomėjimo, todėl gavus Lietuvos kultūros tarybos finansavimą, jis yra tęsiamas. „Inovacijų laboratorija ILaB 2“ plečia veiklas KAVB ir Kauno regione (Birštone, Raseiniuose, Kaišiadoryse). Projekto „ILaB 2“ metu bibliotekų darbuotojai išklausys išmaniųjų įrenginių teikiamų galimybių panaudojimo kursą ir rudenį pakvies savo bendruomenės narius į mokymus naudotis planšetiniais kompiuteriais, jais fotografuoti ir filmuoti, viešinti vaizdinę informaciją „Pinterest“ ir „Instagram“ įrankiais, skaityti el. knygas. Birštono, Raseinių Marcelijaus Martinaičio ir Kaišiadorių savivaldybių viešosios bibliotekos, gavusios naujus planšetinius kompiuterius, kartu su bendruomenės nariais kurs reklaminius paveikslėlius ir vaizdo įrašus. Jaunieji dalyviai, pasinaudoję projekto rėmėjų, UAB „Mokslo technologijos“, instaliuota specialia programa, kurs animacinius filmukus su pasirinktų knygų personažais.
Bibliotekos projektas „(RE) STARTAS: e. paslaugos Tau“ – vienas iš 32 Lietuvos viešųjų bibliotekų projektų, laimėjusių „Bibliotekos pažangai 2“ finansavimą. Nuo 2016 m. bus organizuojami e. valdžios paslaugų mokymai gyventojams, e. paslaugų mokymų transliacijos atokiau įsikūrusioms bendruomenėms bei pristatymai gyventojų verslumui skatinti, rengiami susitikimai su gerosios e. verslo patirties atstovais. Mokymai vyks KAVB, Raseinių Marcelijaus Martinaičio ir Birštono viešosiose bibliotekose, taip pat jų filialuose: Birštono vienkiemyje, Siponyse, Ariogaloje, Girkalnyje ir kt. Mokymų metu paskaitas skaitys projekto partnerių – Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir AB „Swedbank“ – specialistai.
– Ko palinkėtumėt laikraščio skaitytojams?
– Linkėčiau dažniau lankytis bibliotekose – skolintis knygas, dalyvauti gausybėje renginių, mokymų, ekskursijų, o šiame technologijų amžiuje – nepasiklysti interneto platybėse ir medijų gausoje, išsirinkti tai, kas naudingiausia, įdomiausia, o jei yra klausimų – visada kreiptis į artimiausią viešąją biblioteką, kur Jūs visada laukiami.

Rasos AMBRAZIEJIENĖS,
Vilmos DARBUTIENĖS
ir Eglės KULIKAUSKIENĖS nuotraukos

Rašinių ciklą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros tarybos administruojamas Kultūros rėmimo fondas.

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.