Žemdirbiai egzaminavo ir partijas, ir būsimus ministrus

Diskusijos moderatoriai ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis ir žurnalistas Rimvydas Valatka.

Kaip įsivaizduojate žemės ūkio ateitį? Ar reikalinga ilgalaikė jo strategija? Kas jūsų partijoje, sėkmingai pasirodžius rinkimuose, būtų žemės ūkio ministras? Kokias savybes jis privalėtų turėti? Ar reikia žemės ūkyje apsibrėžti prioritetines šakas ir kokios jos turėtų būti? Kokią paramą savo programose esate numatę jauniesiems ūkininkams? Kaip ketinate išsaugoti kaimą nuo sunykimo ir emigracijos? Tokiais ir daugeliu kitų klausimų vakar Žemės ūkio rūmuose su politinių partijų atstovais, būsimais žemės ūkio ministrais diskutavo žemdirbių atstovai.

Dvi ministerijas perkeltų į Kauną
Į šias diskusijas buvo pakviesti Lietuvos socialdemokratų partijos, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai. Pastarųjų, beje, susirinkusieji taip ir nesulaukė ir moderatoriai Sigitas Dimaitis ir žurnalistas Rimvydas Valatka atvykusius pakvietė diskusijoms.
Pirmieji prisistatę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai – partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir pretendentas į žemės ūkio ministrus Bronius Markauskas atkreipė susirinkusiųjų dėmesį, kad jų komandos pagrindą sudaro profesionalai, žemės ūkio specialistai, kurių dauguma nėra šios partijos nariai. Šurmulį salėje sukėlė R. Karbauskio pažadas laimėjus rinkimus po kurio laiko į Kauną perkelti Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijas.
B. Markausko teigimu, partijos programoje numatyta daugiau dėmesio skirti kooperacijai, įkurti žemės ūkio rizikos fondą, kuris prireikus galėtų padėti žemdirbiams. Ketinama imtis administracinių reformų – daugiau ministerijoms nebūdingų funkcijų perduoti savivaldybėms, kaimo bendruomenėms, kontroliuojančios institucijos turėtų tapti patariamosiomis, o ne vien baudžiamosiomis.

Nuo naujųjų ūkininkų iki agroservisų
„Darbiečių“ atstovas žemės ūkio viceministras Saulius Jakimavičius savo partijos rinkimų programoje akcentavo paramą jauniesiems ūkininkams. Jo nuomone, kaime besikuriantiems žmonėms turėtų būti suteikiami butai, sudarytos kitos lengvatos įsikurti.
Pasak S. Jakimavičiaus, partijos programoje numatyta plėtoti ekologinę žemdirbystę, eksportą, skatinti kooperaciją, diegti daugiau inovacijų, rengti aukštesnės kvalifikacijos specialistus, nes kitaip nedideli ūkiai neatlaikys užsienio konkurencijos.
Kitas dabartinis žemės ūkio viceministras, socialdemokratas Al­­binas Ežerskis pristatė savo partijos nuostatas žemės ūkio srityje. Jo teigimu, partija turi ilgalaikę, iki 2020 m., ir trumpalaikę programas. Pripažinęs, kad dabartinei valdžiai nepavyko sureguliuoti pieno supirkimo kainų, jis teigė, kad šioje srityje reikėtų aiškesnės kontrolės, teisingesnio pajamų paskirstymo. Žemės ūkio gamintojams ir perdirbėjams, jo nuomone, turėtų atitekti po 40 proc. pajamų, prekybininkams – 20 proc.
Be to, pasak viceministro, blogai, kad Lietuvos žemdirbiai dažniausiai eksportuoja tik žaliavą, o ne jau perdirbtą produkciją, ypač parduodant galvijus. Savo programoje socialdemokratai taip pat pasiryžę sudaryti geresnes sąlygas kurtis agroservisams, kurie teiktų paramą smulkiesiems ūkininkams.

Kvietė matyti visą kaimą
Tėvynės sąjungai–Lietuvos krikš­čionims demokratams diskusijoje atstovavę buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius ir buvęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis pritarė valstiečių ir žaliųjų planams perkelti porą ministerijų į Kauną. Tačiau įspėjo, kad sulauks labai didelio pasipriešinimo, kaip jau yra buvę.
Jie savo programoje akcentavo tai, kad žemė neturėtų atitekti jos nedirbantiems žmonėms, kaip ir lengvatiniu būdu parduodami „žalieji“ degalai.
Pasak K. Starkevičiaus, kaime reikia matyti visus, ne tik dirbančius žemės ūkyje, žmones, sudaryti jiems sąlygas renovuoti savo namus, pasinaudoti Europos Sąjungos parama. Kaimo bendruomenėms, jo teigimu, reikėtų sudaryti galimybę teikti tam tikras socialines paslaugas.

Tarp reformų ir kasdienybės
Lietuvos liberalų sąjūdžio pristatyta programa atrodė blankokai. Šios partijos atstovai kalbėjo apie abstrakčius planus padaryti kaimą „saugų, ekologišką, tinkamą gyventi, su geru atlyginimu“. Pasak liberalų atstovo jonaviečio Remigijaus Osausko, liberalai pasiryžę skirti didesnes išmokas pradedantiems ūkininkams, peržiūrėti reikalavimus norint gauti paramą. Nacionalinės žemės tarnybos funkcijas, jų nuomone, reikėtų perduoti savivaldybėms, sumažinti Žemės ūkio ministerijos institucijų ir darbuotojų skaičių.
Neblizgėjo ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos nuostatos, kurias pristatė buvusi žemės ūkio viceministrė Leokadija Počikovska. Ji pasigedo ilgalaikės žemės ūkio strategijos. Nuo nepriklausomybės atkūrimo pasikeitė 20 ministrų ir kiekvienas, atėjęs į šį postą, bando vykdyti savo politiką, formuoja
prioritetus. Jos teigimu, jau pasigirdo kalbų, kad ūkininkai bus raginami mažinti pieno gamybą.

Atviravo ne visi
Į klausimą, ką rinkimus laimėjusios partijos siūlys į žemės ūkio ministrus, atviravo ne visi politikai. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas R. Karbauskis dar kartą pakartojo, kad šį postą užimtų dabartinis Žemės ūkio rūmų pirmininko pavaduotojas, ūkininkas Bronius Markauskas.
Socialdemokratai teigė, kad pirmiausia po rinkimų savo kontrolėn susigrąžintų Žemės ūkio ministeriją, o po to svarstytų, ką siūlyti ministru.
Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai turi net tris kandidatus, iš kurių realiausi K. Starkevičius ir E. Pupinis.
Liberalai savo kandidato į ministrus, kaip ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija, neatskleidė. Tačiau L. Počikovska neatmetė galimybės, kad šį postą galėtų užimti ir ji pati.
Moderatoriams paprašius išvardyti tris ministrui būtiniausias savybes, buvo paminėtas ryžtingumas, profesionalumas, diplomatiškumas, lyderystė ir kt. Tačiau nė vienos partijos atstovas neužsiminė, kad ministras visų pirma turi būti politikas.

Konkrečiau – sunkiau
Daugeliui partijų atstovų sunkokai sekėsi atsakyti į konkrečius žemės ūkio politikos klausimus, kuriuos pateikė ne tik moderatoriai, bet ir į diskusijas atvykę žemdirbių savivaldos, įvairių asociacijų ir sąjungų atstovai. Beveik visi pripažino, kad reikia stiprinti kooperaciją, tačiau kaip tai padaryti – jau sudėtingesnis klausimas. Valstiečių ir žaliųjų atstovai ragino drąsiau pasinaudoti gerais pavyzdžiais, socialdemokratų – labiau įsikišti į šį procesą valstybei, konservatoriai ir Lenkų rinkimų akcija – surasti lyderių, kurie galėtų imtis tokios iniciatyvos. Klausimai iš salės pylėsi kaip iš gausybės rago. Visą dieną (nuo 10 val. iki 16 val.) trukusi diskusija, atrodo, turėjo padėti žemdirbiams susidaryti tam tikrą nuomonę, kas jiems geriausiai atstovautų po rinkimų.

Stasys JOKŪBAITIS
„ŪP“ korespondentas

ŽŪR nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.