Žemdirbiai kritikuoja „valstiečių“ žemės ūkio politiką

Žemdirbiai, jų svarbiausioji atstovybė – Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) – pastaruoju metu kritikuoja valdžią dėl trijų dalykų: anot ūkininkų, pagal XVII Vyriausybės sudarytą valstybės biudžeto projektą žemės ūkiui kitąmet numatyta skirti per mažai lėšų, mūsų šalis pernelyg skuba pateikti Europos Komisijai (EK) pagal neaiškius kriterijus nubraižytą nepalankių ūkininkauti Lietuvos vietovių žemėlapį, o Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) neapgalvotai nusiteikusi perskirstomas 2014–2020 metų Kaimo plėtros programos (KPP) lėšas suteikti net ir nepripažintoms žemės ūkio kooperatinėms bendrovėms.

Dalis lėšų atiteks diplomatams
Pasak ŽŪM Finansų ir biudžeto departamento Biudžeto skyriaus patarėjos Neringos Radišauskaitės-Kudūkės, 2018 m. visoms Žemės ūkio ministerijos reikmėms bus skirta 1 048,161 mln. Eur. „23,422 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų mažiau negu 2017 metais. Dalis jų (75 tūkst. Eur ) atiteks Užsienio reikalų ministerijai – specialiųjų atašė ūkiniams reikalams. ŽŪM vadovaujamoms žemės ūkio sritims valstybės biudžeto ir bendrojo su Europos Sąjunga finansavimo lėšų mažės 9 proc., specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams nubraukiama 13,3 proc.“ , – nurodė ministerijos tarnautoja.

Sutvarkius melioraciją, nereikės kompensacijų
Vėl nenumatyta pinigų melioracijos programai, nors atitarnavusios dirvožemių sausinimo sistemos, sunykę, krūmokšniais apaugę drenažo grioviai visiškai neatlaikė šiemet pliaupusių liūčių.
„Negi reikės apskųsti valstybę teismui, kad savo turto (melioracijos įrenginių) neprižiūri?“ – neteko kantrybės Ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis.
Anot Seimo Kaimo reikalų komiteto nario „tvarkiečio“ Vytauto Kamblevičiaus, „sutvarkius melioraciją, nereikėtų kompensacijų, nes liūtys nepaskandintų laukų“.
ŽŪR taryba 2018 m. valstybės biudžete siūlo numatyti 25 mln. eurų melioracijos programai įgyvendinti ir tiek pat lėšų skirti valstybei priklausantiems melioracijos-hidrotechnikos statiniams taisyti, prižiūrėti.

Ministras susilaikė
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorių Algį Baravyką piktina, kad pagal valstybės biudžeto projektą, kurį dabar svarsto Seimo komitetai, o plenarinių posėdžių salėje dėl jo bus balsuojama gruodžio mėnesį, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai skirtos lėšos kitąmet bus apkarpytos maždaug 4,6 proc., nors kiekvieną savaitę Lietuvoje nustatomi nauji afrikinio kiaulių maro atvejai. ŽŪR tarybos narys A. Baravykas, sulaukęs Tarybos paramos, tikisi, kad 2018 metais 1,5 mln. eurų kompensaciją iš biudžeto gaus Jonavos rajone kiaules auginęs „Beržų kompleksas“. Vasarą į šią įmonę pateko afrikinio kiaulių maro virusas, teko paskersti daugiau nei 23 tūkst. kiaulių.
ŽŪR tarybos narė Zofija Cironkienė pasigenda biudžete lėšų apsaugai nuo augalų karantininių ligų.
Parlamentaras V. Kamblevičius pranešė ŽŪR tarybai, kad, Seimo Kaimo reikalų komitetui balsuojant dėl biudžeto projekto, į kurį įtraukti visi žemdirbių reikalavimai ir pageidavimai, komiteto narys, žemės ūkio ministras „valstietis“ Bronius Markauskas susilaikė.

Pagal biofizikinius ir ekonominius požymius
Panašiai, kaip Europos Sąjungos tiesioginių išmokų struktūra, Lietuvos žemdirbiams nustačiusi kelis kartus mažesnes dotacijas negu graikams, nauji nepalankių ūkininkauti vietovių požymiai tarpusavyje supriešino jau pačius Lietuvos ūkininkus.
Kaip teigia Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus vyr. specialistė Rasa Motiejaitė, naują metodiką planuojama taikyti irgi nuo 2018-ųjų. „Pagal biofizikinius ir ekonominius požymius sudarytas naujas dėl gamtinių kliūčių mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemėlapis. Jis bus siunčiamas Europos Komisijai tvirtinti. EK pritarus, bus keičiama Kaimo plėtros programa ir nuo 2018 m. kompensacinės išmokos ūkiams, kurių veiklą apsunkina gamtinės kliūtys, bus skiriamos vadovaujantis jau naujuoju žemėlapiu. Anksčiau teritorijos nepalankumas būdavo nustatomas pagal tos vietovės ekonominius, socialinius rodiklius, dabar – dažniausiai pagal metinę temperatūrą, vidutinį dominuojančios žemės ūkio kultūros derlingumą“, – pabrėžė ŽŪM pareigūnė.

Trukdo normaliai ūkininkauti
Anot ŽŪM, didelės gamtinės kliūtys trukdo normaliai ūkininkauti 96 proc. Lietuvos teritorijos, išskyrus Vilkaviškio r. savivaldybę, po vieną Kalvarijos ir Marijampolės r. seniūniją ir septynias Šakių r. seniūnijas.
Apskaičiuojama, kad didelių gamtinių trūkumų turinčių seniūnijų turėtų būti 220 (vietoj 243 ankstesnių), bendras remtinas dirbamos žemės plotas siektų 1,025 mln. hektarų. Seniūnijos ir toliau bus skirstomos į labiau (iki 32 žemės našumo balų) ir menkiau (iki 34 balų) nepalankias vietoves. Į naująjį nepalankumo sąrašą nepatektų 69 seniūnijos, dabar laikomos nelabai tinkamomis ūkininkauti, bet atsirastų 53 naujos, niekada nesinaudojusios tokiu statusu. Labai nepalankioms vietovėms Kaimo plėtros programos išmokų dydis 2018 m. bus 80 proc., o truputį našesnėms žemėms – 65 proc. prarastų pajamų ir papildomų išlaidų, palyginti su didelius javų derlius nuimančiomis seniūnijomis. Nepalankiose teritorijose esantiems didesniems nei 100 ha ūkiams, kaip ir anksčiau, europinės išmokos proporcingai mažės.

Nėra snieguotų kalnų
Pasak Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko „valstiečio“ Andriejaus Stančiko, žemės našumo balų sistema buvo sukurta, kad išlygintų ūkininkų pajamas, padėtų prisidurti pinigų prie tiesioginių išmokų. „Naujasis nepalankių ūkininkauti vietovių žemėlapis sukėlė žemdirbių nepasitenkinimą“, – teigė A. Stančikas. Seimo Kaimo reikalų komiteto vadovui žemėlapis neatrodo labai objektyvus, o kriterijai, pagal kuriuos vienų seniūnijų teritorijos įstrižai subrūkšniuotos, nuspalvintos rusvai, o kitos paliktos baltos – nelabai įtikinami. „Juk Lietuvoje nėra akivaizdžių gamtinių kliūčių – snieguotų viršukalnių“, – samprotavo A. Stančikas.

Ištisinė šlapia zona
Žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Pieno gėlė“ direktoriui Jonui Kuzminskui nesuprantama, kodėl pagal naująją sistemą Žemaitijoje smarkiai skiriasi net toms pačioms savivaldybėms priklausančių seniūnijų žemių našumo balai. „Reikia vadovautis senuoju agronomų žemėlapiu. Mūsų kooperatyvas dirba Plungėje. Ten sąlygos nepalankiausios – pavasaris vėluoja, vasara greitai prabėga. Toks žemėlapis naudingas tik didžiųjų miestų verslininkams, tokiems kaip „Vičiūnų grupė“, kurie pagal jį skuba pigiau įsigyti žemių, – aiškino J. Kuzminskas.
Parlamentaras V. Kamblevičius ironizavo, kad dabar visa Lietuva – ištisinė nepalanki ūkininkauti zona: net ir derlingos žemės kiaurai permirkusios.

Prašo pereinamojo laikotarpio
„Ar normalu, kad 27 metus vienaip ūkininkavę žemdirbiai turės greitai prisitaikyti prie naujų taisyklių?“ – retoriškai klausė laikinasis ŽŪR pirmininkas Sigitas Dimaitis.
ŽŪM vyr. specialistė R. Mo­tiejaitė atšovė, kad jau septynios ES šalys patvirtino savus nepalankių ūkininkauti vietovių žemėlapius, o tokį patį Lietuvos paviršiaus brėžinį rengusiai darbo grupei priklausė ir ŽŪR atstovė – Žemės ūkio technologijų skyriaus vyriausioji augalininkystės specialistė dr. Edita Karbauskienė.
ŽŪR taryba siūlo Seimo Kaimo reikalų komitetui kontroliuoti, kaip bus taikomas būsimasis mažiau palankių ūkininkauti vietovių modelis, ir suteikti ūkininkams pereinamąjį laikotarpį iki 2020 metų priprasti prie naujosios metodikos.

Tik klasikiniams kooperatyvams
Parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą labai svarbi smulkiems ir vidutiniams ūkiams. Tačiau žemdirbiai būgštauja, kad dalis jos neatitektų fiktyviems kooperatyvams.
Žemės ūkio rūmų taryba patvirtino rezoliuciją, kad valstybė turėtų skatinti tikruosius žemdirbių kooperatyvus, veikiančius klasikiniais kooperacijos principais, ir suteiktų pripažintoms žemės ūkio kooperatinėms bendrovėms papildomų balų KPP paramai gauti.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS
„ŪP“ korespondentas

Algimanto SNARSKIO piešinys