Žemę paima per kelias dienas, o grąžinti vėluoja ketvirtį amžiaus

Nuo liepos 1 d. įsigalios Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo pataisos. Jų prireikė norint sklandžiau ir greičiau nutiesti europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“. Lietuva sėkmingai stiprina transporto jungtį su Vokietija. Ar mūsų valdininkai taip pat stropiai gerbia ir Lietuvos gyventojų nuosavybės teises? Buvusiems savininkams ar jų palikuonims valstybė nepajėgė grąžinti žemės per 30 metų, o paimama ji per kelias dienas dažniausiai mažesne nei rinkos kaina.

Dvejopi jausmai

Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Virmantas Ivanauskas dėl „Rail Baltica“ geležinkelio neteko dalies savo žemių. V. Ivanausko ūkis yra Truskavos seniūnijoje.

„Mus, ūkininkus, apėmę dvejopi jausmai. Suprantame, kokia Lietuvai svarbi ši transporto jungtis su Vakarais. Bet valstybė mus nuskriaudė. Žemė iš ūkininkų paimta ne rinkos kaina. Jeigu valstybė garbingai su mumis atsiskaitytų, būtų smagu. Tačiau Kėdainių rajono ūkininkams, kurių laukuose nutarta kloti europinius bėgius, buvo pasiūlyta po 3–4 tūkst. Eur už ha, o rinkoje galima užsidirbti po 6–7 tūkst. Eur/ha“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė V. Ivanauskas.

Standartinė kaina

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis aiškino, kad buvusiems nusavintos žemės savininkams atlyginama pagal tame rajone susiklosčiusią žemės kainą. Taip numato įstatymai. Lietuvoje žemės kainos labai skiriasi. Kauno r. – aukščiausios, Jonavoje – žemos, Kėdainiuose dar mažesnės, Panevėžyje, Pasvalyje aukštesnės. Kartais net žemės kokybė panaši, bet kainos skirtingos. Ministras įtaria, kad keli nesąžiningi savininkai parduoda žemę pigiau, po to gal atsiskaito grynais, o nukentėjo žmonės, iš kurių paimta žemė. Bet, pasak R. Masiulio, nebuvo kitos galimybės, tik sumokėti dėl „Rail Baltica“ dalies nuosavybės netekusiems savininkams rajone įprasta kaina.

Kėdainiečių ūkininkų vadovo nuomone, geležinkelininkai nesavivaliauja, įsiklauso į ūkininkų nuomonę. „Pirmas „Rail Baltica“ etapas buvo vėžė, dabar naujas projektas – žemė paimama vietiniams keliukams tiesti, kad automobiliai galėtų privažiuoti prie geležinkelio sankasų. Numatoma statyti ir viadukus, ir požeminius tunelius. Daug diskutuojame su geležinkelininkais ir Nacionaline žemės tarnyba (NŽT), kad europinė vėžė kuo mažiau apsunkintų mūsų gyvenimą ir darbus“, – teigė V. Ivanauskas.

Prabilo Rusijos propaganda

Anot Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininko Simono Gentvilo, Lietuvos piliečiai dažnai atsiduria vieni prieš valstybę, bandydami gauti teisingą kompensaciją už žemę, kuri buvo nusavinta įgyvendinant strateginius projektus.

„Į žmogaus nuosavybę, nors ir kilniausiais tikslais, turi būti kėsinamasi kuo rečiau. „Rail Baltica“ projekto reikia Lietuvai ir Europos Sąjungai. Jis stringa labiausiai dėl „Lietuvos geležinkelių“ vadovų mąstysenos chaoso. Europinė vėžė Berlyną per Varšuvą, Kauną ir Rygą sujungs su Talinu, o toliau keltu ar tuneliu – su Helsinkiu. Jau girdime panašių gąsdinimų, kaip dėl suskystintų gamtinių dujų laivo-saugyklos „Independence“ 2014 m. Brangiai kainuos, tai ne ekonominis, o socialinis projektas. Ir Rusijos propagandos sunkieji pabūklai prabilo: geležinkelis neva tiesiamas ne ta kryptimi, į šiaurę gabenamų krovinių beveik nėra, reikėtų geležinkelio magistralę pasukti į rytus, kur iš Lietuvos ir per mūsų šalį keliauja pagrindiniai prekių srautai. Uždirbtume!“ – apie „Rail Baltica“ projekto užkulisius ŪP kalbėjo S. Gentvilas.

Liekantys žemės lopinėliai

Kaip teigia Seimo Kaimo reikalų komiteto vicepirmininkas Kazys Starkevičius, įsigaliojus Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo pataisoms, palengvės tiesiamos trasos „Rail Baltica“ procedūros. Iki šiol perimti žemę iš savininkų buvo Nacionalinės žemės tarnybos ir jos rajoninių padalinių pareiga. Dabar Vyriausybė galės nurodyti tai atlikti Susisiekimo ministerijai, geležinkelininkams, kitoms valstybės įmonėms. NŽT kartu su „Lietuvos geležinkeliais“ galėtų lanksčiau pasirūpinti nedideliais savininkams liekančiais žemės lopinėliais: kai iš savininko paimama 0,75 hektaro, o dar lieka 0,25 ha, valstybė galėtų šį plotelį taip pat išpirkti nustatyta sklypo rinkos kaina.

Ilgiau perves pinigus

Seimas tikina, kad savininkams atlyginta atsižvelgus į Registrų centro duomenis. Jeigu derybos su savininkais nesėkmingos, ginčai persikels į teismus, bet tiesti europinius bėgius tai netrukdo, nes žemė vis tiek paimama.

Įstatymo pataisos numato, kad, žemės savininkui sutikus perleisti savo nuosavybę visuomenės reikmėms, projektą įgyvendinanti institucija per 10 dienų (dabar – per penkias) perveda į kliento banko sąskaitą kompensaciją. Taip pat dvigubai, nuo 5 iki 10 dienų, ilginamas terminas, per kurį tais atvejais, kai nepavyksta žemės savininko informuoti asmeniškai, apie sandorius viešai paskelbiama laikraščiuose.

Beveik 2 tūkst. aktų

NŽT baigė paimti žemes europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ atkarpai nuo Kauno iki sienos su Latvija. Savininkams sumokėta 11,65 mln. eurų. Nuo 2018 m. antrosios pusės projektui „Rail Baltica“ įgyvendinti iš viso buvo pasirašyta 1 750 žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų (apie 7 500 egzempliorių). Jie perduoti Susisiekimo ministerijai. Panevėžio, Pasvalio, Kauno, Jonavos ir Kėdainių rajonuose NŽT nusprendė paimti 1 365 sklypus, kurių bendras plotas siekia 1 244 ha. Maždaug ketvirtadalis – miško žemė, o 187 ha – valstybinės žemės sklypai.

Neatidžiai skaito Konstituciją

Lietuvos žemės savininkų sąjungos tarybos pirmininko pavaduotojas Kęstutis Mozeris priminė, kad visose, net pačiose demokratiškiausiose šalyse, privati žemė tam tikrais atvejais paimama visuomenės poreikiams. „Aš, Lietuvos pilietis, manau, kad „Rail Baltica“ – visuomenės poreikis. Ar šis projektas bus pelningas, naudingas – paaiškės vėliau. Tačiau, paėmusi žemę iš savininko, mūsų valdžia ne visada laikosi Konstitucijos 23 straipsnio tolesnio nurodymo – už sklypus teisingai atlyginti“, – ŪP pabrėžė teisininkas K. Mozeris.

Didžiausia Lietuvos gėda

Anot K. Mozerio, Lietuvai patinka, kai ją vadina teisine valstybe, tačiau paprasti mūsų žmonės ginčus dėl žemės retai laimi net Strasbūre. „Kai geležinkelis eina per trijų kaimynų kviečių laukus, teoriškai jiems visiems turi būti vienodai kompensuojama už paimtą žemę. Na, kartais jos vertę gali padidinti kokios nors labai svarbios aplinkybės – protėvių kapai, giminės, dinastijos paminklai. Deja, sklypų kilnojimas ir žemės reforma – didžiausia Lietuvos gėda per beveik 30 nepriklausomybės metų“, – tikino Lietuvos žemės savininkų sąjungos narys.

XIX a. nutiesus geležinkelius per Jungtinių Valstijų prerijas, beveik išnyko bizonai, pagrindinis vietinių gyventojų indėnų maistas. Nieko tokio, jeigu „Rail Baltica“ išblaškytų stumbrus, kurie niokoja ūkininkų pasėlius. Tik tegul europinė vėžė neatima duonos iš Lietuvos žemdirbių.

Pavyzdinis projektas

Domas JUREVIČIUS

„Lietuvos geležinkelių“ Komunikacijos departamento projektų vadovas

„Lietuvos geležinkeliai“ viską darė, laikydamiesi įstatymų. Pavyko suderinti valstybės ir žemės savininkų interesus. „Rail Baltica“ projektas truputį pakeitė daugiau nei tūkstančio žmonių verslo planus, bet dauguma savininkų jokios nuoskaudos nejaučia. Žinoma, visada atsiranda nepatenkintųjų. Šiuo atveju – tik keli procentai. „Rail Baltica“ galima laikyti pavyzdiniu projektu. Latviai ir estai, kurie „Rail Baltica“ tik pradėjo, galėtų iš mūsų pasimokyti.

Be to, Lietuvos istorijoje tai pirmas kartas, kai valstybės reikmėms paimta žeme ūkininkams leidžiama naudotis iki geležinkelio statybų pradžios. Žinoma, pasėliai gali nukentėti dėl parengiamųjų darbų, bet kalbamės su rangovais, kad darbininkai būtų atsargesni, o specialistai, apžiūrintys ir tiriantys vietoves, per kurias drieksis europinės vėžės bėgiai, – atidesni.

Kreipsimės į rajonų savivaldybes siūlydami panaikinti žemės mokesčius visuomenės reikmėms paimtiems sklypams.

Šiemet dalis ūkininkų jau pasinaudojo galimybe ūkininkauti žemėse, kuriose klojami Vakarų Europoje įprasti 1 435 mm pločio vėžės bėgiai. Daugelyje paimtų sklypų ūkininkauti bus galima ir 2020-aisiais, mat bėgvinės ten bus pradėtos kalti, numatoma, tik ateinančių metų spalį. Arčiau Latvijos sienos esančiame ruože, tikėtina, bus galima darbuotis ir 2021 metais, šie planai dar tik rengiami. Projektas

didelis, kai kurie darbai gali prasidėti anksčiau, kiti vėliau, tad ateinančiais metais valstybės paimtose žemėse tikrai nerekomenduotume sėti ir sodinti tokių žemės ūkio kultūrų, kurių derlius nuimamas labai vėlai.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

ŪP korespondentas