Žemė tavo, gręžinys tavo, bet už vandenį – mokėk!

Žemdirbiai kupini nerimo. Viena po kitos juos pasiekia nekokios naujienos. Netrukus tikriausiai teks kur kas brangiau negu iki šiol pirkti žemės ūkiui skirtą žymėtąjį dyzeliną, mokėti didesnius mokesčius, patirti daugiau suvaržymų vertinant ūkininkų veiklos poveikį aplinkai. Dabar dar viena žinia: Aplinkos ministerijos parengtame Žemės gelmių įstatyme numatyta apmokestinti ir vandenį, kurį ūkininkai, žemės ūkio bendrovės naudoja iš savo žemėse, savais pinigais įsirengtų gręžinių. Žemdirbių manymu, tai ne kas kita kaip žemės ūkio gamybos žlugdymas, nes produkcija neišvengiamai brangtų, ji taptų nekonkurencinga. Valdžios atstovai atkerta, kad šioje srityje siekia įvesti tvarką, o mokestis už gręžinių vandenį esą bus nedidelis.

Patvirtino: įstatymo projektas jau parengtas
„Ūkininko patarėjui“ Aplinkos ministras Kęstutis Navickas patvirtino, kad šiuo metu jau parengtas Žemės gelmių įstatymas, kurį dar turės aprobuoti Vyriausybė, ir po to jis bus svarstomas Seime. Jame, ministro teigimu, reglamentuojama ne tik vandens gręžinių naudojimas, leidimų išdavimas juos įsirengti, apmokestinimas, bet ir karjerų, kitų žemės gelmių išteklių gavybos tvarka.
„Projekte iš tiesų yra numatyta apmokestinti tuos gręžinių savininkus, kurie per parą sunaudoja daugiau kaip 10 kub. metrų vandens. Tai nemažas kiekis, todėl daugeliui jo turėtų pakakti, tokiems naudotojams ir toliau nieko nereikės mokėti. Pavyzdžiui, penki gyvenamieji namai paprastai sunaudoja iki 5 kubinių metrų per parą“, – ramino ministras.
Tai kodėl vis dėlto užsimota apmokestinti gręžinių vandenį, jei dauguma jo savininkų neviršija planuojamos nustatyti normos? Dėl to, kad ūkininkų veikla gali būti priskirta komercinei, kad jie, naudodami vandenį, po to gauna tam tikrą pelną ir jį reikia dar kažkaip apmokestinti?
„Ne, tai susiję su Lietuvos įsipareigojimais gerinti vandens kokybę. Europos Komisijos rekomendacijose nurodyta, kad viršijus 10 kub. metrų gręžinių vandens sunaudojimo ribą, aplinkai jau gali būti daromas tam tikras poveikis. O mokestis už tai ne toks jau didelis, kad labai dėl to reikėtų baimintis“, – teigė Aplinkos ministerijos vadovas.

Nesulyginami dalykai
Visai kitaip situaciją vertina Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis.
„Dar 2016 m. gegužės 11 d. premjero Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė įpareigojo Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijas skubos tvarka parengti projektą, kad būtų pakeistas Žemės gelmių įstatymas, tiksliau sakant, atitaisyti klaidą, ir nustatyti, kad gręžinių vanduo, kuris naudojamas gyvulininkystės ūkiuose, būtų apmokestinamas tik tada, kai jo sunaudojama daugiau kaip šimtas kubinių metrų. Bet iki šiol nieko nepadaryta, priešingai – dabar netgi ketinama tą apmokestinimo kartelę nuleisti gerokai žemiau. O kalbama apie gyvulininkystės plėtrą, apie žmonių sulaikymą kaime, emigracijos ir skurdo mažinimą. Kaip tada reikėtų suprasti užmojus apmokestinti vandenį net iš savų, savo žemėje įsirengtų gręžinių“, – piktinosi J. Sviderskis
Pasak jo, tai turės įtakos 746 ūkiams. Jie turės mokėti nuo dviejų iki trijų tūkstančių eurų vien už tai, kad iš savo gręžinių naudos vandenį gyvuliams. Vandens sunaudojimas gyvenamajame name ir gyvulininkystės ūkyje – nesulyginami dalykai, todėl ministerijos skaičiavimai neišlaiko jokios kritikos.

Kol kas tik susirašinėjimai
J. Sviderskis parodė „ŪP“ korespondentui visą pluoštą susirašinėjimų su Vyriausybe, Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijomis, kitomis valstybės institucijomis. Vis bandoma ieškoti būdų, kaip įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, nustatančią Bendrijos veiksmus vandens politikos srityje. Direktyva įtvirtina valstybių narių pareigą identifikuoti vandens gręžinius, iš kurių per parą paimama daugiau kaip 10 kub. metrų vandens, reikalavimus ir kaip nepakenkti žemės ūkiui, ypač gyvulininkystės plėtrai.
Vienu požiūriu su Aplinkos ministerija lyg ir sutariama. Papildomai įgyvendinus kai kurias aplinkosaugines priemones, ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms, sunaudojančioms per parą nuo 10 iki 100 kub. metrų vandens, dėl apmokestinimo galėtų būti taikomos lengvatos.
Kokios tos papildomos aplinkosauginės priemonės? Tai kietojo mėšlo tvarkymo technologija, kai vanduo nenaudojamas fekalijoms nuplauti. Ne mažiau kaip 50 proc. skystojo mėšlo ir srutų turėtų būtų naudojami biodujų gamybai, kompostavimui arba tvarkoma kitokiais būdais, išskyrus tręšimą. Be to, žemės ūkio veikla turėtų būti vykdoma pagal teisės aktų nustatyta tvarka sertifikuotas aplinkai palankias ūkininkavimo sistemas, ūkio sėjomainoje ne mažiau kaip 50 proc. turėtų sudaryti žiemkenčiai, daugiametės žolės arba tarpiniai augalai. Augalininkystės ūkiai turėtų deklaruoti panaudotas trąšas ir augalų apsaugos priemones: kur, kada ir kiek.
Pasak J. Sviderskio, tai nelengvai įvykdomi reikalavimai, ypač mažesniems ūkiams, tačiau ir dėl jų kol kas jokių konkretesnių žinių – nei pirmyn, nei atgal.
„Kartais atrodo, kad Aplinkos ministerija į žemės ūkį žiūri tarsi pro dideliu greičiu skriejančio traukinio langą“, – ironizavo asociacijos generalinis direktorius.

Būtų smūgis gyvulininkystei
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas Aplinkos ministerijos planus apmokestinti iš savų gręžinių imamą vandenį, jei jo sunaudojama daugiau kaip 10 kub. metrų, vadina žemės ūkio žlugdymu.
„Gyvulininkystei tai būtų didelis smūgis. Suskaičiuokit, suaugęs galvijas per parą sunaudoja vidutiniškai nuo 50 iki 70 litrų vandens. Jei fermoje jų apie 400, vadinasi, jau daugiau kaip du kartus viršysi planuojamą nustatyti normą per parą ir turėsi mokėti už vandenį. O juk jis naudojamas ūkyje ir kitoms reikmėms. Poveikio aplinkai ir kitokie reikalavimai griežtėja, mokesčiai didėja, buvusios leng­vatos naikinamos. Kažkam labai maga ūkininką suriesti į ožio ragą, kad jam neliktų nieko kita, kaip tik parduoti žemę ir eiti kur akys mato arba emigruoti. Neseniai pietaudamas viename restoranėlyje pastebėjau: litras šaltinio vandens kainuoja 1,99 Eur. O kiek mes gauname už litrą pieno? Kelis kartus mažiau negu už šį vandenį“, – neslėpdamas nuoskaudos kalbėjo ūkininkų sąjungos vadovas.
J. Talmanto nuomone, dabar kiekviena ministerija vykdo savo politiką, o bendros lyg ir nėra, todėl vieni kalba apie gyvulininkystės plėtrą, kiti kurpia planus kaip ją apsunkinti, labiau apmokestinti. Pasak Ūkininkų sąjungos vadovo, šis klausimas ne kartą buvo keltas Seimo Kaimo reikalų, Aplinkos apsaugos komitetuose, tačiau nuo to niekas nepasikeitė.
„Mūsų, žemdirbių, balsas įstatymų leidėjų kažkodėl nepasiekia, nors į Seimą rinkome tuos žmones, kurie mums atrodė arčiau žemės“, – niūriai pastebėjo J. Talmantas.

Nukentėtų netgi smulkieji
O kaip į šio įstatymo projektą reaguoja mažesni ūkiai, kuriuose dažniausiai dirba tik šeimos nariai? Gal jie vis dėlto išsivers su planuojamais neapmokestinti 10 kub. metrų vandens, kuriuos ministras laiko nemažu kiekiu?
„Žiūrint, koks ūkis, ką jis augina, kokia jo veiklos kryptis. Vandens reikia ne tik gyvuliams, bet ir daržovėms, vaisiams ir uogoms. Pavyzdžiui, aš auginu braškes, per parą joms reikia apie 30 kub. metrų vandens. Gerai, kad esu išsikasęs tvenkinius ir man kol kas nereikia niekam nieko mokėti. Bet irgi turbūt jau tik laiko klausimas, kada apmokestins ir šį vandenį. O juk yra ir tokių ūkininkų, kurie augina kur kas didesnius uogų bei daržovių kiekius. Jas reikia nuolat laistyti, ir tam naudojamas savo gręžinių vanduo. Įstatyme nustačius, kad nereikės mokėti tik už 10 kub. metrų suvartoto tokio vandens, ekonomiškai nukentėtų absoliuti dauguma smulkiųjų ūkininkų“, – įsitikinęs Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis.
Jo nuomone, valdžia turėtų galvoti, ne kaip didinti mokesčius, o kaip sudaryti geresnes sąlygas ūkininkams didinti produkcijos gamybą.
„Labai keistai viskas atrodo. Žmogus už savo pinigus, savo žemėje įsirengė gana brangiai kainuojantį gręžinį, o valdžia, užuot jam kompensavusi už tai, kad viskuo apsirūpina pats, neprašo nutiesti centralizuoto vandentiekio tinklų, pasiryžusi jį dar už tai apmokestinti. Tikrai ne tuo keliu einama“, – svarstė V. Juodsnukis.

Seimo komitetas dar nesvarstė

Kęstutis MAŽEIKA
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas

Naujojo Žemės gelmių įstatymo projekto mūsų komitetas dar nesvarstė. Tačiau kaip ūkininkas tokios nuostatos, kad būtų neapmokestinama tik iki 10 kubinių metrų sunaudoto savų gręžinių vandens, aš nepalaikyčiau. Ūkyje vandens reikia kur kas daugiau, negu minima planuojama norma, ir jei ūkininkas pats, už savo lėšas, savo žemėje įsirengė gręžinį, kuris kainuoja tikrai nemažus pinigus, kam jam užversti dar ir mokesčių naštą?
Prieš žengiant tokį žingsnį, turėtų būti viskas gerai apskaičiuota ir nustatytos adekvačios neapmokestinamo vandens suvartojimo normos. Ypač tai yra aktualu pienininkystės ūkiams, todėl neturėtume jiems sudaryti papildomų problemų. Kai šio įstatymo projektas bus pateiktas svarstyti komitetui, ieškosime kompromiso.

Stasys JOKŪBAITIS
„ŪP“ korespondentas

Algimanto SNARSKIO piešinys