Žmonių užimtoje gamtoje paukščiams neliko vietos

Migruojantys paukščiai – vienas iš gražiausių reginių gamtoje. Po žiemos sugrįžę ar tik sustojantys Lietuvoje pailsėti ir skrendantys toliau laukiniai paukščiai džiugina daugelio akis ir ausis, tačiau neramina ūkininkus, nes daro žalą pasėliams. Rokiškio r. žemdirbiai neapsikentę metų metais nesprendžiamos problemos priėmė ir šalies valdžiai nusiuntė rezoliuciją, kur be kitų jiems aktualių klausimų yra išdėstyti ir pasiūlymai, kaip spręsti laukinių paukščių daromos žalos klausimus. Tarp jų ir laukinių paukščių medžiojimas, tačiau gamtininkai ragina problemą spręsti humaniškesniais būdais – šiems paukščiams paskirti specialius lesinimo plotus.

Rokiškiečiai kreipėsi į valdžią

„Didžiausius nuostolius žemės ūkiui daro gervės, žąsys, gulbės. Mūsų rajone būriuojasi labai daug gervių ir žąsų. Jų būna tūkstančiai – kai pakyla iš lauko, atrodo lyg apokalipsė – neįtikėtinas vaizdas. Kiekvieną pavasarį paukščiai nemažuose plotuose sulesa sėklas, ištrypia, nuniokoja pasėlius. Dėl sunaikintų pasėlių ūkininkai patirią didžiulę žalą, kuri nėra kompensuojama“, – tvirtina Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Lina Meilutė-Datkūnienė.

Rokiškio rajono žemdirbiai priėmė rezoliuciją, kurioje siūlo laukinių paukščių padarytus nuostolius ūkininkams atlyginti iš valstybės biudžeto.

„Kadangi nėra jokio aiškaus reglamentavimo, mes siūlome, kad į žalos atlyginimo sąrašą būtų įtraukiami ir nuostoliai, patirti dėl laukinių paukščių. Taip pat siūlome praplėsti medžiojamų gyvūnų sąrašą įtraukiant į jį paukščius, labiausiai darančius žalą žemės ūkyje“, – teigia L. Meilutė-Datkūnienė.

Rezoliuciją su savo pastabomis ir pasiūlymais Rokiškio rajono ūkininkai nusiuntė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkui Andriejui Stančikui, žemės ūkio ministrui Giedriui Surpliui, aplinkos ministrui Kęstučiui Mažeikai. Ūkininkai tikisi, kad jų balsas bus išgirstas, o į problemas bei pasiūlymus bus atsižvelgta keičiant ar priimant įstatymus, kitus teisės aktus.

Ūkininkai nori kompensacijų

„Lietuvos ūkininkai pavasarį daugiausiai nukenčia nuo parskrendančių laukinių žąsų, o per visą vasarą – nuo gervių, gulbių. Ypač daug žalos padaro gervės, kurios laikosi didžiuliais būriais. Nors gervių populiacija yra išplitusi, mes, ūkininkai, nesakome, kad gerves ar kitus laukinius paukščius reikia medžioti ar kaip nors kitaip naikinti. Mes nesame prieš paukščius ir nenorime, kad jie būtų žudomi, bet jei nuspręsta, kad šie paukščiai yra valstybės saugomi, manyčiau, iš aplinkos saugojimui skiriamų europinių lėšų turėtų būti kompensuojami paukščių padaryti nuostoliai. Dabar nuo laukinių paukščių padarytai žalai atlyginti nėra jokios kompensacijos. Negali būti taip, kad ūkininko derlius sunaikinamas, o niekas už tai neatsako“, – teigia Lietuvos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas.

Kasmet pasėlių laukus, daržus nusiaubia gervės, žąsys, gulbės. Dažnas ūkininkas gali papasakoti, kaip nutūpusios gulbės dešimties hektarų rapsų ar kitų kultūrų lauką per naktį palieka pliką, ar kaip po gervių „antskrydžio“ iš daržovių lauko nelieka nieko.

Daugiausiai nuo laukinių paukščių nukenčia tie rajonai, kuriuose labiausiai išvystyta žemdirbystė – Panevėžio, Joniškio, Kėdainių, Pasvalio, Kauno ir kt.

„Daugiausiai nukenčia daržininkai ir grūdų augintojai. Gervės aštriais snapais prakerta kiekvieną kopūstą, o pro tą skylutę prilyja lietaus, ir kopūstas pradeda pūti iš vidaus. Mačiau tokį lauką Kėdainių rajone – visi kopūstai buvo prakapoti. Dažni tokie vaizdai, kai grūdų pasėlius – dešimtis hektarų kviečių ar avižų – sutrypia gervės, o gulbės, paplaukiojusios vandens telkinyje, guli ir maitinasi žieminių rapsų lauke. Ūkininkams padaroma didžiulė žala, todėl reikia priimti jos kompensavimo mechanizmą ir atlyginti patirtus nuostolius“, – įsitikinęs J. Talmantas.

Kito kelio, kaip kompensavimas už patirtą žalą, LŪS vadovas nemato. Jis ir nekviečia naikinti ar mažinti paukščių  populiaciją, tačiau iš ūkininkavimo gyvenantys žmonės neturi būti paliekami likimo valiai – jie iš žemės ūkio išgyvena, leidžia vaikus į mokslus. „Mes mylime paukščius, gražu ir kai gervės klykauja, ypač vakarais būna įspūdinga. Mes nenorime jų žudyti, nenorime joms nieko daryti, bet turi būti numatytos lėšos patirtiems nuostoliams kompensuoti“, – tvirtina LŪS pirmininkas J. Talmantas.

Didžiausios kaltininkės

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas pripažįsta, jog laukinių paukščių žemdirbiams daroma žala – didžiulė problema.

„Ir su Žemės ūkio ministerijos, ir su Aplinkos ministerijos atstovais diskutavau, ką šiuo klausimu galėtume padaryti, – „Ūkininko patarėjui“ sakė A. Stančikas. – Gervės, gulbės, žąsų pulkai nusiaubia pasėlius. Ypač ši problema aktuali pastaraisiais metais. Jei prieš dešimt metų praskrendantys laukiniai paukščiai vienur kitur padarydavo didesnę žalą, ypač pamario regione migruojančios žąsys nusiaubdavo pasėlius, ir tai būdavo trumpą periodą, dabar ta žala, ypač daroma gervių, yra masinė ir visuose Lietuvos regionuose. Pastaraisiais metais vis daugiau šių paukščių peri mūsų šalyje. Jie ypač daro žalą ankstyvuose pasėliuose – augalas nespėjo išdygti ir jau naikinamas. Kiekvienais metais laukiniai paukščiai daro vis didesnę žalą ūkininkams.“

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas patikino, kad bus ieškoma būdų, kaip šią problemą išspręsti, tačiau apie šių paukščių medžiojimą net kalbos negali būti. Pašnekovas teigė, jog reikėtų pasinaudoti kitų šalių patirtimi, kur numatomi tam tikri žemės plotai yra apsėjami ir skiriami būtent laukiniams paukščiams.

„Paukščiai skrenda į tuos plotus ir ten maitinasi, o ūkininkas už tai gauna tam tikrą kompensaciją. Manau, kad ir mums apie tai reikėtų diskutuoti, ieškoti galimybių, galbūt daryti tokius paukščius viliojančius laukus, kad jie nedarytų žalos visiems ūkininkams“, – sakė A. Stančikas.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas mano, jog problemą vargu ar galima išspręsti žalos kompensavimu už patirtus nuostolius, nes po dešimties metų gali būti taip, jog kompensavimo mastai išaugtų į milžiniškus, kadangi laukinių paukščių populiacija didėja ir jie gali sunaikinti didžiąją dalį pasėlių.

„Jei kormoranų populiaciją galima sumažinti ar neleisti jai didėti įmanoma keliant triukšmą, atšaldant jų kiaušinius lizduose, kadangi jie gyvena kolonijomis, tai tokio būdo kolonijomis negyvenantiems paukščiams pritaikyti neįmanoma. Kita vertus, žiūrint iš humaniškos pusės – kaip atrodytume, jei pradėtume naikinti, pavyzdžiui, gervių lizdus? O gervių medžiojimas – apskritai nesuvokiamas dalykas. Ypač to nesuprastų kita – neūkininkaujanti visuomenės dalis. Bet mes to ir nenorime daryti. Todėl vienas iš problemos sprendimo kelių galėtų būti užsėti tam tikri žemės plotai, kuriuose šie paukščiai laikytųsi bei maitintųsi, ir nedarytų žalos pramoniniuose ūkiuose. O už tuos laukiniams paukščiams apsėjamus laukus ūkininkams, kurie dalyvautų tokioje programoje, būtų mokama kompensacija“, –  teigė A. Stančikas.

Pasinaudoti užsienio patirtimi

Ornitologas, biologas ekspertas Marius Karlonas taip pat siūlo pasinaudoti kitų šalių patirtimi, kurios seniai radusios būdą, kaip šią problemą išspręsti.

„Lietuvoje daugiausia yra migruojantys paukščiai, o tose šalyse, į kurias jie suskrenda žiemoti keturis mėnesius, tikrai padarytų daug žalos, jei žmonės nesiimtų tam tikrų priemonių, – įsitikinęs ornitologas. – Ten ūkininkai skiria paukščiams  „duoklę“ iš savo derliaus – grūdų, kukurūzų ar kitų kultūrų pasėlių. Kiekvienas ūkininkas turi tam tikrą kvotą, kurią finansuoja šalies valdžia. Jie veža traktoriais ir vienoje ar kitoje gervių, gulbių pamėgtoje vietoje pila pašarą ir maitina, kad jos neskristų į kitus laukus ir nedarytų žalos ūkiui visoje šalyje. Lietuvoje taip pat tokia alternatyva įmanoma.“

Taip daroma Izraelyje, Ispanijoje, kur yra pagrindinės gervių žiemavietės. Ten, pasak ornitologo, būna šimtai tūkstančių gervių: kai jos nusileidžia, visas laukas iki horizonto kiek matosi nuo paukščių būna pilkas.

„Dabar, pavasarį, Nemuno deltoje, Žuvinte, yra daug migruojančių paukščių. Žąsys migruoja labai dideliais būriais – per vieną dieną Nemuno deltoje jų galima pamatyti apie 70 tūkstančių. Panašūs skaičiai ir laukinių ančių. Paukščiai, kurie migracijos metu pas mus nusileidžia pailsėti, užtrunka neilgai, nes paskui jie vėl tęsia savo kelionę į Šiaurę, Sibirą, Skandinavijos šalis, kur peri. Lietuva jiems – tik tarpinė stotelė skrendant į priekį ir atgal jau su jaunikliais“, – pasakojo M. Karlonas.

Paukščiams neliko vietos

Ornitologas pažymi, kad Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos šalimis, laukiniams paukščiams sąlygos yra geresnės. Į Lietuvą iš kitų šalių žmonės atvyksta stebėti paukščių, nes Vokietijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje, kitose šalyse yra stipriai pakenkta gamtai.

„Tose šalyse gamtą ypač naikina žemės ūkyje naudojami pesticidai, agresyvūs ūkininkavimo metodai. Jie jau nebeturi tokių natūralių sąlygų, buveinių, o atkurtos buveinės nėra tokios geros, kaip natūralios. Lietuvoje palyginti su visa Europa dar gana neblogos sąlygos laukiniams paukščiams, nors natūralios buveinės ir pas mus sparčiai prastėja, nyksta. Žemės ūkis, miškininkystės politika naikina svarbias paukščiams vietas,“ – tvirtina M. Karlonas.

Pašnekovas įsitikinęs, jog negalima sakyti, kad laukinė gamta daro žalą žmonėms, tiesiog žmogus yra per daug įsiskverbęs į gamtą.

„Nelikę tiek natūralių laukų, maitinimosi vietų, kad paukščiams jų pakaktų, o jie turi kažkaip pramisti. Mes savo naudai jau tiek daug esame paėmę žemės, kad paukščių neišvengsime arba šie išnyks. Visgi, jei norime, kad laukiniai paukščiai išliktų, turime jiems atiduoti tam tikrą duoklę, į gamtą, paukščius žiūrėti su tolerancija, nes tai yra didelė vertybė, kurią reikia išsaugoti ir ateities kartoms“, – tvirtina M. Karlonas.

Violeta GUSTAITYTĖ

ŪP korespondentė