Žvėriena – tik medžiotojams ir jų artimiesiems

Šaltinis: Aplinkos ministerija

Lietuvoje yra apie trisdešimt tūkstančių medžiotojų. Per sezoną jie nušauna daugiau kaip šimtą tūkstančių laukinių žoliaėdžių gyvūnų. Deja, nors jų mėsa itin vertinama dėl maistinių savybių, nusipirkti net ir didžiuosiuose prekybos centruose nei kur kitur jos praktiškai neįmanoma. Žvėriena tiesiog neprekiaujama ir ji net nesuperkama, tad paragauti stirnos ar bebro mėsos gali tik tie, kurie turi pažįstamų medžiotojų, arba gerokai įsikaštavę specialiame restorane.

Bijo nepamatuotų formalumų
Mitybos specialistai pripažįsta: žvėriena pagal jos maistines savybes yra kur kas naudingesnė žmogaus organizmui nei kita mėsa, pavyzdžiui, kiauliena. Deja, prekybos centruose šios mėsos, kurią labiausiai reikėtų valgyti alergiškiems žmonėms, vaikams ir visiems kitiems gyventojams, rasti labai sunku ar net neįmanoma. Todėl gana dažnai medžiotojai vadinami privilegijuotųjų klase dėl to, kad jie sumedžiotų žvėrių mėsą patys su savo artimaisiais ir suvalgo.
Tačiau kai kiti dėl to pavydi medžiotojams, šie paprasčiausiai žvėrieną valgo, galima sakyti, ir iš reikalo: per sudėtinga procedūra būtų ją parduoti.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) vicepirmininkas medžioklei Eugenijus Tijušas sutinka, kad paprastam šalies gyventojui žvėriena neprieinama arba prieinama tik tada, kai jis turi pažįstamą medžiotoją. „Veterinarijos tarnybos turėtų supaprastinti prekybos žvėriena sąlygas, tada šios mėsos galėtų įsigyti kiekvienas norintysis, – „ŪP“ sakė E. Tijušas. – Dabar, kai pagalvoju, kiek turėčiau gauti visokiausių pažymų, kad man leistų parduoti tą mėsą, praeina noras prekiauti. Lietuvoje yra per daug sudėtingas mechanizmas, kol ta mėsa papuola ant prekystalio.“
E. Tijušas papasakojo, kad dažnai lankosi pas savo bičiulį medžiotoją Vokietijos vakaruose, kaime. Čia jis savo namų rūsyje turi net keletą šaldiklių, kuriuose visada gausu žvėrienos.
Bet kuri kaimo moteris, panorusi žvėrienos, ateina pas jį ir nusiperka. „Niekada nemačiau jokių kasos aparatų, čekių, – sako medžiotojas. – Ten tikrai paprasta gauti leidimą prekiauti laukinių gyvūnų mėsa, nes kitaip tas vokietis ja neprekiautų. Patikėkite, jis garbingas žmogus, kuris tikrai neapgaudinėtų savo valstybės darydamas kažką neleistino. Juolab kad jis žvėriena pamaitina ir netoliese dislokuoto nedidelio dalinio kareivius. Matyt, ten tikrai paprasčiau su tais leidimais.“
Pasak E. Tijušo, Švedijoje yra panašiai kaip Vokietijoje, čia gausu parduodamos briedienos. Lietuvoje medžiotojas žvėrienos negalėtų pardavinėti net ir savo kaimynams, nebent dovanotų. „Taip, parduotuvėse kartais būna šaldytos žvėrienos, tačiau abejoju, ar tai lietuvių nušautų žvėrių mėsa, – sakė medžiotojų vadovas.- Dabar kartais parduodama ir elnienos dešrų, bet abejoju, ar ji yra iš Lietuvos miškų elnių, o ir apskritai, ar ji ne iš kokios kitos mėsos.“
Kita vertus, pripažino E. Tijušas, retai kuriam Lietuvos medžiotojui medžioklė yra pragyvenimo šaltinis. Turbūt nedaug medžiotojų norėtų ir galėtų medžioklę paversti verslu.

LMŽD pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas net bijo pagalvoti, kokius kryžiaus kelius turėtų nueiti per valstybines institucijas, kol gautų leidimą pardavinėti žvėrieną.
(LMŽD nuotrauka)

Aukšta žvėrienos savikaina
LMŽD  pirmininko pavaduotojas E. Tijušas sako, kad žmonės labai dažnai ieško nusipirkti stirnienos, elnienos. Ji ypač rekomenduojama ligoniams, net ir sergantiems itin sunkiomis ligomis. Tačiau ši mėsa yra tikrai brangesnė ir už kiaulieną, ir už jautieną, ir už kalakutieną. Aukšta jos savikaina, nes medžioklės sąnaudos labai didelės.
Patys medžiotojai kaupia žvėrienos atsargas įvairiai, dažniausiai mėsa šaldoma ar prašoma perdirbėjų paslaugų – ji išrūkoma, konservuojama.
E. Tijušas sako, kad panaši situacija Lietuvoje yra ne tik medžioklės srityje, bet ir žvejyboje. „Žvejai patys valgo pagautas žuvis, nes būtų problemų jas tiesiog realizuoti. Ar jūs matėte kur nors prie ežero kavinę, kurioje būtų kepama šviežia, tik ką pagauta  žuvis? – klausė medžiotojas ir pats atsakė: – Niekur. O štai Lenkijoje važiuojant pro ežerus gali bet kur pamatyti siūlomų čia pat sužvejotų žuvų, tiesiog parodai, kurios nori, ir iškepa.“

Žvėriena – gurmaniška mėsa
Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto Miško biologijos ir miškininkystės instituto mokslų daktarė Jolanta Stankevičiūtė, nuodugniai ištyrinėjusi žvėrienos mėsos savybes ir lyginusi ją su naminių gyvūnų mėsa, savo tyrimą neseniai pristatė parodos „Sprendimų ratas“ tarptautinėje konferencijoje. Ji išvardijo visą puokštę gerųjų medžiagų, dėl kurių vertėtų valgyti žvėrieną.
„Negalima iš tokios geros mėsos kaip šerniena  daryti konservus, – sakė J. Stankevičiūtė. – Ją reikėtų valgyti šviežią. Tačiau mūsų šalyje nėra didmeninės prekybos šviežia žvėriena tradicijos. Reikėtų, kad parduotuvėse nuolat jos būtų, kad žmonės galėtų  bet kada nusipirkti.“ Kita kalba, pasak J. Stankevičiūtės,  kad mūsų medžiotojai neparuošia skerdienos labai kokybiškai. Nušauti gyvūnai turėtų būti skrodžiami, nukraujinami tiesiog miške, bet mūsų medžiotojai to negali daryti ir nedaro. Kartais nušauti šernai apdorojami tik po kelių valandų. Tačiau būtent dėl to nukenčia mėsos skonis ir kai kurios savybės. Kita vertus, Lietuvos miškuose gyvenančių žvėrių mėsa yra  vertingesnė nei kitų valstybių vien todėl, kad pas mus yra šaltesnis klimatas.
Mėsos kokybė nukenčia ir dėl kitų dalykų, pavyzdžiui, streso. Tad geriausia mėsa – ne varomosios medžioklės metu nušauto žvėries, o netikėtai nukauto iš medžioklės bokštelio. Bakterijų pavojus tyko ir šūvio vietoje, tad ten mėsa taip pat yra jau prastesnė.  Blogai, kai šernai specialiai šeriami, ypač jeigu pašarui į mišką atvežama supelijusių grūdų. Sveikoje laukinių žvėrių mėsoje yra visiškai subalansuotos omega-3 ir omega-6 riebalų rūgštys, kurios yra labai svarbios mūsų mityboje.
Mokslininkai nurodo dar labai daug kitų vertingų žvėrienos savybių. Ši mėsa liesesnė, ji yra antioksidantų šaltinis, joje gausu natūralių mineralų ir vitaminų, žvėriena tinka alergiškiems žmonėms, be to, ji tiesiog skani.
Neatsitiktinai laukinių gyvūnų mėsa dar vadinama gurmaniška.  Lietuvos medžiotojų vadovas E. Tijušas itin gerai dėl maistinių savybių ir skonio įvertino bebrus, kurių mėsa nuo seno vadinama dievų maistu.

Algimanto SNARSKIO piešinys

Geriau renkasi kiaulieną
Nors mitybos specialistai visi kaip vienas tvirtina, kad žvėriena – pati sveikiausia mėsa, lietuviai nelabai dažnai ją vartoja. UAB „Maxima LT“ Komunikacijos vadovė  Renata Saulytė „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad stebėdami savo klientų vartojimo įpročius prekybos tinklo darbuotojai jiems vis pasiūlo naujų lietuviškų ir užsienio gamintojų tiekiamų produktų, paragina  išbandyti naujus skonius ir  suteikia galimybę rinktis. Kai kuriuos klientai pamėgsta, kiti nepateisina jų lūkesčių, todėl prekyba jais sustabdoma.
„Šiuo metu „Maxima“ prekybos tinkle žvėriena neprekiaujame, – teigė R. Saulytė. –  Prieš trejetą metų klientams pasiūlėme elnienos ir stirnienos, tačiau šios rūšies mėsa nesulaukė itin didelio susidomėjimo.“ Vieno didžiausio prekybos tinklo komunikacijos vadovė sakė, kad tokio nesusidomėjimo  priežastys gali būti kelios: viena jų – mitybos tradicijos, o žvėriena tradicinėje  lietuvių virtuvėje dabar nėra populiari. Kita priežastis  gali būti ir aukštesnė, palyginti su kitomis mėsos rūšimis, žvėrienos kaina. „Pavyzdžiui, elnienos kumpio kilogramas kainavo 30,99 Lt, stirnienos išpjovos kilogramo kaina siekė ir 99,99 litų, – sakė R. Saulytė. –  Tačiau klientams siūlėme ir pigesnės šios mėsos: guliašus, dešreles, nugarinę ar jau paruoštą mėsą, kurią galima iškart kepti.“
Prekybos centro „Maxima“ duomenimis, lietuviška kiauliena – populiariausia mėsos rūšis, kurią lemia mitybos tradicijos. Paprastai šios mėsos šio tinklo parduotuvėse nuperkama maždaug 20 tonų per dieną. Po kiaulienos rikiuojasi paukštiena,  jautiena, veršiena, triušiena, aviena, tačiau, palyginti su kiauliena, kitų mėsos rūšių paprastai suvartojama kelis kartus mažiau. Kelerius pastaruosius metus sparčiai auga paukštienos pardavimai. „Tam įtakos veikiausiai turi mitybos specialistų rekomendacijos dažniau rinktis liesesnę mėsą. Populiariausia vištienos rūšis – šviežios, fasuotos viščiukų blauzdelės“, – sakė R. Saulytė.
UAB „Palink“, valdančios prekybos tinklą „Iki“, Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis mus taip pat informavo, kad jų prekybos tinkle žvėriena nėra prekiaujama.

Niekas nesuperka žvėrienos
Nei LMŽD pirmininko pavaduotojas medžioklei E. Tijušas, nei mūsų kalbinta Kauno medžiotojų sąjungos  medžioklės žinovė Anelė Andziulienė negalėjo pasakyti, kas šiandien Lietuvoje superka sumedžiotų žvėrių mėsą. Visi prisimena anksčiau veikusią bendrovę „Viltlit“, kuri ne vienus metus supirkdavo medžiotojų atvežtas skerdenas, tačiau nuo praėjusių metų ji jau neveikia.
Kita – Panevėžyje esanti bendrovė, kuri skelbiasi prekiaujanti žvėrienos produktais ir priimanti individualius medžiotojų užsakymus, pasirodo,  iš Lietuvos medžiotojų šios mėsos nesuperka ir neperdirba. Iš kur ji gauna mėsos, mums neatskleidė. Maža to, net pageidavo, kad nebūtų viešai minimas bendrovės pavadinimas.
„Perdirbti žvėrieną vežame į privačias skerdyklas, – „ŪP“ sakė A. Andziulienė. – Patys ją sutvarkome medžioklės plotuose, o paskui priduodame, kad pagamintų dešras, konservus“.  Medžioklės žinovė prisiminė, kad  anksčiau būdavo privaloma nustatytą  sumedžiotų žvėrių mėsos kiekį priduoti valstybei. Dabar tokio reikalavimo neliko, tad ir mėsos gyventojams nėra kur įsigyti. „Vargu, ar mūsų medžiotojai tiek ir sumedžiotų, kad užtektų visiems norintiesiems, – sakė A. Andziulienė. – Todėl sakome, kad medžiotojai valgytų patys ir maitintų sveika mėsa savo vaikus.“
O kur gauti kitiems to delikateso? A. Andziulienė patikino, kad jeigu mama savo alergiškam vaikeliui norėtų nupirkti šviežios žvėrienos, nė vienas medžiotojas neatsisakytų padėti. Kad ir be kasos aparato…

Violeta LIUKAITIENĖ
„ŪP“ korespondentė

UP  Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.