Nuo tuščių deklaracijų iki tuščių puodų?

Akiratyje – tik aprašai?

Agrarininkai akcentuoja kur kas platesnę žemės ūkio ir maisto gamybos sektoriaus reikšmę ir svarbą mūsų valstybei bei nacionaliniam saugumui, tačiau ministerijų atstovai kol kas daugiau kalba apie techninius dalykus. Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) diskutuojant apie tai, kas yra nuveikta įgyvendinant Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, kuriame žemės ūkio ir maisto ūkio sektorius pripažintas strategiškai svarbiu nacionaliniam saugumui, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir EM atstovai aiškino, kad „yra parengtas gamtinių dujų aprašo projektas ir bus rengiamas elektros aprašo projektas“. Pakoreguota gamtinių dujų tiekimo tvarka gali būti patvirtinta spalį, o patikslintų elektros tiekimo taisyklių gali tekti laukti iki šių metų pabaigos ar jau tik kitais metais. 

Agrosektoriaus atstovams neramu, kad žemės ūkio ir maisto ūkio strateginei svarbai patvirtinti nebūtų apsiribota tik pakeistomis gamtinių dujų ir elektros tiekimo taisyklėmis. Bet ir dėl šių teisės aktų, kurių patobulinimas turėtų užtikrinti žemės ūkio ir maisto sektoriaus veiklos tęstinumą krizės, mobilizacijos, nepaprastosios ar karo padėties metu, kyla nemažai klausimų.

EM kanclerė Eglė Radišauskienė neslėpė, kad pirminis EM pasiūlymas buvo netikslinti gamtinių dujų tiekimo taisyklių, bet vėliau papildomai visgi buvo įtraukti ŽŪM pasiūlyti sektoriai.

ŽŪM kanclerės Doritos Visalgienės teigimu, ministerija kreipėsi į 21 socialinį partnerį, prašydama pateikti pasiūlymus dėl papildomų ekonominių veiklų, kurioms gyvybiškai būtinas gamtinių dujų ar elektros energijos tiekimas, ypač esant nenumatytoms krizėms. Apibendrinti pasiūlymai buvo pateikti EM ir, nugludinus kampus, pasiektas bendras sutarimas. Vis dėlto jis toli gražu netenkina visų agrarininkų.

Nustumtas į šoną

Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) direktorius Gytis Kauzonas išsakė agrarininkų susirūpinimą dėl stambių įmonių aprūpinimo energijos ištekliais, jei ištiktų krizinė situacija: „Kaip bus užtikrintas dujų ir elektros energijos tiekimas grūdų perdirbimo įmonėms, stambioms skerdykloms, pašarų gamintojams, gyvulininkystės kompleksams? Taisyklių projekte matėme, kad tai būtų garantuojama tik smulkioms ir vidutinėms įmonėms, nors maistu daugiau kaip 90 proc. aprūpina būtent stambios įmonės.“

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) direktorė Dalia Ruščiauskienė antrino, kad situacija tikrai labai įdomi: „Visi sako, kad esame pasiruošę įvairioms krizėms, bet realiai taip nėra. Aprūpinimas energetika yra pagrindinis faktorius, išeities taškas, kad gyventojai turėtų maisto. Bet nūnai jis nustumtas į šoną ir neišspręstas.“

Stambios rūpinasi pačios

EM kanclerė pripažino, kad reglamentas taikomas tik mažoms ir vidutinėms įmonėms, o stambios įmonės yra pačios atsakingos už autonominio veikimo užtikrinimą ir pasirengimą krizėms. „Jeigu manoma, kad žemės ūkio sektoriui reikia papildomos pagalbos, ŽŪM turbūt kreiptųsi ir dėl stambių įmonių, kaip jau kreipėsi dėl ūkininkų. Tačiau vykusios pratybos parodė, kad būtina nustatyti prioritetinę tvarką, pagal kurią pirmiausia būtų užtikrinamas energijos tiekimas kritinei infrastruktūrai – energetikos objektams, ligoninėms, socialinėms įstaigoms ir buitiniams vartotojams. Deja, stambios įmonės į šią prioritetų eilę nepatenka. Jos turi turėti papildomų nepriklausomų energijos šaltinių“, – komentavo E. Radišauskienė.

EM atstovai taip pat pabrėžė, kad minėti techniniai aprašai skirti „juodai dienai“. Pasak jų, Lietuva jau ilgą laiką nuosekliai įgyvendina energetinės nepriklausomybės politiką ir yra pakankamai tvirtai užsitikrinusi elektros bei dujų tiekimą.

Absoliučiai neguodžia

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Sigitas Puodžiukas pastebėjo, kad ministerijų vadovų ne kartą teirautasi, kada bus žengti realūs žingsniai ir žemės ūkis iš tikrųjų pajus, kad yra pripažintas ir įtvirtintas kaip strategiškai nacionaliniam saugumui svarbus sektorius. Tačiau aiškių atsakymų iki šiol nėra.

„Gaila, bet tenka pripažinti, kad, KRK posėdyje pasiklausius ministerijų atstovų, aiškumo visiškai neatsirado. Deklaracijos, kad ŽŪM ir EM yra strateginiai partneriai bei glaudžiai bendradarbiauja, mūsų, ypač stambių žemės ūkio produkcijos gamintojų, tiekiančių apie 90 proc. produkcijos, absoliučiai neguodžia. Lygiai kaip neguodžia ir kalbos, kad rengiamos dujų ir elektros taisyklės, kurios, kaip pasakė EM atstovai, daugiau formalumas – dienos šviesą turėtų išvysti iki metų pabaigos. Tuomet pagrįstai kyla klausimas, kam rengti dokumentus, kurie bus tik formalumas, ir kurie, tikėtina, neveiks?“ – komentavo S. Puodžiukas. 

Jis „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad LŽŪBA nežino rengiamų dokumentų turinio – neaišku, kaip bus užtikrinamas dujų, elektros tiekimas krizių, nepaprastosios ar karo padėties metu, kaip energija bus aprūpintos stambios gyvulininkystės įmonės – pagrindinės žaliavos tiekėjos perdirbėjams.

„EM atstovai aiškino, kad rengiamos dujų ir elektros taisyklės skirtos „juodai dienai“ ir orientuotos į smulkias ir vidutines įmones bei buitinius vartotojus. Stambieji gamintojai patys būtų atsakingi už autonominio veikimo užtikrinimą ir patys turėtų pasirūpinti ir turėti nepriklausomus energijos šaltinius. Tad kaip būtų aprūpinamos bendrovės, stambios produkcijos gamintojos, – neaišku arba niekaip. Aišku tik viena – tokia situacija niekaip nedera su įstatymo nuostata, kad žemės ūkis strategiškai svarbus nacionaliniam saugumui. Kita vertus, bent jau yra aiškumas – krizių atveju skęstančiojo gelbėjimasis bus jo paties reikalas. Mes krizėms nepasiruošę, tai akivaizdžiai parodė rugpjūčio 22 d. audra“, – konstatavo LŽŪBA generalinis direktorius.

Visgi norisi paklausti valdžios žmonių – ko tada vertos kalbos apie socialinį atsparumą ir apsirūpinimą maistu, kurie neatsiejami nuo nacionalinio saugumo, ir ko vertos įstatymo nuostatos apie tvarią žemės ūkio gamybą? „Peršasi išvada, kad tai tėra tuščios deklaracijos, tačiau jomis tautos nepamaitinsi. Visgi nesinorėtų situacijos piešti vien tik tamsiomis spalvomis. Rugpjūčio audros metu kai kurios mūsų bendrovės gelbėjosi turimais generatoriais, kurių, akivaizdu, nepakako. Nors ir po fakto, tačiau situaciją taisyti ėmėsi ŽŪM, priimdama sprendimus, kad per projektines priemones užtikrintų galimybę įsigyti generatorius. Tai jau teigiamas poslinkis – generatoriai gal ir padės, bet Vyriausybės aiškūs, o ne formalūs sprendimai padėtų labiau“, – įsitikinęs S. Puodžiukas.

Nėra aiškaus atsakymo

LGPPA prezidentas Karolis Šimas konstatavo, kad į klausimą, ar sutrikus įprastam gyvenimui galėtų veikti visa maisto gamybos grandinė – nuo žaliavų ir pašarų tiekimo iki gamybos, energijos, darbuotojų ir logistikos, – iki šiol nėra išsamiai atsakyta. Atrodo, kad procesai vyksta, tačiau bent kol kas verslui nėra aišku, kaip veiktų visa grandinė, nutikus dienai X. Jis minėjo, kad Vyriausybės nutarimo projekte dėl apsirūpinimo dujomis įvardyta, jog, įvykus krizinėms situacijoms, turi būti sudarytos sąlygos žemės ūkio ir maisto ūkio sektorių subjektų veiklos tęstinumui, kad nesutriktų maisto tiekimo grandinė. Viena iš tokių sąlygų yra energijos išteklių (gamtinių dujų) tiekimo užtikrinimas pagal atitinkamą nustatytą prioriteto tvarką.

„Viskas būtų gerai, jei į tiekimo prioriteto tvarkos užtikrinimą patektų visoje žemės ūkio ir maisto produktų perdirbimo grandinėje veikiančios įmonės – tiek tiekiančios žaliavas, tiek gaminančios produktus ir pašarus. Taip pat į šiuos sąrašus nėra įtrauktos didelės įmonės, kurios pagamina didžiąją dalį pagrindinių maisto produktų, kurių nėra kuo pakeisti. Teigiama, kad didelės įmonės gali sudaryti sutartis dėl valstybės rezervo saugojimo ir tada patekti į minėtus prioritetinius sąrašus. Tačiau ne visos maisto produktų grupės apskritai įtraukiamos į valstybės rezervą. Šiame rezerve taip pat nėra ir pašarų gamintojų, nes pašarai nerezervuojami“, – ŪP aiškino K. Šimas. Anot jo, ir dėl apsirūpinimo elektra taip pat kol kas nėra aišku, kas bus prioritetiniuose sąrašuose, kaip būtų sprendžiamos apsirūpinimo elektra problemos. Kol kas pagal galiojančią tvarką į prioritetinius sąrašus yra įtrauktos tik pieno fermos, gyvulininkystės kompleksai, paukštynai, galvijų prieauglio auginimo fermos, duonos kepyklos.

Daug nežinomųjų

LGPPA prezidentas pastebėjo, kad pačios įmonės dėliojasi procesus, kaip bent minimaliam laikotarpiui užsitikrinti dujų tiekimą. Daugelis turi generatorius, kad turėtų elektros bent kelioms dienoms, bet tam, jog jie pradėtų veikti, taip pat reikia elektros.

„Verslui dar yra labai daug nežinomųjų. Tam, kad įmonės būtų tikros, jog ištikus krizei jos galėtų tęsti darbus, turi būti parengtas labai aiškus, konkretus planas, kaip būtų užtikrinami veiklai būtini energijos ištekliai, pavyzdžiui, priskirtos konkrečios degalinės. Visa tai turime numatyti iš anksto. Valstybė turėtų sustyguoti procesą, padėti verslui  finansuoti alternatyvias apsirūpinimo energija sistemas“, – teigė K. Šimas. 

Jis vardijo ir kitus svarbius dalykus – krizės atveju svarbu ne tik energijos ištekliai, bet ir logistika, darbuotojai. Turėtų būti užtikrinta, kad darbuotojai nebus šaukiami į karo tarnybą, o galės atvykti į įmonę ir tęsti darbą, kad visi procesai veiktų, bus sudaryta galimybė įmonių transportui laisvai judėti po šalį. „Tada verslas padarys viską, kas įmanoma, kad maisto produktai būtų pagaminti ir pasiektų gyventojus“, – konstatavo grūdų perdirbėjų ir prekybininkų atstovas.

Papildė žemės ūkio veiklomis

ŽŪM ŪP aiškino, kad Gamtinių dujų tiekimo saugumą užtikrinančių priemonių aprašo patvirtinimo pakeitimo projektu, kuris jau pateiktas Vyriausybei, siūloma pažeidžiamų nebuitinių vartotojų grupę papildyti atitinkamomis veiklomis – pieninių galvijų, kitų galvijų ir buivolų, kiaulių auginimu, grūdų malimo produktų, krakmolo ir krakmolo produktų bei salyklo gamyba. Taip pat siūloma papildyti gamtinių dujų tiekimo ir transportavimo arba gamtinių dujų tiekimo ir transportavimo ribojimo ar nutraukimo prioritetinę tvarką. Į ketvirtąją gamtinių dujų tiekimo grupę siūloma įtraukti žemės ūkio ir (arba) maisto ūkio sektoriaus subjektus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka yra sudarę sutartis dėl valstybės rezervo žemės ūkio ir (arba) maisto produktų atsargų poreikių tenkinimo.

ŽŪM yra pateikusi siūlymus ir dėl Laikino elektros energijos persiuntimo nutraukimo ir ribojimo, siekiant užtikrinti visuomenės interesus, sąlygų ir su tuo susijusių nuostolių apskaičiavimo ir atlyginimo tvarkos aprašo patikslinimo. Šis teisės akto pataisų projektas dar yra rengiamas EM ir nėra pateiktas viešam derinimui. ŽŪM atkreipė dėmesį į tai, kad pagal dabar galiojančio Laikino elektros energijos persiuntimo nutraukimo ir ribojimo, siekiant užtikrinti visuomenės interesus, sąlygų ir su tuo susijusių nuostolių apskaičiavimo ir atlyginimo tvarką, į vartotojų avarinių atjungimų grafikus neįtraukiami vartotojai, kurie turi nepertraukiamą ir sudėtingą technologinį procesą, dėl kurių trumpalaikio atjungimo kyla grėsmė žmonių gyvybei, patiriama didelių materialinių nuostolių, sutrinka sudėtingi technologiniai procesai: pieno fermos, gyvulininkystės kompleksai, paukštynai, galvijų prieauglio auginimo fermos, duonos kepyklos.

Paragino žiūrėti plačiau

KRK pasiūlė Vyriausybei skubos tvarka užbaigti Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų rengimą bei priėmimą ir peržiūrėti energijos išteklių tiekimo prioritetus, užtikrinant, kad jie apimtų visas kritiškai svarbias maisto tiekimo grandinės veiklas ir subjektus, įskaitant stambias maisto gamybos ir perdirbimo įmones, jeigu jų veiklos sutrikimas galėtų reikšmingai paveikti gyventojų aprūpinimą maistu. Taip pat pakvietė į sprendimų rengimo procesą įtraukti žemės ūkio ir maisto sektoriaus socialinius partnerius, asociacijas ir strategiškai svarbias įmones.

Be minėtų teisės aktų priėmimo, KRK paragino užtikrinti sukūrimą vientisos, praktiškai veikiančios apsirūpinimo maistu sistemos „nuo lauko iki stalo“, apimančios maisto gamybą, perdirbimą, energetinį aprūpinimą, rezervą, mobilizacinius užsakymus, logistiką ir tiekimą gyventojams. Būtent tokį visos grandinės veikimą numato įstatymo tikslai.

Redakcijos nuotraukos

Projektą iš dalies finansuoja