Ar be valstybės pagalbos ŽŪR laukia Brisiaus galas?

„Rūmuose rūmų nebėra“

Komentuodamas situaciją Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius, pastebėjęs, kad daugybės žemdirbių organizacijų susikūrimas yra milžiniška tragedija kaimui ir ūkininkams, mintimis nusikėlė į jau istorija tapusius laikus – ŽŪR kūrimo pradžią. „Idėja buvo visus susiburti po vienu taip vadinamu „žemdirbių skėčiu“. Buvau vienas iš nešusiųjų tą „skėtį“ ŽŪR įkūrime, aktyviai dalyvavau jų veikloje.

Tačiau didžiausia bėda, kad ŽŪR labai nepasisekė su vadovais. Pirmieji idėjiniai ŽŪR vadovai bandė savo sumanymus įgyvendinti, lipdė, klijavo, skatino mus bendrauti, gynė. Tačiau jiems pasitraukus, organizacijos dvasia pamažu nyko. Dabar rūmų nebėra nė šešėlio“, – savo nuomonę „Ūkininko patarėjui“ pasakė Z. Aleksandravičius.

Pasak LŪS Kupiškio skyriaus pirmininko, vadovauti ŽŪR ėmė žmonės, kurie nesugebėjo suvienyti žemdirbių ir jų organizacijų, neturėjo planų, kaip organizuoti plataus visuomeninio judėjimo veiklą, kaip bendrauti su valdžios atstovais, užsiėmė intrigomis, kiršinimu. Keitėsi žemdirbių kartos, bet nesikeitė ŽŪR vadovų tikslai ir darbo metodai. „Finalas dabar toks – kiekvienas verkiame savo kampe, keiksnojame likimą, kad mums nepasisekė. Pralaimėjome visi. Čia nėra nė vieno laimėtojo. Žemdirbių visuomeniniai judėjimai stovi prie suskilusios geldos“, – įsitikinęs ŪP pašnekovas.

Netoli rojaus

Jeigu žemdirbiams reikalingos tam tikros organizacijos, pasak LŪS Kupiškio skyriaus pirmininko, tai tie žemdirbiai turėtų „susimesti“ pinigų ir išlaikyti jas. Dabar, deja, to nėra. Tik Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT), LŪS, Lietuvos grūdų augintojų asociacija, dar viena kita organizacija, pašnekovo tvirtinimu, išsilaiko iš savo lėšų. Visas likusias vienaip arba kitaip „šeria“ valdžia. „Valdžios „šeriamos“ organizacijos gyvena netoli „rojaus“. Man yra užkliuvę skaičiai, kad ne taip ir seniai ŽŪR turėjo 70 ir daugiau darbuotojų, 16 automobilių, mokėdavo „kosminius“ atlyginimus. O štai LŪS etatų yra vos du. Buvau paskaičiavęs, kad iš savo narių mokesčio ŽŪR išsilaikytų ne ilgiau negu dvi savaites“, – teigė Z. Aleksandravičius.

Valdžiai tokie ūkininkų lyderiai, jų dariniai, kaip ŽŪR, ŪP pašnekovo tvirtinimu, yra labai reikalingi. Buvo akivaizdžiai matoma, kai, sprendžiant aktualias žemdirbiams problemas, ankstesnieji ŽŪM vadovai, šiuo metu vadovaujantys ŽŪR organizacijoms, į televizijas, radijo stotis, pasisakymams spaudoje siūlydavo būtent Rūmų atstovus. Ir iš jų išgirsdavo tai, ką ir norėdavo išgirsti.

„Situacija yra tokia ir ji, manau, nesikeis. Tų organizacijų tikslas – iš valdžios „išmušti“ dar papildomų pinigų ir toliau gyventi. Buvo atliktas nepaprastai įdomus eksperimentas. Žemės ūkio ministro Andriaus Palionio pirmosios kadencijos metais buvo pasakyta, kad deklaruodami pasėlius ūkininkai gali skirti po 1 Eur toms visuomeninėms organizacijoms, kurios jiems yra reikalingos. Tuose pačiuose ŽŪR viena asociacija surinko „kosminius“ pinigus, o kita – trupinius. Jei ir toliau būtų buvusi tokia tvarka, būtų labai greitai paaiškėję, kiek, norint suskaldyti žemdirbių judėjimą, yra dešimčių dirbtinai prikurtų butaforinių organizacijų“, – nė kiek neabejojo Z. Aleksandravičius.

Tušti plepalai

Viešojoje erdvėje vis pasirodančią informaciją apie neva valdžios neremiamus ŽŪR ŪP pašnekovas vadino tuščiais plepalais. „Anksčiau būdavo ateinama ir pasisemiama pinigų tiek, kiek reikia. Dabar situacija maskuojama pirkimais, projektais ir pan. Nėra jokios paslapties. Kitos žemdirbių organizacijos yra pakliuvusios į savotiškus spąstus. Buvo nutarta nedalyvauti jokiose pinigų dalybose su ŽŪM, kad nebūtų prikaišiojama, neva esame priklausomi nuo valdžios. Aš laikiausi kitokios nuomonės, maniau ir manau, kad dalyvauti reikia – reikia sudaryti konkurenciją. Sykį ŽŪM konkursą yra laimėjusi LŽŪT. Dėl to triukšmingai sureagavo ŽŪR – neva ir mes tokie patys, tapome priklausomi. Nuo to laiko nei LŪS, nei LŽŪT valdžios pinigų dalybose nebedalyvauja“, – pastebėjimais dalijosi LŪS Kupiškio skyriaus pirmininkas.

Jis stebėjosi, kodėl tiek dešimtmečių menama žemdirbių organizacija – ŽŪR – yra „šeriama“ valdžios pinigais. „Jei toks finansavimas nutrūktų, gana greitai ŽŪR ateitų Brisiaus galas. Nebijau to prognozuoti. Todėl nė kiek neabejoju, kad ŽŪR viešojoje erdvėje dėl ministro Kęstučio Navicko keliamas triukšmas yra būtent dėl pinigų“, – pastebėjo Z. Aleksandravičius.

Istoriškai susiklosčiusi tradicija

Valstybės kontrolė (VK) anksčiau yra pripažinusi, kad ŽŪR veikla finansuojama pagal istoriškai susiklosčiusią tradiciją, o ŽŪR veiklą reglamentuojančiame įstatyme, kuris nekeistas nuo jo priėmimo 1997 m., nenurodomos konkrečios funkcijos, už kurių vykdymą jiems skiriamos valstybės biudžeto lėšos.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Valius Ąžuolas ŪP patvirtino, kad Žemės ūkio rūmų įstatymo likimas sprendžiamas Seime – yra svarstomi pasiūlymai pripažinti Žemės ūkio rūmų įstatymą netekusiu galios. Šiuo metu įstatymo projektas yra derinamas su valdančiosios koalicijos partneriais ir kitais Seimo nariais.

„Pagrindinis tikslas – labai paprastas. Išskirtinės teisės neturi būti. Kaip yra LŽŪT, veikianti pagal Asociacijų įstatymą, taip turėtų veikti ir ŽŪR. Manau, kad Rūmai  yra užvaldyti kai kurių asmenų. Pačiam yra tekę dalyvauti ŽŪR veikloje. Nuo Sigito Dimaičio atėjimo dirbti ŽŪR direktoriumi, organizacijos veikla, mano nuomone, ėmė griūti, tapo tarsi karalystė. Viena po kitos iš ŽŪR buvo išmestos kelios organizacijos, daroma viskas, kad jos būtų pašalintos. Taip neturi būti. Puikus pavyzdys yra LŽŪT, kuomet niekieno neverčiami žemdirbiai susijungė ir atstovauja savo interesams.

Kita bėda – ŽŪR turi išskirtines sąlygas, pavyzdžiui, dalyvauti trišalėje taryboje, ko negali LŽŪT. Kyla klausimas, ar LŽŪT atstovauja ne žemdirbiams? Sąlygos visiems turėtų būti vienodos“, – pabrėžė ŪP pašnekovas.

„Niekas ŽŪR nefinansuoja“

Dar 2017 m., atlikusi finansinių metų valstybinį auditą, VK išreiškė abejonių, ar 364 tūkst. Eur valstybės biudžeto lėšų, skirtų ŽŪR vykdomai priemonei „Žemdirbių savivaldos stiprinimas“, buvo panaudota tikslingai ir sukūrė apčiuopiamą naudą. Pernai tuometis ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus viešai gąsdino, kad, nutraukus valstybės finansavimą ŽŪR, būtų sunaikinta dalis žemės ūkio istorijos.

ŪP kalbinta ŽŪR Kaimo plėtros ir informavimo skyriaus vedėja Sonata Kisielienė teiginius apie ŽŪR finansavimą iš valstybės biudžeto pavadino visiškais kliedesiais. „Niekas ŽŪR nefinansuoja, mes iš valstybės negauname nė vieno cento ir nesame gavę. Reikia pažymėti, jei gauname finansavimą, tai tik už darbą, projektines veiklas, o ne šiaip sau. Tiek žinių“, – rėžė S. Kisielienė.

Socialinio teisingumo aspektas

Žemės ūkio viceministrė Ligita Valalytė ŪP patvirtino, kad pagal paramos žemdirbių savivaldai stiprinti taisykles, kiekvienais metais, pradedant 2022-aisiais, ŽŪR gaudavo vidutiniškai po 300 tūkst. Eur finansavimo. Todėl teigti, jog finansavimo nebuvo, tikrai negalima. „Šiemet ŽŪM vadovybė priėmė sprendimą pagal anksčiau minėtą priemonę nė vienai žemdirbių organizacijai, taip pat ir ŽŪR, lėšų neskirti, atskiro kvietimo rinkti paraiškoms paramai neskelbti. Todėl gali būti, kad ŽŪR viešojoje erdvėje eskaluojama tema yra susijusi būtent su tokiu sprendimu. Kadangi toks buvo ankstesniojo žemės ūkio ministro A. Palionio priimtas sprendimas, šiais metais kažko pakeisti jau nebėra galimybių. Kitais metais vėl bus peržiūrimos atitinkamos biudžeto eilutės, matysime, kas bus nutarta“, – tvirtino viceministrė.

Vertinant kontekstą plačiau, asociacijų, vienijančių ūkininkus, yra tikrai ne viena. Jeigu šioms organizacijoms skiriamos biudžeto lėšos, pasak L. Valalytės, būtina laikytis ir socialinio teisingumo aspekto. Nėra taip, kad viena institucija kažkaip išskirtinai geriau atstovauja žemės ūkio sektoriaus ir ūkininkų interesams, negu kitos, kurios veikia negaudamos finansavimo. Tad problema reikalauja didesnio dėmesio ir taisyklių peržiūrėjimo.

„Pakankamai svarus argumentas – kad visos žemdirbių organizacijos turėtų išsilaikyti pačios. Tokiu atveju organizacijos būtų visiškai nepriklausomos nuo valdžios finansavimo, biudžetinių lėšų. Be to, tai tik parodytų pačių organizacijų stiprybę. Manau, kad daug reikšmingesnis ir stipresnis vaidmuo tų organizacijų, kurias savo lėšomis išlaiko patys ūkininkai, o ne gauna dotacijų iš valstybės ir tik iš jų gyvena. Taip tik stiprinama žemdirbių savivalda“, – ŪP aiškino pašnekovė.

Pasak žemės ūkio viceministrės, pastaruoju metu ŽŪM sulaukia daug ŽŪR dėmesio ir kaltinimų, skelbiamų spaudoje ir socialiniuose tinkluose. „Vyksta toks neįprastas dialogas viešumoje. Tik darbą pradėjęs žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika su visais socialiniais partneriais, taip pat ir ŽŪR, organizavo susitikimus. Tačiau klausimas dėl finansavimo ministro komandos nebuvo pasiekęs“, – tvirtino L. Valalytė.

Redakcijos ir Ligitos VALALYTĖS nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.