Širdis ne vien meilei skirta

„Ūkininko patarėjo“ redakcijoje lankėsi LSMU Kardiologijos instituto profesorius, Europos kardiologų asociacijos garbės narys, privačios kardiologijos klinikos „Elite Medicale“ vadovas Donatas VASILIAUSKAS. Ilgus metus dirbdamas širdies ligų ir prevencijos srityje, sutiko atsakyti į klausimus apie išeminę širdies ligą bei širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnius.

– Lietuvoje plačiai vykdomos širdies ligų ir prevencijos programos, tačiau ligonių vis daugėja. – Statistika išties liūdna. Tyrimų duomenimis, nuo išeminės širdies ligos miršta apie 55 proc. moterų. Rizika susirgti šia liga ypač padidėja prasidėjus menopauzei, nes tam įtakos turi hormonų pokyčiai. Pagrindinės susirgimo ir staigių mirčių priežastys - nejudra, antsvoris, medžiagų apykaitos sutrikimai, cukrinis diabetas, padidėjęs kraujospūdis ir blogojo cholesterolio kiekis (mažo tankio lipidų MTL) kraujyje. Sergamumas tarp to paties amžiaus vyrų ir moterų skiriasi. 45–55 metų vyrų serga gerokai daugiau nei to paties amžiaus moterų. Vyresniojo amžiaus, sulaukusios 65-erių, moterys pagal sergamumą pasiveja vyrus. Palyginti su 27 Europos Sąjungos šalių vidurkiu, Lietuvoje nuo šių ligų mirštamumas du kartus didesnis ir yra pats didžiausias Baltijos šalyse. Iš 100 tūkst. gyventojų Norvegijoje dėl šios priežasties miršta 157,6, Lietuvoje – 496,8 žmonės! – Kaip atpažinti dažniausius širdies ligų požymius? – Ligoniai dažniausiai skundžiasi, kad jaučia skausmą už krūtinės lanko. Jeigu liga pažengusi, skausmai gali atsirasti nuo nedidelio fizinio krūvio. Jeigu šie požymiai stiprėja, plinta į kaklą, kairę ranką, tuomet būtina kreiptis į gydytoją. – Kada reikėtų sunerimti? Kokie simptomai rodo itin didelę grėsmę ne tik sveikatai, bet ir gyvybei? – Pacientams visais atvejais būtina žinoti, kad tiek pirmą kartą gyvenime atsiradus angininiam skausmui už krūtinkaulio, o jau sergančiam – skausmui intensyvėjant, jam atsirandant vis nuo mažesnio fizinio ar emocinio krūvio, arba kuomet skausmui malšinti prireikia vis daugiau nitroglicerino tablečių, visuomet būtina kuo skubiau kreiptis į medikus. Nukelti vizito pas gydytojus, kaip pas mus dar gaju, jokiu būdu negalima. Akivaizdu, kad liga progresuoja ir gali vystytis priešinfarktinės ir infarktinės būklės. Paprastai šiuo tipiniu angininiu skausmu liga progresuoja devyniais atvejais iš dešimties. Likusiais atvejais susiduriame su išeminės širdies ligos atipiniais požymiais: staiga netikėtai atsiradusiu skausmu ir diskomfortu, sunkumo jausmu viršutinėje pilvo dalyje, lydimu pykinimo, vėmimo. Šiais atvejais, primenančiais lyg ir įprastus virškinimo trakto sutrikimus, būtina taip pat prisiminti, kad tai gali būti ūminės išeminės ligos pasireiškimas, ir tokiam pacientui būtina kuo skubiau užrašyti ir įvertinti elektrokardiogramą. Pavėluotai diag­nozuota išeminė širdies liga, besivystanti priešinfarktinė būklė ir išsivystęs miokardo infarktas yra susijęs ne tiek su gyvybei pavojingais ir mirtinais ritmo sutrikimais, tiek su iki gyvenimo pabaigos liekamaisiais širdies nepakankamumo požymiais. – Kas skatina širdies ir kraujagyslių ligų vystymąsi? – Jau prieš tris dešimtmečius epidemiologai ir mokslininkai įrodė, kad visuose žemynuose širdies ir kraujagyslių ligų vystymąsi lemia tie patys širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos veiksniai. Iš tiesų dalis jų yra nemodifkuojami (nekoreguojami) – paciento amžius, šeiminė anamnezė (ar mūsų artimieji yra sirgę kokiomis nors kraujotakos ligomis), ir modifikuojamus – aktyvus ir pasyvus rūkymas, arterinė hipertenzija, padidėjusi cholesterolio koncentracija, mažas fizinis aktyvumas, antsvoris – priklausomus nuo mūsų pačių. Būtent šių rizikos veiksnių buvimas ir leidžia mums vertinti ir prognozuoti net ankstyvąjį širdies ir kraujagyslių ligų vystymąsi. Pastaruoju metu sunkiausia širdies ir kraujagyslių ligų riziką vertinti viduriniojo amžiaus pacientams, neturintiems jokių nusiskundimų. Gydytojams kelia susirūpinimą tai, kad šiai pacientų grupei taikomos įvairios skaičiuok­lės, laboratoriniai žymenys nėra jautrūs ir informatyvūs. Todėl pastaruoju metu itin aktualus tampa kompleksinis rizikos įvertinimas: greta įprastinių ŠKL rizikos veiksnių vertinimo labai svarbus yra socialinių veiksnių – mitybos, fizinio aktyvumo, įvertinimas. Pavyzdžiui, stresas šeimoje iki keturių kartų vyrams ir moterims padidina ŠKL išsivystymo riziką, o nerimas, kasdienis pyktis riziką padidina 2–3 kartus. Apskaičiuota, kad net 90 proc. išeminių širdies atakų žmonės galėtų išvengti tinkamai pakoregavę gyvenimo būdo įpročius. – Kokius tyrimus patariama atlikti siekiant išvengti negalavimų? – Pirmiausia turėtume įvertinti, ar pacientui koreguoti anksčiau minėti ŠKL rizikos veiksniai. Būtina skirti tinkamą dėmesį arterinio kraujospūdžio (AKS) matavimui net tais atvejais, jeigu anksčiau AKS buvo normalus. Jau nuo 25 m. amžiaus visiems pacientams, netgi neturintiems jokių nusiskundimų, išreikštų ŠKL rizikos veiksnių, rekomenduojama atlikti išsamų kraujo cholesterolio frakcijų tyrimą (lipidogramą). Šiuo metu Lietuvoje vyksta asimptominių, didelei ŠKL rizikai priskiriamų pacientų vertinimo programa, į kurią šeimos gydytojai nukreipia paprastai dar nusiskundimų neturinčius, tačiau turinčius ŠKL rizikos veiksnius pacientus – padidėjusį AKS, cukraus bei cholesterolio kiekius, antsvorį. Tokiems pacientams jau atliekamas instrumentinis ŠKL sistemos tyrimas, jiems rekomenduojamas gydymas. Kartu būtina pabrėžti, kad pacientams, kuriems pirmą kartą atsirado skausmas ar nudiegimas širdies plote, būtina ankstyva kardiologo konsultacija. – Koks cholesterolio vaidmuo? – Vienas svarbiausių rizikos veiksnių – cholesterolio ir visų jo frakcijų ištyrimas. Kardiologai išskiria blogąjį cholesterolį (mažo tankio), kuris įsiskverbia į kraujagyslių sieneles, ten oksiduojasi ir spartina aterosklerozę, bei gerąjį (didelio tankio) cholesterolį, kuris padeda organizmui mažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, pastarąjį suriša, nuneša į kepenis ir pašalina su tulžimi per žarnyną. Jo kraujyje neturi trūkti. Skirdami vaistus, ir stengiamės kontroliuoti šių cholesterolių koncentracijas. – Kaip stiprinti kraujagysles ir širdį, norint išvengti susirgimų? – Visiems pacientams pirmiausia patariame koreguoti savo ŠKL rizikos veiksnius. Rūkymo metimas bet kuriame amžiuje, adekvati kraujospūdžio, cholesterolio korekcija, didesnis fizinis aktyvumas jau keletą kartų sumažina širdies kraujagyslių ligų išsivystymą bei riziką mirti nuo ūmaus miokardo infarkto. Kardiologai primena, jog taip pat turime skirti pakankamai dėmesio fiziniam aktyvumui: juk kiekvienas galime įgyvendinti paprastus reikalavimus – penkis kartus per savaitę surasti laiko 20–30 min. intensyvesniam pasivaikščiojimui lauke. – Jūsų klinikoje pagal iš anks­to sudarytas sutartis buvo atlikti širdies tyrimai žemės ūkio darbuotojams. Kokios patologijos buvo diagnozuotos? – Šiemet iš stambiausių Lietuvoje žemės ūkio bendrovių buvo ištirta daugiau nei keli šimtai žemdirbių. Tai daugiau nei 40 proc. visų tirtų darbuotojų, kuriems konstatuota pirminė hipertenzija (didesnio arterinio kraujospūdžio lygio, ir iš jų apie 25 proc. tiria­mųjų nežinojo, jog serga šia liga). 24 proc. tiriamųjų buvo diagnozuota išeminė širdies liga, reikalaujanti gydymo. Per 65 proc. ištirtųjų buvo rastas padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, aterosklerozinės plokštelės stambiausiose kraujagyslėse. Visiems šiems tiria­miesiems reikalingas invazinis kraujagyslių ištyrimas trečio lygio klinikose. Gauti rezultatai parodo, koks svarbus yra profilaktinis kompleksinis širdies ir kraujagyslių ištyrimas kardiologijos klinikoje „Elite Medicale“.

Kardiologinė klinika „ELITE MEDICALE“ rekomenduoja širdies ir kraujagyslių ištyrimą, atliekant:

• ramybės kompiuterinę elektrokardiogramą;
• širdies echoskopiją;
• pilvo organų echoskopiją;
• kraujo tyrimus (bendrą kraujo tyrimą, lipidogramą, gliukozės kiekio kraujyje nustatymą).

Esant indikacijoms, t.y. nustačius išeminę širdies ligą ir/ar indikacijas invaziniam gydymui, atliekama veloergometrija. Mūsų naujas adresas: Savanorių pr. 169 III a., Kaunas. Registracija telefonu 8 614 81071.

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.