„Agrovizija“ – Lietuvos žemės ūkio olimpiada

Vakar, penktadienį, Akademijoje (Kėdainių r.) baigėsi tris dienas vykusi  tradicinė 13-oji žemės ūkio technologijų ir inovacijų paroda „Agrovizija 2022“. Parodos atidarymo metu pasidžiaugta, kad šiemet buvo jau 36 dalyviai – žemės ūkio ir technologijų rinkos lyderiai. Parodoje įrengti 636 bandomieji laukeliai, pristatyta žemės ūkio technika, vyko diskusijos, seminarai. Šių metų parodos naujiena – mėsinių galvijų ekspozicija.

Organizatoriai, dalyviai ir garbingiausi svečiai perkirpo parodos atidarymo juostelę.  

Pagarbos žodžiai pasaulio maitintojams

LAMMC ekspozicijoje lankytojus sutiko akademikas Vytautas Ruzgas.

Parodos atidarymo metu žodį tarė vienas iš jos organizatorių, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) direktorius dr. Gintaras Brazauskas.

„Manyčiau, jog dėl kovidinės situacijos susidaręs didesnis tarpas tarp parodų galėtų būti į naudą – šiandien turime tikrai didelį paketą sukauptų naujovių, buvo ekstremalios sąlygos bandomųjų laukelių augalams ir technologijoms išbandyti. Praėjusią savaitę turėjome rekordinę liūtį šioje parodoje, o šią savaitę – rekordinius karščius. Sąlygos tikrai ekstremalios, technologijos parodoje taip pat bus demonstruojamos ekstremaliai. Dabar Europoje ir pasaulyje sudėtinga situacija – ateina galima maisto krizė, daug kalbame, kad turime didinti gamybą, todėl noriu pasakyti, kad žemės ūkio sektorius bus pirmasis, kuris pajus ir klimato kaitos problemas. Tad skatinčiau visus susitelkti, ieškoti sprendimų, naujų inovacijų, ir negaliu nepasiūlyti užsukti į LAMMC stendą, kur mokslininkų komanda taip pat pasiruošusi jus priimti, pasikalbėti, pristatyti naujoves, inovacijas“, – kalbėjo G. Brazauskas.

LAAA paviljone vyko konferencijos ir diskusijos.

Parodos organizatorė, Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Zita Varanavičienė pasidžiaugė, kad visi ūkininkai ir mokslininkai, kurie prisiliečia prie maisto auginimo, yra svarbūs, o čia – vieta, kurioje susirenka profesionalai. Ji palinkėjo išnaudoti parodos dienas – sužinoti, pažinti, išbandyti ir pabendrauti tarpusavyje. Pasak Z. Varanavičienės, parodos tema „Daugiau su mažiau“ – tai daugiau pokalbių, žinių, technologijų, mažiau klaidų ir melagienų.

LR Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis pastebėjo, kad strateginė maisto gamybos sritis yra svarbi daugeliui mūsų žmonių. „Bet šiandien ji daugiau svarbi gamintojams, mažiau – vartotojams, kurie dažnai kelia reikalavimus, nežinodami gamybos sąlygų. Ši paroda gera tuo, kad ji yra vieša. Į tokią parodą turbūt turėtų atvykti ne tik tie, kurie čia pamato naujoves, kurios jiems reikalingos gamyboje, bet ir tie, kurių akiratis prasiplėstų ir suprastų, koks tai yra gėris auginti duoną“, – kalbėjo V. Pranckietis.

LR aplinkos ministras Simonas Gentvilas šmaikštavo: „Turbūt turėčiau kreiptis: „Garbūs pasaulio maitintojai“. Tokia jūsų misija, ypač šiuo klestinčiu laikotarpiu. Čia matau bendruomenę, kuri yra pažangiausia tarp tų pasaulio maitintojų. Lygiai kaip ir prieš 14 metų, deja, krizės kartojasi, šiemet artėja dviguba krizė. Nebūsiu aš pranašas – bus maisto ir kartu ekonominė krizė. Prieš 14 metų žemės ūkis buvo tas sektorius, į kurį galėjo atsiremti valstybė, kai ekonomika nusileido septintadaliu. Į jus žiūrime su viltimi pakeisti ne tik Ukrainos derlių, padidinti produkciją. Noriu pasakyti, kad Lietuvos žemės ūkio sektorius yra be galo gerai pasiruošęs.“

LR žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas sakė, kad tikriausiai visi sutiktų su faktu, jog ūkininkavimas yra pats svarbiausias darbas žemėje, pats atsakingiausias ir sunkiausias. Anot jo, todėl ūkininko negalima palikti vieno nuošalėje, negalima, kalbant apie klimato kaitos pokyčius, sakyti, kad ūkininkas susitvarkys, – būtinai reikia jam padėti. „Dėl to mes – mokslininkai, agronomai, konsultantai, veterinarijos gydytojai, inžinieriai – esame čia ir koja kojon žengiame su ūkininkais, padėdami susitvarkyti su jiems iškylančiais iššūkiais“, – linkėdamas turiningų diskusijų teigė žemės ūkio viceministras.

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkė Danutė Karalevičienė sakė, kad „Agrovizija“ yra darbas žmonių, kurie stovi arčiausiai ūkininkų. „Mes dirbame jums, kad galėtumėte priimti visus iššūkius ir lengvai juos nugalėti. Dar kartą noriu pasakyti: ačiū rėmėjams, be kurių nebūtų šitos šventės, šitos parodos, o mes stenkimės gyventi taip, kad mūsų ūkininkavimo sąlygos būtų kuo lengvesnės ir kuo geresnės“, – kalbėjo D. Karalevičienė.

Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis irgi pasidžiaugė, kad paroda yra puikus renginys, kur galima susipažinti su pačiomis pažangiausiomis naujovėmis.

„Agrovizija 2022“ jos svarbiausių dalyvių akimis

„Basf“ verslo klientų vadybininkė Roma LAURINKIENĖ: „Parodoje demonstravome, kaip turi atrodyti tvarus ūkis. Rodėme, kaip galima apsaugoti javus, rapsus, pupas naudojant saugius augalų apsaugos produktus. Šiais metais pristatėme naujus fungicidus rapsams „Revidas“, šiemet taip pat turėsime herbicidą žieminiams javams rudeniniam naudojimui „Pontos“.

LAMMC direktorius Gintaras Brazauskas ir BASF verslo klientų vadybininkė Roma Laurinkienė - „Agrovizijos“ patriotai.

Svarbiausia ir įdomiausia šios mūsų parodos dalis yra bioįvairovės stendas. Norėjome parodyti ir pamokyti ūkininkus, kaip galima nemažinant gamybos išsaugoti ir bioįvairovę. Pateikėme konkrečių pavyzdžių. Kartu su mumis buvo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro biologijos mokslų daktarė Grita Skučienė, kuri labai besidomintiems ūkininkams pasakojo, kaip reikia saugoti laukines bites, paukščius. Turime konkrečių pavyzdžių, kad žemdirbiai turėtų saugoti krūvas akmenų, kur mėgsta gyventi šilumamėgiai gyvūnai, įvairūs paukščiai, kaip, pvz., kultupys. Parodoje turėjome ir jo iškamšą. Reikia išsaugoti pavienius medžius, kelti inkilus ne vien tik giesmininkams, bet ir pelėdoms, netgi šikšnosparniams, kuriems skirti specialūs inkilai. Taip pat reikėtų sėti vienmečių arba daugiamečių žydinčių augalų juostas. Mūsų stende buvo pavyzdys, kaip galima suderinti aplinkos apsaugą ir tvarų ūkininkavimą. Noriu pakviesti liepos 14-ąją į lauko dieną, kuri vyks Zigmanto Aleksandravičiaus ūkyje Kupiškio rajone. Ten kalbėsime, kaip galima tvariai ūkininkauti ir nemažinti gamybos.“

        

„Agrochemos“ pardavimų vadovas Mantvydas VAITKEVIČIUS: „Šiemet „Agrovizijos“ parodoje „Agrochema“ svečius pasitiko ne tik su inovatyviais sprendimais, naujais produktais, specialistų patarimais ir

„Agrochemos“ pardavimų vadovas Mantvydas Vaitkevičius.

pramogomis, bet ir parodos proga įsteigtu specialiu prizu – galimybe laimėti kelionę į Braziliją. Didžiausias dėmesys buvo skirtas naujiems produktams bei inovatyviems tręšimo sprendimams.

Parodos svečius kvietėme apžiūrėti mūsų javų ir rapsų laukelius. Tarp jau laiko patikrintų veislių yra ir naujų – žieminiai kviečiai ‘SU Mangold’. Tai nauja „Saaten-Union“ selekcijos veislė, pasižyminti ypač dideliu derlingumu, aukštu stabilumu ir azoto efektyvumu. Taip pat laukeliuose – žieminiai rapsai ‘Chopin’. Tai – kompaktiškesnė veislė, tad derliaus nuėmimas našus ir lengvas. Ši veislė atspari ropių geltos virusui TuYV. Parodos metu pristatėme net keturis naujus produktus ūkiui: skystąsias trąšas „Bor+“ (tai skystosios boro trąšos su molibdenu, skirtos ankštinėms kultūroms, skatinančios gausesnį žydėjimą ir ankščių užmezgimą), skystąsias trąšas „Super+“, lietuviškas karbamido trąšas su kalio humatu bei skystąsias trąšas „Lyderis NPK“ su humatu ir cinku.“

„Dotnuva Baltic“ vykdantysis direktorius Dangis Valaitis.

„Dotnuva Baltic“ vykdantysis direktorius Dangis VALAITIS: „Kadangi parodos tema „Daugiau su mažiau“, mūsų kompanija pristatinėjo naujausius produktus, skirtus pasiekti geresnį rezultatą su mažesnėmis pastangomis. Pirmiausia kalbame apie skaitmenizaciją, skaitmeninius sprendimus. Mūsų stende klientai galėjo rasti telematikos sprendimų, kurie leidžia rinkti duomenis apie techniką ir laukus bei daryti technologinius sprendimus, kokias technologijas toliau naudoti.

Mūsų kompanija taip pat pristatė ūkio valdymo programą, kurią naudojant galima daryti kintamos normos žemėlapius ir tokiu būdu sutaupyti trąšų, pesticidų ir kitų preparatų, norint su mažiau pasiekti didesnį rezultatą. Šiandien yra aktualūs vieni moderniausių ir tiksliausių rinkoje purkštuvai „Agrifac“, kurie leidžia sumažinti vandens kiekį nuo 200 iki 100 litrų. Tai ypač aktualu tvarumui siekiant minimalizuoti žemės resursų naudojimą ir, aišku, leidžia sumažinti ir cheminių preparatų naudojimą, nes tiksliau paduodama, nėra jokio nupūtimo.

Dar vienas tvarumo sprendinys – turime pjaunamąją „MacDon“, kuria galima nupjauti rapsus dar prieš javapjūtę, taip ją paankstinant. Tai leidžia ūkiams javapjūtę pradėti anksčiau, gauti kokybiškesnių grūdų, nes jie išdžiūsta ant stiebo, pradalgėje, ir galima gauti didesnį derlių.

„Kvernerlad“ produktai yra skirti augalų priežiūrai. Parodoje buvo galima apžiūrėti dvi barstomąsias, kurios kabinamos prie traktoriaus, viena – priekyje, kita – gale. Taip ūkininkas vienu važiavimu gali patręšti pagal du skirtingus tręšimo žemėlapius skirtingais produktais. Jeigu žemdirbiai turi pasidarę dirvožemio tyrimus, turi tikslią informaciją, kiek ir kokių produktų reikia, nebenaudoja iki šiol buvusių pačių populiariausių NPK trąšų, bet naudoja jau vienanares ir skiria jas tik ten, kur reikia, ir kiek reikia tam tikram plotui, dirvožemio struktūrai pagerinti. Taip gaunamas maksimalus rezultatas su mažesniais įdėjimais.

Parodoje demonstravome 6 metrų tiesioginės sėjos sėjamąją „Sly Boss“. Tai tiesioginė sėjamoji. Galime pasiūlyti nuo 3 iki 12 metrų tokias sėjamąsias. Ūkininkai pradeda skaičiuoti ir suprasti, ką reiškia degalų kaina. Jeigu anksčiau būdavo „nieko tokio, kiek čia to kuro“, tai dabar, kai kaina tapo dvigubai didesnė, tai yra gana didelės išlaidos, jas būtina stebėti, valdyti. Tiesioginė sėja tausojančioje žemdirbystėje leidžia sumažinti degalų sąnaudas tris kartus. Šios sėjamosios yra sprendimas, kuris leidžia eiti tvarumo link, taupyti resursus, laiko sąnaudas. Kuo daugiau žemė dirbama, tuo daugiau moto valandų traktorius išdirba, todėl naudojant tiesioginę sėjamąją traktorius tarnaus ilgiau.

Turime ir ekologiškas akėčias „Einbock“, kurios mechaniškai pašalina piktžoles ir nebereikia purkšti. Visi sprendimai realiai orientuoti į tvarumą ir tą rezultatą, kurį galime pasiekti su mažesnėmis išlaidomis. Aišku, negalima pamiršti visų mūsų traktorių, kurie yra atnaujinti ir sujungti su telematikos sistemomis, visą informaciją galime matyti kompiuteryje ir priimti sprendimus. Stende buvo ir patys moderniausi  „Case“ ritinių presai. Ir mažesniam, ir didesniam ūkiui turime pasiūlymų, kaip pasiekti tuos tvarumo tikslus, kurie yra gana ambicingi.“

LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja dr. Roma Semaškienė.

LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja dr. Roma SEMAŠKIENĖ: „Parodoje stengėmės pristatyti aktualiausius klausimus. Kadangi didelis dėmesys yra skiriamas pupinių augalų auginimui, buvo aiškinama, kokios derlių limituojančios savybės turėtų būti kontroliuojamos, kokią žalą gali padaryti piktžolės, ligos, kenkėjai, kaip sumažinti tą žalą, kokias prevencines priemones taikyti, kaip pasirinkti tai, kas efektyviausia ir naudingiausia.

Seminarų metu kalbėta apie sėjos laiką, o tai dabar aktualu. Turime vis ilgesnius rudenis, matome, kad kuo ilgesnis ruduo, tuo daugiau tuo metu išplinta kenkėjų, o iki tol tai nebuvo įprasta. 2021 metais buvo didžiulis miežių geltonosios žemaūgės viruso protrūkis. Šią ligą sukelia amarai, skraidantys rugsėjo–spalio mėnesiais, vyraujant šiltiems orams. Ta liga gali padaryti didžiulius nuostolius. Matome, kad ji pas mus tampa problema ir reikia stebėjimų, situacijos prognozavimų ir nustatyti, kokios prevencijos priemonės gali būti taikomos, kad būtų sumažinta žala.

Taip pat reikia svarstyti, ar kviečių sėja turėtų būti ankstyva, ar šiek tiek nukelta į rugsėjo vidurį ar antrą pusę. Taip būtų sumažinti ankstyvi rudeninių ligų ir kenkėjų protrūkiai, kurių ilgą laiką Lietuvoje neturėjome.“

„RAPOOL“ atstovybės Baltijos šalyse vadovas Viktor Svib.

„RAPOOL“ atstovybės Baltijos šalyse vadovas Viktor SVIB: „Daugelis ūkininkų Lietuvoje žino mūsų produktus. Šiemet pasiūlėme dar daugiau naujų veislių, tai rapsai ‘Duke’, ‘Herakles’, ‘Beatrix CL’, ‘Crotora’. Turime hibridinių žieminių kviečių veislių – ‘SU Hymalaya (B)’,  ‘Hyacinth (B)’, žieminių kviečių ‘SU Mangold (B)’, rinkoje žinomų žieminių miežių ‘Jakubus’. Plačiame žieminių javų asortimente žinomiausios veislės yra ‘Etana’, ‘Artist’, ‘Achim’, ‘Patras’.

Šalies ūkininkams siūlome platų asortimentą įvairiausių veislių, kurios yra pritaikytos Lietuvos sąlygoms.

„RAPOOL“ Vokietijoje nustatyti standartai yra taikomi visame pasaulyje esančiose mūsų dukterinėse įmonėse. Aukščiausia kokybė ir patirtis – tai mūsų prioritetai. Neieškome kompromisų, kai kalbama apie kokybę – ar tai būtų sėklų paruošimas, optimalus sėklų apdorojimas ar efektyvus sertifikuotų sėklų pristatymas. Išsamūs patarimai seminaruose, konsultacijos laukuose, pas užsakovą ar ūkininką ir, žinoma, socialinėje erdvėje – visa tai įeina į mūsų teikiamas išskirtines paslaugas. Augintojai pagrįstai tikisi ko nors ypatingo iš „RAPOOL“.

Visi „RAPOOL“ komandos  nariai yra savo srities profesionalai. Jie pažįsta vietos situaciją bei specialiąsias sąlygas konkrečiose šalyse ir siūlo ekspertų patarimus vietoje tos šalies kalba.“

„Scandagra“ generalinis direktorius Marius Vasiliauskas.

„Scandagra“ generalinis direktorius Marius VASILIAUSKAS:   „Pristatėme, kaip jau įprasta „Agrovizijoje“, įvairias veisles. Savo asortimente turime tris vienas geriausių rapsų veislių, puikias kviečių veisles, augalų apsaugos produktus, mikroelementus ir visus kitus dalykus. Vienas esminių dalykų, ką turime ir pristatėme ūkininkams, tai mūsų surinktos žinios, tyrimų rezultatai iš pagrindinių stočių – tiek Europos, tiek Lietuvos.

Dar pristatėme grūdų ir trąšų rinkos apžvalgas. Šiandien ūkininkams tai labai svarbu todėl, kad yra didžiulė dinamika, labai dideli svyravimai trąšų ir grūdų rinkose. O trąšos sudaro didžiąją dalį gamybos savikainos. Tie sprendimai turi būti labai gerai pasverti, argumentuoti ir priimami labai atsakingai. Visą šią informaciją ir bandėme pateikti žemdirbiams.“

Lietuvos mėsinių bulių augintojų ir gerintojų asociacijos direktorė Vilma ŽIVATKAUSKIENĖ: „Mėsinė galvijininkystė Lietuvoje yra naujiena, todėl ir mūsų asociacija „Agrovizijos“ parodoje dalyvavo pirmą kartą. Kai parodos rengėjai pasiūlė dalyvauti, pagalvojome, jog tai puiki idėja, ir gavosi gana puikus rezultatas.

Parodos metu surengėme tūkstančio burgerių (liet. mėsainių) akciją, kurios tikslas – skatinti vartoti jautieną, pajusti jos skonį. Angusų veislės brandintos mėsos gavome iš asociacijos nario Nerijaus Zobernio ūkio (Plungės r.). Kadangi parodoje gausu lankytojų, todėl ir nusprendėme iškepti ir dovanoti tūkstantį šių skanėstų.“

LAAA direktorė Zita Varanavičienė ir „Ūkininko patarėjo“,
oficialaus šio renginio informacinio partnerio, vyriausiasis redaktorius Vytenis Neverdauskas.

P. S. Išsamiau apie šios asociacijos veiklą skaitykite ateinančio antradienio „Ūkininko patarėjo“ numeryje.

Valstybinės augalininkystės tarnybos direktorius Sergejus Fedotovas.

Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius Sergejus FEDOTOVAS: „Kadangi parodos pagrindinė tema yra agrotechnologijos, viena iš svarbesnių potemių – augalų apsaugos produktų, vadinamųjų pesticidų, naudojimas. Todėl mes stengėmės paliesti svarbiausius šių produktų naudojimo klausimus, su kuriais žemdirbiai susiduria vykdydami ūkio priežiūrą. Būtent – nustatytų reikalavimų vykdymas, kaip turi būti naudojami augalų apsaugos produktai, o galima naudoti tik Lietuvoje registruotus. Reikia atkreipti dėmesį į tokį labai svarbų aspektą kaip bičių apsauga atliekant purškimus ir į integruotą kenkėjų kontrolę. Tokios pagrindinės mūsų temos, kuriomis mes konsultuojame ir kurias pristatėme parodoje.“

UAB „Agrolitpa“ direktorius Žygimantas Kliučininkas patenkintas parodos rezultatais.

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Zita VARANAVIČIENĖ:  „Mūsų asociacija pristatė tai, kas ūkininkams svarbiausia, t. y. saugų naudojimą ir augalų apsaugos produktų naudojimą tiek, kiek reikia, tada, kada reikia, ir taip, kaip reikia. Surengėme puikų seminarą, kuriame aptarėme ne tik pirmą žingsnį, kad reikia naudoti asmenines apsaugos priemones, bet ir tai, kad jos turi būti kokybiškos ir kokybiškai prižiūrėtos. Vienkartinės priemonės negali tapti daugkartinėmis, o pastarosios turi būti tinkamai valomos ir prižiūrimos.

Seimo KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis lankosi LAMMC ekspozicijoje. Šalia – centro direktorius Gintaras Brazauskas.

Kitas dalykas, apie ką kalbėjome, yra integruota kenksmingų organizmų kontrolė. Tai toks visa apimantis požiūris į augalų apsaugą, t. y. niekada nereikia iš patrankos šaudyti į žvirblius, jeigu galima išspręsti klausimą sėjomainos, atsparių veislių dėka. O į pagalbą ateina augalų apsaugos produktai, t. y. augalų vaistai. Taip pat mes kalbame apie inovacijas, nes atstovaujame kompanijoms, kurios investuoja į mokslą ir inovacijas. Mūsų stende buvo galima susipažinti su produkto keliu – nėra taip, kad spragtelėjus pirštais arba lydekai paliepus iš karto tas produktas atsiranda. Tam, kad jis pasiektų lentynas, vyksta ilgas mokslininkų darbas, kuris trunka 10 metų, o kartais ir ilgiau.

Būtume ne mes, jei nepakalbėtume ne tik apie gražius dalykus – labai svarbu akcentuoti ir skaudulius. Vienas iš jų yra nelegali prekyba – visgi skiriame nepakankamai dėmesio intelektinei nuosavybei, esame nepakankamai reiklūs tiems nelegaliems prekiautojams. Čia susideda daug priežasčių: kai produkto nelieka legalioje prekyboje, žmogus yra stumiamas į šitų nelegalų glėbį ir tada jis ieško sprendimo juodojoje rinkoje. Manau, kad mes visi turime suremti pečius ir dirbti kartu – tiek asociacija, tiek sprendimų priėmėjai, tiek mokslininkai, kad ūkininkas galėtų legaliai įsigyti šių produktų ir nebūtų stumiamas į nelegalią rinką. Tai yra didžiulis skaudulys, keliantis susirūpinimą visiems – ir vartotojams, ir gamtai, ir aplinkai, nes neaiškūs mišiniai patenka į aplinką ir tikėtina, kad jie galbūt su maistu ar kitaip keliauja ir toliau.“

„Agrovizijos“ metu vyko ir Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos surengta šauni paroda. Apie ją skaitykite liepos 5 d. ŪP numeryje.  

Autoriaus ir Vytenio NEVERDAUSKO nuotraukos

2022.07.02 ŪP korespondentas Stasys BIELSKIS

Susijusios temos - skaitykite: Agrovizija 2022, Gintaras Brazauskas, Zita Varanavičienė, Viktoras Pranckietis