Antys gelbsti nuo šliužų ir vabalų

Jauki muskusinė antis Dalios glėbyje.

Akademijos (Kėdainių r.) gyventoja Dalia Kulikauskienė kelerius metus atkakliai kovojo su šliužais, išbandė įvairias priemones, bet netekusi kantrybės pavasarį įsigijo ančiukų. Juos paauginusi jau vasarą džiaugėsi, kad viltys pranoko lūkesčius: šliužų ir kolorado vabalų jos kieme, kur dar pernai knibždėte knibždėjo, nebeliko akimirksniu.

Jolanta TAMAŠAUSKIENĖ

 

Dalios kantrybė trūko pernai, kai rytais arba vakarais surinkdavo po 500–600 šliužų. Išbandė ir druską, ir salietrą, ir specialias chemines priemones (moliuskocidus). Jų visada turėjo po ranka, nes pati yra ūkinių prekių parduotuvės savininkė, tačiau pristigo laiko, kurio pareikalavo nesibaigianti kova su kiemo kenkėjais.

Pasak pašnekovės, pasijuto ekonominis ir estetinis diskomfortas. Kanai buvo iškarpyti, morkos ir bulvės išgraužtos, pajuodusios. Šliužams tiko kone viskas, kas augo kieme. Kitapus tvoros, kur prasideda sodai, taip pat įvairiais būdais su kenkėjais kovojo akademiškiai, bet rezultato jokio.

Išeitį pasufleravo Švedijoje gyvenantys Dalios vaikai. „Ir tos toli pažengusios šalies neaplenkia šliužų invazija. Ten net kuriamos įmonės, kuriose auginamos ir ūkininkams nuomojamos antys. Veža jas alkanas didelėmis mašinomis į vynuogynus ar braškynus dienai, pusdieniui – ir paukščiai atlieka savo darbą.“

Internete Dalia susirado Lietuvos inkubatorių, prekiaujantį ančiukais, ir nusipirko vienadienių muskusinių bei Pekino ančių,  vėliau specialiu užsakymu išsirito ir Indijos bėgikių, aršiausių šliužų ir kolorado vabalų priešių. Joms tinka ir šių dryžuotųjų kenkėjų lervos, ir suaugėliai.

Per klaidą į bėgikių lizdą pateko ir viena Pekino antis. Ji augo tokia puri, kad buvo praminta Cepelinu. Jai dabar tenka sunki dalia lakstyti paskui bėgikes, mat kartu užaugusios antys laikosi viena kitos, o muskusinių genetika kiek kitokia.

Antys nebūtų antys, jeigu nemėgtų vandens – joms būtina paplaukioti, tad niekaip neišsiverstų kad ir be vonios. Kaimynų daržuose jos gal ilgiau padirbėtų, jeigu ne vanduo, be kurio ilgiau nei 15 minučių svetimoje teritorijoje neišbūna, veržiasi atgal namo.

Kai kieme antys, kenkėjų ieškoti nereikia.

Juodai baltos muskusinės antys tokios jaukios, kad meiliai glaudžiasi patekusios į šeimininkės rankas, neprieštarauja ir glostomos. Priešingybė patinginiauti mėgstančioms muskusinėms antims – Indijos bėgikės. Šliužus, kolorado vabalus, aklius, muses ir vabaliukus sėkmingai naikina ir vienos, ir kitos. Šie paukščiai nepraleidžia progos paskabyti ir kiaulpienių, tad ir piktžolės išnyko iš kiemo.

Šmaikšti šeimininkė plunksnuotosioms pagalbininkėms davė net vardus. Įspūdinga koduotųjų trijulė: juodasis Koščėjus, melsvasis Kukulis ir Erelis su balta kepure bei plunksna, panašia kaip ant muškietininkų skrybėlės… Antys Daliai primena vaikystę, kai jas augino jos mama.

„Man kiemas tapo poilsio ir smagaus bend­ravimo su šiais paukščiais vieta, – prisipažįsta pašnekovė. – Esu tikra, kad biologinis ginklas šiuo atveju yra geriausia išeitis. Užauginusi dešimt ančių, pamiršau šliužus ir kolorado vabalus.“

Invaziniai svečiai – iššūkis ne tik sodininkams.

Kalbant apie naudą, svarbu paminėti, kad per pusmetį užaugančios antys jums padovanos ne vieną kiaušinį. Tiems, kurie sako, kad jų kiaušiniai neskanūs, Dalia siūlo paragauti Indijos bėgikių – jie nė kiek nenusileidžia vištų kiaušiniams.

Jolantos Tamašauskienės nuotraukos

 

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro biologo Manto Adomaičio kometaras

Mantas Adomaitis

Antys maitinasi įvairiais bestuburiais, taip pat ir šliužais. Esu matęs sodybų, kuriose gausias šliužų kolonijas sėkmingai mažina įprastos mėsinės antys. Ypač mielai visais šliužais minta Indijos bėgikės. Lietuvoje yra sodininkų, kurie jų augina, kad daržoves ir želdinius apsaugotų nuo šliužų. Dalydamiesi patirtimi, kai kurie sodininkai atkreipia dėmesį, kad antys sumažina ir kolorado vabalų skaičių.

 

 

 

 

 

 

 

 

invaziniai šliužai, antys lesa šliužus