Anūkų būryje trys poros dvynukų

Bronislavos ir Viktoro Momkų šeimą išgarsino trys anūkų dvynių poros.
Linos MOTUŽIENĖS nuotrauka Į Šateikius (Plungės r.) važiavome pas Bronislavą ir Viktorą MomkUS, gražiai užauginusius ir į gyvenimą išleidusius penkias atžalas, iš kurių trys dukros susilaukė dvynių. Lemtingas sapnas Erdviuose, jaukiuose Bronislavos ir Viktoro Momkų namuose viešnagės dieną susipažinome su jauniausiųjų dvynukių Leilos ir Lukos mama Viktorija Jonuše. Ji, rodos, vilkeliu sukosi apie vietoje nestygstančias dukras, gyvu pavydžiu įrodydama, jog dvyniai tėvams atneša ne tik dvigubą laimę, bet ir rūpesčio. Tik vargelis, sakoma, greitai pasimiršta, užleisdamas vietą neaprėpiamam džiugesiui. Kad laukiasi dvynių, pirmoji prieš devynerius metus tėvams pranešė Kaune gyvenanti Kristina Momkutė-Tručinskienė. Nau­jiena visiems buvo labai netikėta, net egzotiška. Tada artimieji svarstė, kad tai susiję su Kristinos vyro Mindaugo Tručinsko šeimos linija – jų giminėje tolima teta augino dvynukus. Namiškiai gerai prisimena Kristinos sapną: jame niekaip negalėjo apsispręsti, kokį sūnui vardą išrinks. Mintyse sukosi Daumantas, Daugirdas ir abu labai patiko. O kai susilaukė iš karto dviejų berniukų, galvos dėl vardų kvaršinti nebereikėjo. Praėjus beveik ketveriems metams, 2010-ųjų vasario 14-ąją, Valentino dieną, gandrai aplankė vyriausiąją Momkų dukrą Liną. Su vy­ru Vy­gan­du Mar­tin­ku­mi Tel­šiuo­se gy­ve­nan­ti moteris jau augino sūnų ir dukrą, pasistatę gražų namą svajojo apie pagranduką. Likimas davė net du: Igną ir Augustę, jiems dabar šešeri metai. Trečioji dvynukų pora pasibeldė į Viktorijos Jonušės šeimą. Šiemet rugpjūčio 26-ąją jos dukrelės Leila ir Luka švęs savo antrąjį gimtadienį. „Tikrai nesitikėjau, kad gims dvynukės. Atrodė, užtektinai jau to šoko, kurį sukėlė seserys. Su jomis pajuokaudavome, kas būtų, jeigu būtų... Kai šeštąją nėštumo savaitę pasakė, kad susilauksime dvynių, neradau išėjimo iš ligoninės. Džiaugsmo ašaros nesiliovė tekėjusios. Nėštumas buvo ilgai lauktas ir planuotas. Jau pati žinia, kad laukiuosi, be galo džiugino, o kai pranešė, kad dvyniai, užplūdusius jausmus sunku žodžiais nusakyti“, – pasakojo vidurinioji Momkų dukra Viktorija. Ji su vyru Ramūnu gandrų laukė beveik ketverius metus. Dvynės – graži ir išskirtinė kompensacija už didelę kantrybę. Linki tęsti tradiciją Leila ir Luka identiškos dvynės. Žiūrint į jas sunku pasakyti, kuri yra kuri. V. Jonušė patikina: mergaitės labai skirtingos. Skiriasi jų veido bruožai, charakteriai. Štai Leila visuomet išsireikalauja daugiau dėmesio, mėgsta į save atkreipti aplinkinių žvilgsnius. Jai patinka su tėvais ar seneliais gerti kavą, nuolat liečia puoduką – tikrina, ar gėrimas dar karštas. Leila dominavo net ir mamos pilve, buvo užėmusi patogesnę poziciją nei sesuo. Identiški dvyniai pasaulį išvysta ne itin dažnai. Iš šimto pasitaiko vos keli atvejai, kada viena ląstelė pasidalija į dvi dalis ir vietoj vieno vaiko gimsta du. Viktorijos žodžiais, įdomu tai, kad tėvai tokius dvynius skiria, jiems atžalos atrodo skirtingos, o štai aplinkiniai jokių skirtumų nemato. Tiesa, jei mergaitės bėgioja kieme vienodomis kepurėmis, iš tolo net ir tėvai jas supainioja. Viktorija Jonušė bandė aiškintis, ar giminėje kada nors būta dvynių. Ne, nebuvo. Tą patį galėtų pasakyti ir apie savo bei kitos sesers vyro gimines. Visų trijų seserų dvynių poros kitokios: Viktorijos dvynukės identiškos, Linos vaikai skirtingų lyčių, Kristina pagimdė du berniukus. Momkų sūnus Tomas su žmona Aida augina sūnų Martyną. Šeimos nesukūrusi tik Jurgita. Seserys juokaudamos jai ateityje linki tęsti šeimos moterų tradiciją – susilaukti dvynukų. Kai padeda, lengviau „Labai mylėjau savo vaikus, dabar meilę daliju jųjų atžaloms. Laimė, kai jie suguža į mūsų namus. Akimirksniu kiemas prisipildo vaikiško krykštavimo, juoko,“ – sako Bronislava Momkienė.   Auginti dvynius, žinoma, nėra lengva, nes viską turi daryti dvigubai: keisti sauskelnes, maitinti, migdyti ne vieną, o du vaikus. Viktorija tvirtina, kad jau antri metai jos pagrindinė užduotis – nenukrypti nuo dienos ritmo. Kai mergytės buvo visai mažos, į svečius išvažiuodavo labai retai, į namus vengdavo dažnai kviestis draugus, kad tik mažylės netaptų irzlios ir be reikalo nešokdintų tėvų. „Priežiūros našta nėra sunki, nes visuomet sulaukiu vyro pagalbos. Jei jo nuolat nebūtų namuose, kasdienybė neatrodytų rožinė“, – pripažįsta dviejų dukrelių mama. Kartais ji pagalvoja, kad įdomu būtų patirti, kaip auginamas vienas vaikas. Atrodo, nebūtų ką veikti. Tokia pat mintis aplanko ir seserį Kristiną. O Lina šios patirties jau turi: vieną paskui kitą augino dukrą ir sūnų. Dabar Gerdai jau dvidešimt, o Viktorui šešiolika. Nemažai dukroms padeda ir mama. Penkis savo vaikus užauginusi ir į gyvenimą išleidusi Bronislava Momkienė noriai ir mielai pasirūpina mažylėmis bei jas prižiūri. „Tikras džiaugsmas būti su anūkėmis. Labai mylėjau savo vaikus, dabar meilę daliju jų atžaloms. Laimė, kai visi suguža į mūsų namus. Akimirksniu kiemas prisipildo vaikiško krykštavimo, juoko. Vaikų keliamas triukšmas toks mielas. Žiūriu į juos ir atrodo, kad širdis dainuote dainuoja“, – džiaugiasi Bronislava. Ji su vyru Viktoru didžiuojasi savo keturiomis dukromis ir sūnumi – visi penki jau tvirtai stovi ant kojų. Tik užaugo, atrodo, pernelyg greitai. „Tikrai nepajutome. Gyvenimas į savo ritmą įsuko ir net nepastebėjome, kad buvo sunku, nepaliaujamai teko suktis vilkeliu, – susimąsto gražios šeimynos mama. – Tikriausiai savas vargas yra nesunkus.“ Stiprybės suteikdavo ir šeimos vienybė. Į visus darbus kibdavo drauge, vienas kitam padėdavo pilkoje kasdienybėje. Ne visuomet ji buvo vienos spalvos. Vaikai tėvus mokėdavo pradžiuginti, neretai surengdavo jiems šventę – per Valentino dieną pridarydavo širdučių ir jomis išpuošdavo namus, niekuomet nepamiršdavo gimtadienių. Momkų vaikai su šeimomis labai dažnai atvažiuoja į Šateikius, tėvus aplanko ir Anglijoje gyvenančios Viktorija su Jurgita. „Mūsų net nespėja pasigesti. Išvažiuojame ir, žiūrėk, vėl gręžiamės namų pusėn“, – šypsosi V. Jonušė, ne vienus metus su šeima gyvenanti Anglijoje. Pastaruoju metu 2000-aisiais „Mis Žemaitija“ tapusi ir 2001 metais grožio konkurse „Mis Lietuva“ pelniusi „Mis publikos“ titulą moteris su vyru galvoja apie gyvenimą gimtinėje. Plungėje nusipirko namą, dabar tvarkosi ir netolimoje ateityje planuoja atšvęsti įkurtuves. Nebūna tuščias Virtuvėje bandydama suturėti vieną už kitą judresnes dvynes Leilą su Luka, Bronislava Momkienė atkreipia dėmesį į kieme įsikūrusius gandrus. Gandralizdis jau daug metų nebūna tuščias. Kasmet išsirita ir užauga trys keturi gandriukai. Bronislava labai seniai norėjo, jog sodyboje gyventų gandrai. Į seną gluosnį ne kartą kėlė gandralizdį, bet jie vis neįsikurdavo. Nupjovus medį paaiškėjo priežastis – kamieno vidus išpuvęs, tuščias, todėl įspūdingieji paukščiai nenorėjo čia gyventi. Lizdą gandrai susinešė vos pastačius stulpą ir džiugina darnią, gausią Momkų šeimą. Šurmulingos šventės 4 Visos Momkų šventės ar šeimos susiėjimai verčia aikčioti – vien saviškių prie stalo susėda dvidešimt vienas: penki vaikai su antrosiomis pusėmis, devyni anūkai, tėvai, kitąkart dar ir močiutės. 4 Per šias Velykas prie didelio svetainės stalo visi nesutilpo, teko dar vieną prijungti. Bendrą šeimos nuotrauką taip pat nelengva padaryti: kad sutilptų į kadrą, visi turi gerokai susispausti. 4 Šiemet vasarą bus švenčiamos jauniausiųjų dvynukių Lukos ir Leilos bei Tomo sūnaus Martyno krikštynos, tad svečių bus nepalyginamai daugiau. Krikšto apeigas atliks savoje Šateikių bažnyčioje, namų pašonėje. Šiuose Dievo namuose visi Momkų vaikai susituokė, dabar nori krikštyti savo vaikus. Net ir marti Aida, kilusi iš Marijampolės, sūnų krikštyti sutiko Žemaitijoje. Jurga Sajenkienė Autorės nuotrauka