Ar atsidurs veltėdžiai po padidinamuoju stiklu?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija antradienį pranešė pradedanti užimtumo sistemos pertvarką. Naujoji tvarka turėtų suteikti daugiau galimybių Užimtumo tarnybos (UT) specialistams atskirti norinčius dirbti nuo nenorinčiųjų, piktnaudžiaujančiųjų. Iš sąrašų būtų braukiami asmenys, dirbantys „šešėlyje“, atsisakantys darbo pasiūlymų – jiems nebepriklausytų nemokamas sveikatos draudimas. Ypač didelį dėmesį žadama skirti ilgalaikiams bedarbiams, kurių šiuo metu yra registruota 26 proc. (72 tūkst.). Iš jų apie 27 proc. (beveik 20 tūkst.) yra nedirbę ilgiau nei 2 metus, o daugiau kaip 6 proc. (4,5 tūkst.) apskritai nėra dirbę.

Šį kartą „Ūkininko patarėjas“ pašnekovų klausė, ar reikia tokios pertvarkos, ar ūkininkai, kuriems trūksta darbo jėgos, gali tikėtis, kad pas juos atskubės ieškoti darbo ir tie ilgalaikiai bedarbiai?

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas LINGĖ: „UT yra labai gausus būrys registruotų žmonių. Daugelis jų realiai neieško darbo. Viena priežasčių – nori būti drausti socialiniu draudimu. Tai pasyvi forma, kuri leidžia arba esant „šešėlyje“, arba nedirbant būti apdraustiems įvairiomis draudimo rūšimis, kurios garantuoja socialinį saugumą. Jeigu šios galimybės netektų, tai tikėtina, jog jie būtų paskatinti ieškotis legalaus darbo, kad neliktų nedrausti ir, prireikus sveikatos priežiūros paslaugų ar atsiradus kitoms socialiai jautrioms situacijoms, neliktų be apsaugos.

Tikimės, kad pertvarka padės išjudinti tokius žmones, kurie turi sudėtingą arba per menką motyvaciją aktyviau ieškotis darbo. Bet žinome, kad visų žmonių negalima dėti į vieną lentyną, negalima sakyti, kad jie visi tingi arba nenori dirbti. Yra labai daug priežasčių, kurios skatina žmones ilgiau būti be darbo. Tai ir įvairios priklausomybių situacijos, kai tokiems asmenims jau reikia ir gydymo, kitiems yra antstolių klausimas, kai žmonės vengia oficialių pajamų, kad nebūtų padaryti didesni atskaitymai. Mat tokiu atveju neapsimokėtų dirbti. Yra kategorija žmonių, kuriems aktualus ir pavėžėjimo klausimas, jei yra nutolę nuo rajonų centrų. Tokiems asmenims išlaidos degalams ar autobuso bilietams sudaro nemažą atlyginimo dalį.

Vienu sprendimu visų problemų neįveiksime. Bet pagrindinis pertvarkos sumanytojų akcentas toks, kad jeigu pasiūlomas darbas, kurį asmuo galėtų dirbti, ir šis jo atsisako, jis būtų išbrauktas iš UT ieškančiųjų darbo sąrašo.“

Žemės ūkio bendrovės „Ginkūnų agrofirma“ (Šiaulių r.) valdybos pirmininkas Arūnas GRUBLIAUSKIS: „Seniai UT reikėjo tokios pertvarkos. Joniškio r. savivaldybės meras Vitalijus Gailius aiškino, kaip pas juos vyksta pilotinis projektas (kartu su savivaldybe ir seniūnijomis) siekiant išanalizuoti visas problemas, kodėl kaime yra tiek daug bedarbių, ypač ilgalaikių.

Seniūnijos bedarbius sukviečia ir aiškinasi, ko jiems reikia. Jeigu nėra visuomeninio transporto, o gal reikia tik maršruto grafiko laiką pakeisti, prašom – yra. Ko dar reikia? Visos situacijos ir priežastys išanalizuojamos ir tada tam bedarbiui nėra kaip atsakyti, kad jis negali į darbą nuvažiuoti ir pan. Situacija seniai žinoma, tačiau iki šiol nieko nedaryta. Keista, jog darbingas žmogus, neturintis sveikatos problemų, negali dirbti. Jeigu neturi paprastos darbinės kvalifikacijos, UT turėtų daug plačiau taikyti įvairias perkvalifikavimo programas. Ar ateis dirbti pas mus į žemės ūkio bendrovę? Manau, kad vienas kitas tikrai ateis. Masiškai to tikrai nebus. Darbingiems žmonėms turi būti užkirstos visos galimybės pasislėpti aiškinantis, kad neranda darbo.

Mūsų bendrovėje trūksta melžimo operatorių ir fermos mechanizatorių. Ne kartą kreipėmės į UT, bet pastarųjų profesijų darbininkų kažkodėl nebeatsiunčia. Prieš keletą metų dar ateidavo tokių, kurie prašydavo ant UT siuntimo pasirašyti, jog jie netinkami šiam darbui. Dabar ir tokių nebėra. Aš sveikinu tokias naujoves, nes kurie pagal savo sveikatos būklę gali dirbti, tai ir privalo dirbti. Tik sudarykime jiems tinkamas sąlygas.“

Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita DARGIENĖ: „Niekas nepasikeis ir po šitos pertvarkos. Nebent bedarbių pašalpų nebemokėtų ir tada jie nebeturėtų ką valgyti... Kitaip jie vis tiek nenorės ir neateis dirbti. Ne tik ūkininkams trūksta darbo jėgos. Neseniai teko bendrauti su „Žemaitijos pieno“ vadovais, kurie skundžiasi, kad ir pas juos darbuotojų žiauriai trūksta. Sako, kad pas ūkininkus blogos darbo sąlygos, kvapai fermoje nepatinka. O ką apie pieninę bekalbėti – juk ten viskas tvarkoje ir kvepia skaniai.

Nežinau, kodėl tie žmonės nenori dirbti. Galbūt gerai gyvena. Juk statistika rodo – nekilnojamas turtas brangsta. Parduotuvėse – eilės pirkėjų.  Kol žmonės nesuvoks, kad viskas yra pasiekiama tik darbu, ir toliau bus tokia pati situacija.“

Raseinių rajono Katauskių kaimo bendruomenės pirmininkas, mišraus ūkio savininkas Jonas GALINAITIS: „Labai abejoju, ar kas nors pasikeis. Kas nori dirbti, tas randa darbo. Kurie priprato nebedirbti, į darbo rinką niekada nebegrįš. Blogai, jeigu jie nebebus socialiai drausti, valdžia tą grupę žmonių visai į neviltį nuvarys.

Iš savo patirties galiu pasakyti, kad buvo ir tokių, kurie dirbo mano ūkyje, nepatiko ir išėjo, kitur įsidarbino, bet apsisukę vėl man skambino ir teiravosi: „Čia, pas jus, buvo geriau. Gal priimsite?“ Aš tokius žmones suprantu – jie ieško kur geriau. Esu kalbinęs žmones, gyvenančius iš socialinių pašalpų, kad ateitų pas mane dirbti, žadėjęs neblogą atlyginimą. O šie: ne, mums nereikia, gauname socialines pašalpas ir visas garantijas, ir užtenka. Jiems gana tiek, kiek turi.

Negautų garantijų, dar daugiau skurstų – negalėtų gydytis. Visose šalyse tebėra tokia tvarka, bedarbiai gauna socialines garantijas ir taip išgyvena. Kai kurie lietuvaičiai važiuoja į užsienį, kad ten gautų socialines pašalpas. Mūsiškiai iš užsienio išmoko nebedirbti. Kartą sutikome Vokietijoje po Berlyną bevaikštančius lietuvius ir paklausėme, kokius ten darbus turi. „Ne, niekur nedirbame, bet mus aprengia, duoda šiltai permiegoti. O ko mums daugiau bereikia? Cigaretėms patys susikombinuojame“, – juokėsi lietuvaičiai.“

2021-11-22

Parengė ŪP korespondentas Stasys BIELSKIS

123rf nuotrauka

ilgalaikiai bedarbiai, Mindaugas Lingė, Arūnas Grubliauskis, Užimtumo tarnyba, bedarbis, Stasys Bielskis, Ūkininko patarėjas