Ar ministerijos pavargo bėgti traukinio priekyje?

Lietuva bene nuo pat įstojimo į Europos Sąjungą (ES) skrupulingai vykdė visas Briuselio direktyvas. Nemažai ir tokių atvejų, kai ji bėgdavo traukinio priekyje, nors kitos ES šalys bandydavo stabdyti Briuselio draudimus, nesutikdamos su, jų manymu, per daug griežtais aplinkosauginiais ir kitokiais reikalavimais. Tačiau prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, Europos Komisija (EK) dėl maisto produktų trūkumo ir galimo bado ėmė švelninti apribojimus ir draudimus, į pirmą vietą iškeldama didesnę maisto produktų gamybą, o kitas programas palikdama geresniems laikams. Ir atsitiko taip, kad dabar Lietuva nebebėga garvežio priekyje, nes Žemės ūkio (ŽŪM) ir Aplinkos (AM) ministerijos nesiskubina naikinti draudimų agroverslo gamybai vystyti, nors taip elgtis rekomenduoja EK.

Šįkart pašnekovų klausėme, kaip jie vertina minėtų ministerijų delsimą, o gal jos jau tikrai pavargo, išsikvėpė tiek laiko bėgusios priešakyje?

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Petras PUSKUNIGIS: „Jūs teisingai pastebite, kad kitos ES šalys sėkmingai derasi su Briuseliu dėl įvairių reikalavimų. O mūsų valdžia padarė juodą darbą, kai žemės ūkis nebuvo paremtas iš Ekonomikos gaivinimo fondo, nors visų kitų kaimyninių šalių žemdirbiai buvo įvertinti. Lėšų Lietuvoje gavo tik pelkių fondas, ir viskas. Kalbant apie nuolaidas, iš tikrųjų kitos ES šalys derasi su Briuseliu. ES panaikino reikalavimą dėl 4 proc. pūdymo, leido juose žemės ūkio produktų gamybą. Tai ne mūsų ministerijų, o ES nurodymas.

Pakalbėkime apie ES numatytą 4 metrų apsauginę juostą iki vandens telkinių. Melioracijos griovys iš tikrųjų nėra vandens telkinys, tik Lietuvoje jis tokiu padarytas, tad teks prie tokių griovių auginti žoles, piktžoles ir pan., nors galėtų derėti grūdai, kitos maistui tinkančios kultūros.

Kai ES ėmė skatinti precizinį ūkininkavimą, mūsų ŽŪM to neišgirdo. Ši institucija pastaruoju metu nebuvo žemdirbių part-
nerė, esame neklausomi, pašalinti iš įvairių patariamųjų komisijų, išbraukti iš komitetų. Ten dalyvauja tik visokie gamtosauginiai fondai, neturintys jokio supratimo apie žemės ūkį.

ŽŪM struktūroje yra Tvarios gamybos departamentas, kuriam jau daug metų teikiame pasiūlymus, kaip sutvarkyti organinių trąšų panaudojimą ir įterpimą. Rudenį, mėšlavežio metu, vėl bus triukšmo. Aplinkinės šalys susitvarkė, organinės trąšos, kai taip pabrango mineralinės trąšos, įgyja didžiulę vertę, o pas mus neįmanoma naudoti mėšlo. Sutarti dėl to su valdininkais niekaip nepavyksta. Be to, nuo 2026 metų bus panaikintos dyzelinių degalų akcizo lengvatos, bus duodami limitai ne hektarui, o ūkiui. Tai – visiškas nesupratimas. ŽŪM ir AM pastaruoju metu negirdi, ką sako EK, ir tai labai akivaizdu. Abi tos ministerijos liko už paskutinio vagono.“

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas JUKNEVIČIUS: „Lietuvos ūkininkai jau ilgą laiką kalba, kad visi aplinkosauginiai reikalavimai turėtų būti pasverti kaštų ir naudos analize. Pinigai Lietuvai, deja, skiriami mažesni dėl mažesnio tiesioginių išmokų voko, dėl sumažėjusio antrojo ramsčio, t. y. investicinio voko. Todėl, atsižvelgiant į tų pinigų kiekį, reikia labai konstruktyviai dėlioti priemones, kurios nebūtų labai žalingos žemės ūkio produkcijos gamybai, stipriai nemažintų, nedarytų neigiamos įtakos gamybai arba ją veiktų minimaliai. Ir, aišku, turėtų patį didžiausią aplinkosauginį efektą, todėl ūkininkai pasisakydavo ir tebepasisako, kad turi būti išgirsta, ką kalba ES žemės ūkio komisaras Janusz Wojciechowski ir EK.

O kalba tai, jog žemės ūkio gamyba ir jos potencialo išlaikymas yra svarbu ir kad tas potencialas turi derėti su Europos žaliuoju kursu. EK labai palaiko priemones, kurios leidžia su mažiau pasiekti daugiau. Kalbame apie tiksliojo precizinio ūkininkavimo naudą, nes būtent šios priemonės leidžia sunaudoti mažiau energijos, žaliavų, bet drastiškai nekeičia gamybos apimčių, t. y. nekelia apsirūpinimo maistu grėsmės.

Tikriausiai būtų galima apgailestauti, kad mūsų politikai elgiasi nekonstruktyviai, todėl jie visą laiką linkę taikstytis prie to, kokią politiką suformuluos Briuselis. O kai Briuselis paskelbia, kad ta politika keičiama, jie visam šiam pasiruošimui, apmąstymams, įgyvendinimui skiria per daug laiko. Mūsų biurokratinis aparatas yra tiesiog labai neproduktyvus. Nemanau, kad jie yra pavargę ir išsikvėpę. Lyg ir nebuvo dėl ko persidirbti. Greičiausiai jie tiesiog nepradėjo dirbti taip, kaip turėtų.“

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys MACIJAUSKAS: „EK atleidus varžtus ir mums pavyko su ŽŪM susitarti dėl suartų pievų klausimo atidėjimo ateičiai. Tai ne ministerijos ar jos vadovo nuopelnas. Šis reikalas ypač aktualus Žemaitijos ūkininkams, nes priešingu atveju ten situacija taptų labai sudėtinga. Mus stebina, kad AM ir toliau važiuoja tuo prieš keletą metų užduotu kursu ir visiškai neatsižvelgia į stipriai pasikeitusią situaciją. Pastarosiomis dienomis girdime Jungtinių Tautų vadovų perspėjimus apie pasaulyje gresiantį badą ir kitų aukštų pareigūnų, ES valstybių vadovų pasisakymus ta tema. Nerimaujame, kad dėl maisto trūkumo pasaulyje situacija gali pasidaryti labai sudėtinga. Be abejonės, mūsų valstybės institucijos turėtų peržiūrėti visas savo strategijas. Turiu omenyje Nacionalinį energetikos ir klimato veiksmų planą. O ŽŪM turėtų patikslinti Nacionalinį strateginį žemės ūkio planą. Tie dokumentai ir strategijos turėtų būti peržiūrimi taip, kad užtikrintų maisto saugumą, kad jų gamyba ne mažėtų, o didėtų. Dabar mūsų strateginiuose dokumentuose yra numatytas gamybos mažėjimas. Atsižvelgiant į dabartinę situaciją, tai tikrai labai keistas dalykas, jis turėtų būti keičiamas.

ŽŪM jau gal ir supranta šią būtinybę, bet AM kol kas iš viso nieko nedaro ir, matyt, artimiausiu metu nežada daryti. Kartais net keista klausytis AM pareigūnų, akivaizdu, kad šie žmonės nebesusivokia pasikeitusioje realybėje.“

 

Algimanto Snarskio piešinys 

2022.05.21

ŪP korespondentas Stasys BIELSKIS

Susijusios temos – skaitykite:  Žemės ūkio ministerijaES parama; Europos komisijažaliasis kursas