Avių augintojų kooperatyvo planuose – vienybė ir kokybė

Vokietijos juodgalvės – viena perspektyvių Lietuvoje auginamų mėsinių veislių, nes tinkamai augintų šios veislės gyvulių skerdenos gali atitikti aukščiausius standartus.

AVIS APRENGS IR PAMAITINS

Nors pastaraisiais metais aviena Lietuvoje ir populiarėja, jos mastai, be abejo, neprilygsta kitų gyvulininkystės šakų produkcijos – pieno, kiaulienos, paukštienos, galvijienos - gamybos apimtims. Tačiau savo verslą pradėję plėtoti avių augintojai nuo pat pradžių laikėsi kryptingos strategijos vartotoją pasiekti tiesiogiai, aplenkiant mėsos ir pieno perdirbimo įmones bei prekybos tinklus, kurių pelno maržomis patys mažai uždirbantys ūkininkai dažniausiai ir yra nepatenkinti. Iki šiol specializuotiems avininkystės ūkiams koją kišo smulkūs avių augintojai, auginantys menkaverčius gyvulius, ir perpardavinėtojai, tokių gyvulių mėsą rinkoje pristatantys kaip aukštos kokybės lietuvišką ėrieną. Susidariusi situacija nuolat kėlė nerimą Lietuvos avių augintojų asociacijai (LAAA), kurios tikslas - gerinti šalyje laikomų avių bandų genetinę vertę ir gaminamos produkcijos kokybę. Tad būrelis Aukštaitijos regiono LAAA narių, remdamiesi Vakarų Europos šalių patirtimi, kuriose produkcijos perdirbimo grandį dažnai organizuoja patys ūkininkai, įsteigė pirmąjį mūsų šalyje avių augintojų kooperatyvą „Avininkas“, išsinuomojo veterinarinius reikalavimus atitinkančią skerdyklą Molėtų r., Inturkės kaime, ir išsikėlė sau uždavinį suvienyti visus pažangius šalies avių augintojus bei užtikrinti jų pagamintos produkcijos realizaciją.

Atviras visiems avių augintojams „Didesnius mėsinės avininkystės ūkius turintys ūkininkai iki šiol buvo įsirengę savo skerdyklėles arba skerdimo paslaugą pirko, o produkciją patys vartotojams pardavinėjo tiesiogiai. Tačiau LAAA veikloje dalyvaujantys žmonės ėmė kelti klausimą, kad reikia ieškoti kitos išeities, nes pačiam ūkiui ir gaminti produktą, ir jį pardavinėti tampa nepakeliama našta“, - pasakoja vienas kooperatyvo „Avininkas“ steigėjų bei jo vadovas Molėtų r. ūkininkas D. Malinauskas. Pasak pašnekovo, ūkininkui laikytis visų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) keliamų reikalavimų apdorojant skerdieną, ieškoti rinkų ir pardavinėti mėsą tikrai yra labai sunku, nes tai užima bent dvi dienas kiek­vieną savaitę, nors pagrindinis avių augintojo darbas turėtų būti laikomos bandos priežiūra. Tai devynis Aukštaitijos regiono ūkininkus ir paskatino susiburti į kooperatyvą „Avininkas“. Pačiam D. Malinauskui buvo patikėta parengti kooperatyvo steigimo dokumentus ir eiti jo direktoriaus bei skerdyklos vadovo pareigas. Iš pat pradžių steigėjai vieningai nutarė ir tai, kad „Avininkas“ bus atviras visiems šalies avių augintojams.

„Šaukštui deguto“ numatyti saugikliai „Iš tiesų esame atviri visiems, tačiau su vienu „bet“. „Avininko“ nariu gali tapti kiekvienas avių augintojas, sutinkantis su kooperatyvo įstatais, kurie nėra kokie nors išskirtiniai. Jie parengti remiantis šalyje galiojančiais, kooperatyvų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Be to, žmogui yra privalu sumokėti du mokesčius – 50 Eur dydžio nario mokestį, kuris niekada nebus grąžintas, ir įnešti pajų, t.y. savo turto dalį. Ši laisva valia pasirenkama suma gali svyruoti nuo 300 iki 3 tūkstančių eurų“, - pasakoja „Avininko“ direktorius. Kooperatyvas, kurio vienas svarbiausių tikslų yra išlaikyti aukštus gamybos standartus, taip pat pasilieka sau teisę atvykti į kandidato ūkį ir vietoje patikrinti, kaip jame laikomasi gyvūnų gerovės ir kitų šiai gyvulininkystės šakai keliamų reikalavimų. „Paaiškėjus, kad kandidato ūkio gamybos modelis neatitinka kooperatyvo lūkesčių, įneštas pajus bus grąžinamas. Mat visi „Avininko“ nariai, anksčiau plėtoję tiesioginę prekybą, stodami į kooperatyvą perdavė jam ir savo klientų duomenų bazes. O nuvilti pirkėjų tarp geros kokybės produkcijos patekus „šaukštui deguto“ tikrai nenorime“, - teigia D. Malinauskas. Anot jo, visi kooperatyvo nariai, iki šiol turėję ką parduoti, turėjo ir kam parduoti. Tad klientai, kurie, norėdami įsigyti avienos, anksčiau skambindavo asmeniškai pažįstamam ūkininkui, šiuo metu jau kreipiasi į „Avininką“. Pašnekovo žodžiais, kita kooperatyvo steigimo priežastis - noras „nuvainikuoti“ nekokybiškos avienos pardavėjus ir „sustatyti į vietas“, t.y. išgryninti rinkos kainas, nes šiuo metu rinka yra chaotiška – ir vertinga ėriena, ir abejotinos kokybės aviena kainuoja praktiškai vienodai. „Pagal skelbimą viešojoje erdvėje ar turgavietėje avieną perkantys žmonės nežino, nei kokios veislės gyvulys buvo, nei kokiomis sąlygomis jis laikytas ir skerstas. Nereti atvejai, kuomet nuo veterinarinės patikros prisidengus „skraiste“, kad avis sodybos kieme paskersta, o skerdena, kirviu sukapota „savoms reikmėms“, iš tiesų patenka į rinką. Pirkėjas valgydamas tokią avieną spjaudo kaulų trupinius ir keiksnoja, esą aviena nieko vertas produktas. O štai kooperatyvas garantuos kokybę, kuri, tikimės, atitiks populiarų posakį „Kartą paragavęs negali sustoti“, - su šypsena kalba D. Malinauskas, pridurdamas, kad kokybę lems gera mėsinė ėriukų veislė, augintojo patirtis, visus VMVT reikalavimus atitinkančios skerdimo sąlygos sertifikuotoje skerdykloje, produkto įpakavimas ir pristatymas į vietą. „Tai yra tai, ko šiandien reikia ir avių augintojui, ir vartotojui“, - neabejoja pašnekovas.

Avių augintojų kooperatyve „Avininkas“ augintojams mokama ne už gyvulio gyvąjį svorį, o už ėrienos ir avienos skerdenų kokybę, kuri įvertinama laikantis ES standarto SEUROP.

Nišų lietuviškai avienai rinkose yra Kol kas „Avininko“ skerdykloje per savaitę paskerdžiama 20 gyvulių. Tačiau, vadovo teigimu, tai tik pati veiklos pradžia. „Tikimės, kad netruksime išaugti ir sutvirtėti“, - prognozuoja D. Malinauskas, vardijantis vidaus ir užsienio rinkų nišas, į kurias bus nukreipta „Avininko“ veiklos strategija. „Visų pirma stengsimės išlikti atviri tiesioginiams pirkėjams ir priiminėsime individualius jų užsakymus. Taip pat viešojo maitinimo įstaigoms, restoranams tieksime ėrieną išpjaustytą taip, kaip pageidauja jų virtuvių šefai. Be to, jau esame užmezgę kontaktus su keliomis Europoje dirbančiomis įmonėmis, užsiimančiomis didmenine prekyba. Jų atstovai nustebo sužinoję, kad kokybiškos ėrienos galima nusipirkti netoliese esančioje Lietuvoje, nes iki šiol restoranų pageidaujamą kiekį jie importavo iš Australijos ir Naujosios Zelandijos. Tik ne šviežią, bet užšaldytą konteineriuose, o tuo metu mūsų ūkininkai pavieniui ieškojo, kur dėti avieną“, - kalba D. Malinauskas. Be to, didmenininkai lietuvišką avieną norėtų išvežti ir į tolimesnį užsienį. Derybos jau pradėtos dėl „Avininko“ produkcijos eksporto sąlygų į Norvegiją, kurioje maisto kokybei keliami ypač aukšti standartai. „Taigi mes dar tik išsikirtome langą, nė durų neatidarėme, bet jau matome užsienio partnerius, kurie nori su mumis bendradarbiauti“, - neslepia džiaugsmo „Avininko“ vadovas. Anot jo, šalyje neseniai įteisinus ritualinį skerdimą kooperatyvo „rezervas“ yra ir musulmoniškų šalių rinkos bei Lietuvoje gyvenančios ir islamą išpažįstančios tautinės mažumos. „Tam taip pat esame pasirengę ir skerdykloje beliktų įdarbinti vieną papildomą darbuotoją“, - ateities planais dalijasi pašnekovas.

Skerdenos vertinamos pagal ES standartus D. Malinauskas neslepia, kad tebėra LAAA narių, į kooperatyvo „Avininkas“ steigimą žiūrinčių skeptiškai, nes, jų nuomone, esą „kažkas vis tiek turi būti ne taip“. Tačiau pašnekovas tikisi, jog įtarumas galutinai išsisklaidys žmonėms įsitikinus, kad atsiskaitymai su jais vyksta sąžiningai ir skaidriai. Išskirtiniu kooperatyvo skerdyklos privalumu D. Malinauskas įvardija tai, kad augintojams bus mokama ne už gyvulio gyvąjį svorį, o už ėrienos ir avienos skerdenų kokybę. Mat „Avininke“ nuo pat pirmųjų bandomųjų skerdimų skerdenų vertinimą pagal ES standartą SEUROP atlieka profesionalus vertintojas. „Tai turėtų patikti ne tik ūkininkams, bet ir vartotojams. Nusipirkę, tarkime, subrandintos R III kategorijos ėrienos, žmonės galės būti tikri, kad būtent tokį standartą atitinkantį produktą jie ir valgo“, - skerdenų vertinimo privalumais neabejoja „Avininko“ vadovas. Kalbėdamas apie pirmųjų ėrienos ir avienos skerdenų vertinimo rezultatus pašnekovas pastebi, kad aukščiausia S raumeningumo klasė egzistuoja tik teorijoje ir tik tokiose gilias mėsinės avininkystės tradicijas turinčiose šalyse kaip Vokietija ar Austrija. Todėl tai, kad tokį standartą atitinkančių avių Lietuvoje nėra, neturėtų stebinti. Tačiau iki šiol nebuvo paskersta ir nė vienos avies, kuri atitiktų E kategoriją. Tai ženklas, kad mūsų šalies avių augintojams tikrai reikia pasitempti. „Daugumos paskerstų avinukų raumeningumas atitiko R kategoriją, taigi buvo vidutinis. O už vidutinių kategorijų skerdenas ir kaina atitinkamai vidutinė - 4,2–4,6 Eur/kg“, - dėsto D. Malinauskas. Privatiems klientams išdorota ėriena parduodama po 7,25 Eur/kg, maitinimo įstaigoms – po 6,4 ir PVM Eur/kg. Gautą pelną planuojama investuoti į paties kooperatyvo veiklos plėtrą. „Kol kas „Avininkas“ neatitinka žemės ūkio kooperatyvo statuso, nes jame dar nėra 20-ies narių. Tačiau tikimės, kad, baigiantis pavasariui, tokį narių skaičių jau būsime pasiekę. Tuomet galėsime pretenduoti ir į investicinę paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros programą“, - ateities planais dalijasi „Avininko“ vadovas, vardijantis, kad kooperatyvui jau artimiausiu metu būtina įsigyti modernią transporto priemonę, skirtą produkcijai išvežioti, taip pat mėsos šaldymo, vakuumavimo įrangą. O ateityje galbūt įrengti ir avienos konservų gamybos cechą.

Rasa PRASCEVIČIENĖ „ŪP“ korespondentė

 Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.