Bando kirsti šaką, ant kurios visi sėdi

Aplinkos ministerijos (AM) parengtas Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės (KKVD) projektas šokiravo Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) narius. Jie pasipiktino, kad dokumentas parengtas be jokios analizės, neatsižvelgiant į užsienio šalių mokslininkų atliktus žaliojo kurso iniciatyvų vertinimus, remiantis abejotinomis nuostatomis, todėl, priėmus tokią KKVD, kokia siūloma, ir ją įgyvendinus, žemės ūkio sektoriuje gali prasidėti pražūtingi procesai. Savo nuogąstavimais LŪS pasidalijo su aplinkos ministru Simonu Gentvilu, žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininku Viktoru Pranckiečiu.

Reikia įvertinti galimybes

Algimanto SNARSKIO piešinys

Pasak LŪS pirmininko Jono Talmanto, žemės ūkio sektorius yra labiausiai priklausomas nuo klimato sąlygų, todėl ūkininkai palaiko klimato kaitos valdymo tikslus, bet valstybės prisiimami įsipareigojimai privalo būti adekvatūs investuojančiųjų ir paramos fondų finansavimo galimybėms, našta vienodai paskirstyta visai visuomenei pagal finansinį pajėgumą.

LŪS atkreipia dėmesį, kad KKVD projektas parengtas be jokios ekonominių, technologinių galimybių vertinimo analizės. Rengiant ilgalaikės strategijos dokumentus, pirmiausia turėtų būti įvertintos ekonominės, technologinės, žmogiškosios ga­limybės ir priemonių efektyvumas. Neatlikus vertinimo, visiškai neaišku, kaip užsibrėžtų tikslų įgyvendinimas paveiks atskirus sektorius, žmonių pajamas ir gerovę.

Žemės ūkio sektorius per Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį labai pasikeitė, o ypač įstojus į Europos Sąjungą (ES). Parama, teikta ūkiams modernizuoti, kėlė gamybos efektyvumo ir draugiškesnės aplinkai gamybos tikslus. Naujausia technika ir technologijos leido padidinti gamybos efektyvumą, kitaip tariant, pagaminti daugiau produkcijos, suvartojant mažiau energijos ir resursų, vertinant vienam produkcijos vienetui tenkantį kiekį. Todėl, LŪS atstovų tikinimu, KKVD projekto teiginiai, kad žemės ūkio sektoriuje investuojama į tradicinių (senų) gamybos metodų taikymą, yra mažų mažiausiai netikslūs ir klaidinantys visuomenę. Esą sektorius tobulėjo ir toliau tobulėja kartu su mokslo pažanga, tačiau naujų gamybos technologijų, kurios prieš tai nėra gerai ištyrinėtos mokslininkų ir patikrintos gamybiniuose bandymuose, taikymas turi būti labai atsargus. Gali būti padaryta nepataisoma klaida, jei paaiškės, kad iš žemdirbių buvo reikalaujama tai, kas pareikalavo pernelyg daug lėšų, palyginti su pasiektu klimato kaitos stabdymo efektu.

LŪS Pakruojo skyriaus pirmininko pavaduotojas Gedas Špakauskas pastebėjo, kad dalis ūkininkų jau dabar taiko nemažai technologijų, kurios prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimo. „Naudojami pagal dirvožemio tyrimus sudaryti tręšimo planai, taikoma beariminė žemės dirbimo technologija, auginamos tarpinės kultūros, perkama nauja žemės ūkio technika, kuri atitinka naujausius išmetamųjų dujų reikalavimus. Lietuvos ūkininkams trūksta ne motyvacijos, o nuosavų ir papildomų paramos fondų lėšų, skirtų žaliojo kurso užmojams ir ŠESD mažinimo tikslams pasiekti“, – teigė jis.

Lietuvoje – geriausi rodikliai

Nuostabą ūkininkams kelia ir tai, kad atliktoje Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG, angl. SWOT) analizėje nėra paminėta nė viena žemės ūkio sektoriaus stiprybė, kai jau 2018 m. ŠESD kiekis iš žemės ūkio sektoriaus, palyginti su 1990 m., Lietuvoje sumažėjo 52 proc.

Radviliškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Ignas Hofmanas surinko tai įrodančius statistinius duomenis ir teigia, kad jau dabar Lietuvos žemės ūkis praktiškai yra pasiekęs ambicingus ES tikslus. „Turime vieną žaliausių žemės ūkį ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Lietuva yra viena labiausiai ŠESD kiekį sumažinusi valstybė ES. Lietuvos žemės ūkis yra vienas žaliausių ES – išskiriame tik 1,5 t CO2 ekvivalento iš vieno hektaro per metus (Nyderlandai – 11 t/ha). Pesticidų Lietuva žemės ūkyje naudoja vidutiniškai 0,7 kg/ha – tai irgi vienas mažiausių rodiklių ES. Remiantis Eurostato duomenimis, lietuviškas maistas yra vienas saugiausių. Lietuvoje maisto produktų užterštumo pesticidais likutis siekia 1,1 proc., o ES vidurkis yra 4,1 proc.“, – teigia I. Hofmanas.

Aplinkosauginiame ir sveikos mitybos užtikrinimo kontekste Lietuvos žemės ūkis yra lyderis ES. Ši aplinkybių visuma esą pagrįstai leidžia siekti klimato kaitos valdymo tikslų, nemažinant turimo žemės ūkio produkcijos gamybos lygio ir net planuojant tvarią gamybos plėtrą.

KKVD projekte teigiama, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) dėl žaliojo kurso priemonių įgyvendinimo augs sparčiau, nei augtų be šių priemonių. Bet, ūkininkų duomenimis, yra studijų, kurios rodo priešingą rezultatą. Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto užsakymu Prancūzijos nacionalinis žemės ūkio tyrimų institutas kartu su mokslo įstaiga „AgroParisTech“ atliko Europos žaliojo kurso poveikio žemės ūkiui vertinimą. Prognozuojama, kad įgyvendinant žaliąjį kursą ūkininkų pajamos sumažėtų 25 proc. Be to, bus pereita prie pigesnių, prastesnės kokybės produktų iš trečiųjų šalių. Jungtinių Amerikos Valstijų žemės ūkio departamento (USDA) analitikai paskelbė žaliojo kurso poveikio aplinkai studiją, įvertinę poveikį tiek JAV, tiek kitoms pasaulio valstybėms. Specialistų teigimu, įgyvendinus žaliąjį kursą, mažėtų ūkininkų konkurencingumas tiek vidaus, tiek eksporto rinkose ir padidėtų maisto kainos visame pasaulyje. Tai neabejotinai lemtų negalinčių apsirūpinti maistu, badaujančių žmonių skaičiaus augimą. ES žemės ūkio pagaminamos produkcijos sumažėtų 12 proc., o žemės ūkio produktų kainos padidėtų 17 proc. Dėl to ES šalių pagaminta žemės ūkio produkcija taptų nekonkurencinga eksporto ir vidaus rinkose.

Absorbuoja ŠESD

Taip pat neteisinga KKVD projekte teigti, kad ūkio subjektai, veikiantys energetikos, transporto ir pramonės sektoriuose, taiko priemones, „skirtas prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių“, o žemės ūkį ignoruoti ir taip leisti suprasti, kad žemės ūkis tokių priemonių netaiko. LŪS manymu, žemės ūkis (kartu su miškų ūkiu) yra vienintelis sektorius, kuris ne tik išskiria ŠESD, bet ir jas absorbuoja. Augalai vis dar yra efektyviausiai ir pigiausiai absorbuojantys CO2 dujas, jiems efektyvumu prilygstančių žmogaus sukurtų metodų, deja, nėra. Reikia tobulinti metodus, kurie ilgam ar bent ilgesniam laikui užrakintų anglį, sukauptą augalinėje masėje. Tam gerai tiktų ne maisto pramonei auginamos augalinės žaliavos. Kartu tai būtų papildomas pajamų šaltinis žemdirbiams. ES šalys, taip pat ir Lietuva nacionaliniu mastu, privalo investuoti į mokslinius metodus ir tiksliau įvertinti ŠESD išlakas ir absorbcijos galimybes. Planuojant miško plotų plėtrą, pirmiausia reikia įvertinti ir įteisinti teritorijas, kurios jau savaime apaugusios medžiais ir krūmais. Tik intensyviai augantys augalai augina biomasę ir kartu intensyviai absorbuoja CO2 dujas, todėl žemės ūkio ir miško plotų panaudojimo efektyvinimas sprendžia ŠESD išlakų problemą. Medienos ir žemės ūkio žaliavų panaudojimas ilgai vartoti skirtiems gaminiams ar biokurui gaminti turi būti skatinamas. ŠESD absorbavimą didinančių technologijų diegimas ir plėtra galėtų būti remiama, panaudojant lėšas, surinktas už parduotus taršos leidimus. Paryžiaus susitarime akcentuojama, kad turi būti užtikrinta parama prisitaikyti prie klimato kaitos, tam turi būti atskiri fondai. Pagrindinis dėmesys būtų skiriamas prevencinėms priemonėms, o ne tik stichinių nelaimių pasek­mėms šalinti.

Keliami tikslai „vėliausiai iki 2040 m. atsisakyti iškastinio kuro naudojimo žemės ūkio sektoriuje“ arba „nustatyti konkrečius terminus visų mokestinių lengvatų iškastinio kuro naudojimui panaikinti vėliausiai iki 2030 m.“ visiškai nepamatuoti ir suformuluoti neatsižvelgiant į daugelį aplinkybių, tokių kaip alternatyvos neegzistavimas, sprendimų įtaka visuomenės gerovės lygiui.

Alternatyvūs nepagelbės

LŪS vicepirmininkas Raimundas Juknevičius atkreipia dėmesį, kad kol kas nėra žemės ūkio technikos, neišskiriančios ŠESD. Bandoma pagaminti alternatyviais degalais ar elektra varomą techniką, bet ji vis dar nėra gaminama serijiniu būdu. Jei tokia technika bus gaminama, visam esamam žemės ūkio technikos parkui pakeisti reikės daug laiko ir lėšų. Galima apmokestinti žemės ūkio gamybai skirtus degalus akcizu, bet tai padidins žemės ūkio produkcijos savikainą, kartu sumažins galimybes vietinės gamybos žemės ūkio produkcijai konkuruoti su įvežtine ar konkuruoti eksporto rinkose, jei kitose šalyse tokie mokesčiai nebus taikomi.

„Atkreipiame dėmesį, kad ES tebegalioja Tarybos direktyva 2003/96/EB, kuri leidžia taikyti iškastiniam kurui akcizo išimtis atitinkamiems sektoriams, – teigia LŪS pirmininkas J. Talmantas. – Siekdami bendrų ES užsibrėžtų tikslų, privalome matyti ES galiojančių teisės aktų visumą, kad būtų išvengta dvejopų standartų ir nelygios konkurencijos sąlygų.

Pas mus žemės ūkio gamybos intensyvumas – vienas mažiausių ES, todėl ir pajamos iš hektaro pasėlių yra vienos mažiausių. Ar gali išlikti Lietuvos žemės ūkis konkurencingas, jei pajamos yra keletą kartų mažesnės, o klimato srities reikalavimai žemdirbiams keliami vienodi ar net didesni nei kitų ES šalių ūkininkams? Todėl siekiant klimato srities tikslų svarbu neprarasti balanso. Gerovės valstybė ir klestinti visuomenė turi derėti su aukšta vartojimo ir gamybos kultūra. Nederėtų pamiršti, kad žemės ūkis yra atsakingas ir už viešąsias gėrybes, kraštovaizdį, dirvožemį, aprūpinimą saugiu ir sveiku maistu.“

Neneigė mokslo rezultatų

Priešingai nei teigiama KKVD projekte, žemdirbių organizacijos niekada neneigė mokslo rezultatų. Jos visuomet rėmėsi ir vadovavosi mokslo rezultatais, ragino sprendimų priėmėjus remtis mokslo institucijų tyrimais, rekomendacijomis ir padarytomis išvadomis. Derybose žemdirbių atstovai pateikia objektyvius argumentus, mokslo patvirtintus duomenis, rezultatus, statistiką, pavyzdžius praktikoje, atkreipia dėmesį ir į kitų ES šalių praktiką. Lietuvos žemdirbių tikslas – išsaugoti Lietuvos žemės ūkį, kiek jo dar yra likę, ir susitarti, kad būtų laikomasi sutartyje dėl ES veikimo numatytų BŽŪP tikslų, vienas iš jų  – užtikrinti deramą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygį. Todėl LŪS reikalauja, kad Lietuvos žemdirbius žeminantys ir niekuo nepagrįsti teiginiai, tokie kaip „mokslo tyrimų rezultatų dažnas neigimas“, „nenoras pripažinti neišvengiamą poreikį keistis“ ir pan. būtų išbraukti iš rengiamo KKVD dokumento.

Esą problemų kilo dėl valstybės tarnautojų neveiksnumo, nenoro matyti problemas ir spręsti, dėl biurokratinio požiūrio. Žemdirbių bendruomenės visada pasisakė prieš naujų plotų įsisavinimą mažo našumo dirvožemio plotuose, išnaikinant medžius ir kitus sumedėjusius augalus. Žemdirbius vienijančių organizacijų atstovai ne kartą kreipėsi į atsakingus asmenis, institucijas įvardydami problemą ir prašydami ją spręsti, rengti būtinas programas, skatinančias nederlingų žemių apželdinimą mišku.

LŪS nuomone, KKVD projekte yra neobjektyvių teiginių, esą „patys ūkiai mažai taiko prisitaikymo priemonių, neperorientuojama veikla auginti atsparesnes klimato sąlygoms veisles“. Ūkininkai nuolat ieško alternatyvų, tarp jų – ir naujų kultūrų, veislių, jas nuolat atnaujina. Todėl klaidinga teigti, kad ūkiai neperorientuoja veiklos, nors veislių, tinkančių mūsų geografinei zonai, labai trūksta.

Jautri tik gyvoji gamta

LŪS atstovai teigia, kad visiškai nesuprantama, kodėl energetika, transportas, pramonė yra įvardijami kaip klimato pokyčiams jautrūs sektoriai. Tai sektoriai, kurie daro tikrai didelę įtaką klimato kaitai, tačiau nėra jos tiesiogiai veikiami ir tai yra nenuginčijamas faktas. Klimatui jautrūs sektoriai yra tie, kurie susiję tik su gyvąja gamta. Atsižvelgiant į tai, energetika, transportas, pramonė esą turėtų būti išbraukti, nes jie tikrai nėra išskirtinai jautrūs klimato pokyčiams.

LŪS pastebi, kad žaliojo kurso fondai, numatyti žemės ūkiui Lietuvoje, yra koncentruojami į dvi eilutes: biodujų jėgainių statybas ir ekologinių ūkių plėtrą. Tokia pinigų koncentracija sudaro prielaidas, kad nebus užtikrintas kitų klimato kaitos stabdymo priemonių pakankamas finansavimas ir vienoda pinigų sklaida tarp žemės ūkio subjektų. Tai reikštų, kad nebus užtikrintas vienodas ūkių konkurencingumas. Ekologinio ūkininkavimo praktika gali plėstis tik augant ekologinės produkcijos paklausai, o tam nepakaks tik vartotojų švietimo, nes turi augti ir vartotojų perkamoji galia. Todėl gali būti nepagrįstai optimistiškai prognozuojamas sektoriaus augimas, neturint objektyvių duomenų, kaip per šį laikotarpį gali keistis ekologiškos produkcijos paklausa. Biodujų jėgainių statymas, siekiant jose perdirbti 80 proc. Lietuvoje susidarančio mėšlo, kelia pagrįstų abejonių, ar tokiu būdu nebus dar labiau skatinamas jau ir taip šiuo metu itin spartus ūkių stambėjimo procesas, tai prieštarautų naujojo laikotarpio BŽŪP tikslui – atsigręžti į vidutinius ir smulkiuosius ūkininkus.

„Dar kartą norime akcentuoti, kad ūkininkai vertina ekonominius savo veiklos rodiklius ir gali keisti savo darbo metodus tik įvertinę investicinę grąžą. Vien dėl politinių ambicijų ūkininkai negali tapti įkaitais. Visos naujovės žemės ūkyje turi turėti ekonominį pagrindimą, kitu atveju žemės ūkį sunaikinsime. Srityse, kur toks pagrindimas yra, jau ir dabar jaučiamas proveržis. Paramos lėšomis nėra pavykę kompensuoti nuostolių už negautas pardavimo pajamas, todėl verta skatinti tik tokią veiklą, kuriai reikia postūmio, kad ji sparčiau plėstųsi, bet vėliau veikla nereikalautų nuolatinės didelės paramos jai išlaikyti“, – sako LŪS pirmininkas J. Talmantas.

Stasys BIELSKIS

ŪP korespondentas

 

2021-03-13

klimatas, kaita