Brangiausi pasaulyje galvijai ganosi Gardamo pievose

Šilutės rajono ūkininkas Mindaugas Balčiauskas rizikuoti nebijo, nes gyvulius myli ir moka juos prižiūrėti.

Šilutiškis Mindaugas Balčiauskas nepabijojo pirmasis Lietuvoje pradėti auginti brangiausius pasaulyje galvijus. Lietuvoje veikiančios Vokietijos įmonės „Baltic Wagyu“ įkūrėjo Klauso Heinzo Bilke’o pasiūlymą Vokietijos rinkai tiekti ypač aukštos kokybės japoniškų „Wagyu“ galvijų mėsą šilutiškis gavo praėjusiais metais, o šiemet Gardamo krašto pievose jau ganosi pirmieji 16 iš embrionų gimusių „Wagyu“ veršelių. Po kelerių metų kiekvienas jų gali kainuoti apie 10 tūkst. eurų.

Apipinti legendomis

Septynių dienų embrionus vokiečių specialistai pernai implantavo angusų veislės karvėms. Greta tokio pat amžiaus limuzinų veršelių „vagiukai“ atrodo labai mažučiai. M. Balčiauskas juokiasi, kad jo akims toks vaizdas nelabai patinka, nežinantieji gali pagalvoti, jog ūkininkas prastai prižiūri savo gyvulius.

„Veršeliai atvedami perpus mažesni nei limuzinukai – didžiausias svėrė tik 25 kg. Ir auga jie lėtai, trejus ketverius metus, dėl to mėsa subręsta itin struktūriška ir labai minkšta. Apie šių galvijų auginimą pasaulyje kuriamos legendos“, – pasakojo ūkininkas.

Sakoma, jog Japonijos Kobės regione auginami ir ypač saugomi „Wagyu“ galvijai kasdien masažuojami, miega ant čiužinių, tvartuose skamba klasikinė muzika, o girdomi ne vandeniu, bet ryžių vynu arba alumi.

Šilutės ūkininkas juokiasi, kad tokios legendos kuriamos norint reklamuoti itin brangią mėsą, todėl alų mieliau geria pats. Tačiau priežiūros „Wagyu“ veršeliams tikrai reikia daugiau. Vasarą apsilankęs Vokietijoje, kur šie galvijai auginami, išgirdo, jog buliukai yra tingūs ir ramūs, ėda iki soties ir geriausiai jaučiasi ramioje aplinkoje. Akimis neaprėpiamose Šilutės krašto pievose jiems tikrai netrūks nei ramybės, nei sodrios žolės.

Mindaugas neslepia, jog sprendimas auginti brangiausius pasaulyje galvijus buvo daugiau nei drąsus. Didžiąją dalį investicijų, pasak ūkininko, prisiėmė vokiečių įmonė. Tačiau prisidėjo ir pats ūkininkas – specialiai, kad implantuotų, jam teko įsigyti veislinių angusų karvių žindelių. Jų mėsos struktūra panašiausia į „Wagyu“ galvijų mėsą.

Ne visi implantuoti embrionai prigijo, dalį karvių teko sėklinti „Wagyu“ veislės buliumi, tačiau rezultatas nenuvylė – iš implantuotų septynių dienų embrionų kovo mėnesį atvesti pirmieji veršeliai jau gražiai paaugo. Kadangi visi embrionai buvo seksuoti, iš 16 veršelių yra tik du buliukai.

Atrado ne iš karto

Iki praėjusių metų Balčiauskų ūkyje karaliavo veisliniai limuzinai. Tačiau ir jie į šilutiškių žemę atkeliavo ne taip seniai. Po tėvų mirties ūkininkauti nusprendusi šeima daugiau nei penkerius metus ieškojo savo vietos po saule.

Kaip ir daugelis Šilutės krašto ūkininkų, Balčiauskai pradėjo kurti ūkį nuo kelių piendavių. Prie tų, kurias paveldėjo iš tėvų, pridėjo porą pirktų, tačiau naudos nebuvo tiek, kiek tikėjosi. Tada ir vėl standartiškai, kaip daugelis aplinkinių, ėmėsi auginti mėsinius mišrūnus. Kol įsitikino, jog mišrūnas visada liks mišrūnu: mėsos išeiga maža, kainos nedidelės, o parduoti tokį gyvulį visada būna sunku.

Tada nusprendė prašyti paramos veisliniams gyvuliams įsigyti ir nusipirko 12 veršingų limuzinų telyčių ir veislinį bulių. Toks sprendimas pasiteisino – ūkininkas džiaugiasi kasmet parduodantis po kelias dešimtis buliukų. Pirmaisiais metais pardavė užaugintus galvijus, vėliau įsitikino, jog geriau parduoti atjunkytus dvejų metų buliukus. Tačiau dar labiau apsimoka parduoti gyvulius veislei. „Auginant veislinius yra daugiau pasirinkimų. Nepardavęs kaip veislinio, bet kada parduosi mėsai, išeiga visada bus geresnė nei mišrūno“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė M. Balčiauskas.

Dabar Gardamo krašto ūkininkai augina maždaug 100 galvijų, iš jų 40 – veislinės karvės žindenės. Žolės šiame krašte visada užtenka, tačiau šienauti tenka kelis kartus. Šiek tiek sėja ir grūdinių kultūrų, tręšia žemę galvijų mėšlu, todėl grūdai užauga ekologiški. Kasmet tenka atnaujinti dalį ganyklų.

Priežiūra būtina

Mindaugas nesutinka, kad mėsinius galvijus auginti lengva. Kaip ir visiems kitiems gyvuliams, mėsiniams galvijams reikia kasdienės priežiūros, todėl, norint pasiekti gerų rezultatų, neužtenka kartą per savaitę į ganyklą papildomai nuvežti pašaro.

„Nesąmones sako, kad mėsiniai prie namų nepririša, dėmesio nereikalauja. Taip gali sakyti tik tas, kuris jų neturi. Neprižiūrėsi, nebus ir rezultato – laukia daug kritimų, veršiavimosi traumų, sveikatos problemų. Reikia kasdien prie jų eiti, žiūrėti, kad gyvuliai tave pažintų, laikytų savu, nes sulaukės. Kaip paskui ženklinsi atvestą veršelį? Mėsiniai galvijai labai agresyvūs, jie bet kada gali prieš tave ragais atsisukti“, – tvirtino ūkininkas.

Ypač atsakingai, M. Balčiausko įsitikinimu, reikia žiūrėti į veislinių galvijų selekciją. Šiame darbe negali būti jokio atsitiktinumo. „Neįsivaizduoju, kaip kergimą kontroliuoja stambiuose ūkiuose, kur laikoma, tarkime, 200 karvių žindenių, nebent tokiuose ūkiuose yra daug pagalbininkų. Pirkdamas aukštos genetikos gyvulį iš tokio ūkio, gali net nežinoti, ką įsigijai. Todėl veislinę medžiagą pirkti iš labai didelių bendrovių ar ūkių, mano galva, yra rizikinga“, – svarstė ūkininkas, gerai žinantis, kiek daug pastangų tenka įdėti, norint laiku atskirti bandą, atjunkyti veršelius, sukergti karves. Selekcijos žinių jis semiasi seminaruose, daug skaito pats, mokosi iš kitų ūkininkų patirties.

Kad lengvos sėkmės nebūna, šią vasarą įsitikino apsilankęs Vokietijos ūkiuose, auginančiuose „Wagyu“ mėsinius galvijus. Vokiečių ūkių infrastruktūra nepalyginamai geresnė, mechanizmai naujesni, į juos daug investuojama, tačiau didžiausią įspūdį paliko ūkininkų suburtos darbuotojų komandos. Tuose ūkiuose, kur veislinę bandą sudaro apie 100 karvių žindenių, dirba 6–7 pagalbininkai.

„Lietuvoje tokiuose ūkiuose kaip mano paprastai tvarkosi vienas žmogus, kai reikia, pagalbon atskuba šeimos nariai. Ir man padeda žmona Lina, šešiolikmetė dukra jau pati sėda prie vairo ir suka ritinius. Sūnui dabar 13 metų, aš irgi netrukus turėsiu savo komandą“, – juokėsi M. Balčiauskas.

Kiekviena investicija – rizika

Toks atsakingas šilutiškio požiūris į mėsinių galvijų auginimą ir atkreipė vokiečių investuotojo dėmesį. Ne tik „Wagyu“ galvijai mūsų šalyje yra visiška naujovė. Naujas ir veisimo būdas. Iki šiol veršelių iš implantuotų embrionų niekas neaugino, todėl „Wagyu“ užregistruoti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turėjo sukurti naują gyvulių registro sistemos dalį. M. Balčiauskas tikina, jog šioje sistemoje kol kas yra užregistruoti tik 36 iš embrionų atvesti „Wagyu“ veršeliai.

„Tie embrioniniai tikrai nebus skerdžiami, juos parduosim auginti. Visi jie specialiai atrinkti, kad nebūtų giminingi, todėl bus galima toliau veisti. Naujovės visada yra rizikingas dalykas, gali likti balta varna, bet, jei nepabandysi, nežinosi, kaip bus. Gal azarto turiu daugiau už kitus, nes nepabijojau imtis tokios atsakomybės“, – „Ūkininko patarėjui“ atviravo M. Balčiauskas.

Embrionų implantavimas nėra naujas dalykas. Šilutiškių ūkyje apsilankęs Gyvulininkystės institute dirbantis dr. Jonas Kutra pasakojo, jog toks gyvulių veisimo būdas Lietuvoje buvo išbandytas bene prieš tris dešimtmečius. Kodėl nenaudojamas, pasak M. Balčiausko, sunku pasakyti, bet, jei į tai investuojama, reikia tikėtis, jog prognozuojamas ir rezultatas. Vien dėl to, jog tai ypatingi, labai brangūs, net iki 10 tūkst. eurų kainuojantys galvijai, pabandyti, pasak ūkininko, verta.

Ar investicijos atsipirks ir kokią naudą iš tiesų gaus ūkininkas, kol kas niekas negali pasakyti. Rizika, pasak M. Balčiausko, yra natūralus dalykas, nors minčių peršasi įvairių. Ypač dabar, kai pasaulis apimtas koronaviruso pandemijos. Kam reikės šimtus eurų kainuojančių brangiausios pasaulyje mėsos kepsnių, kai dėl pandemijos uždaromi restoranai ir žmonės verčiami likti namuose?

„Gal ir gerai, kad esame pačioje kelio pradžioje – kol veršeliai užaugs, visos pandemijos praeis“, – juokėsi ūkininkas, tikintis, jog kiekviena naujovė dovanoja žmogų praturtinančią patirtį.

Linos ir Mindaugo ūkis šiemet Šilutės savivaldybėje pripažintas vienu geriausių – gardamiškiams skirta trečioji vieta.

Firminis ūkio ženklas – Mindaugo žmonos Linos sumanymas. Kultūros darbuotoja ir ūkyje siekia grožio.

„Wagyu“ veršeliai atvedami maži ir auga lėtai.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Daiva BARTKIENĖ

ŪP korespondentė

 

Autorės nuotraukos

2020-10-24