Buveinių „makles“ padėtų išsrėbti švedų pavyzdys

Prieš kelias savaites Švedijos miškų agentūra paskelbė neregistruojanti naujų saugomų buveinių, o žemės savininkams pageidaujant gali išregistruoti esamas. Tokią beprecedentę elgseną nulėmė teismai, į kuriuos kreipėsi miško savininkai, ginčiję jų valdose įregistruotas buveines ir laimėję bylas. Ar švediškas pavyzdys padėtų išnarplioti lietuviškas miško buveinių keistenybes – pavyzdžiui, išvaduotų bent dalį Lietuvos miškų nuo taigos, kuriai aplinkosaugininkai priskyrė net apie pusė šimto tūkstančių hektarų?

Lietuviškas savitumas

Švedijos teismų sprendimai dėl Europos mastu saugomų natūralių miško buveinių turėtų sudominti mūsų miškų savininkus, miškininkystės specialistus, kurie seniai kalba, kad Lietuvoje nustatant saugomas buveines atsitiko gana įdomių ar net šokiruojančių dalykų. Galbūt ir Švedijoje būta panašių istorijų, jeigu miško

LMSA valdybos pirmininkas dr. Algis Gaižutis

savininkai kreipėsi į teismus dėl jų valdose įregistruotų buveinių pagrįstumo.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) feisbuke buvo paskelbta žinia, kad nuo 2021-ųjų gruodžio 21 d. Švedijos miškų agentūra nustoja registruoti svarbiausias buveines. Be to, žemės savininkui pageidaujant pagrindinės buveinės, įregistruotos po 2019 m. birželio 27 d., turi būti išregistruotos.

Miškų savininkai iškėlė 6 bylas Švedijos miškų agentūrai, ginčydami agentūros jų valdose įregistruotas buveines. Ir šias bylas laimėjo. Stokholmo apeliacinis teismas nusprendė, kad Švedijos miškų agentūra neturi teisinio pagrindo registruoti pagrindines buveines bent po to, kai Vyriausybė 2019 m. birželį atšaukė paskutinę užduotį atlikti inventorizaciją 2019-ųjų birželį.

„Švedijos teismai nusprendė, kad nebuvo tvirto teisinio pagrindo nustatyti tas buveines. Jeigu mūsų miško savininkai kreiptųsi į teismus, kaip tai sistemingai padarė švedai, ir jeigu būtų įrodyta, jog metodikos ir teisinis pagrindas yra abejotini, tai, matyt, turėtume panašią situaciją ir Lietuvoje“, – „Ūkininko patarėjui“ savo nuomonę išsakė LMSA valdybos pirmininkas dr. Algis Gaižutis, pastebėjęs, kad mūsų šalyje aplinkosauga suvokiama savaip. Lietuviškas savitumas dažniau pasireiškia varžymu ir baudimu, rečiau – skatinimu.

„Mūsų asociacija jau ne vienerius metus išsako tokią mintį, kuri iš esmės turėtų atsispindėti aplinkosaugoje, – žemdirbys ar ūkininkaujantis žemės ir miško savininkas turėtų būti ne baudžiamas, bet apdovanojamas, jeigu jo valdose atsiranda papildoma saugoma rūšis. Nereikėtų jo už tai bausti uždraudžiant veiklą“, – įsitikinęs LMSA vadovas.

Didina buveinių tinklą

Lietuvoje dėl biologinei įvairovei ir gamtai svarbių buveinių galvą sopa ne tik miško bei žemių savininkams, bet ir politikams bei valdininkams. Vos tapęs aplinkos ministru Simonas Gentvilas pabrėžė vieną iš prioritetų – plėsti svarbių buveinių „Natura 2000“ tinklo, kuris skirtas išsaugoti labiausiai nykstančias Europos laukinių paukščių, gyvūnų, augalų rūšis ir buveines, teritorijas ir užtikrinti rūšių apsaugą. Problema ta, kad Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai saugoti šias buveines, bet, tvirtinama, to visiškai neišpildė, todėl Europos Komisija (EK) dar 2018 m. pradėjo Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą. Ministras žadėjo situaciją nedelsiant taisyti.

Neseniai Aplinkos ministerija (AM) paskelbė, kad per šiuos metus natūralių buveinių tinklo „Natura 2000“ plotas Lietuvoje padidėjo daugiau nei 2 tūkst. ha. Į šį tinklą šiemet įtraukta daugiau kaip 710 ha rūšių turtingų smilgynų, daugiau kaip 880 ha aliuvinių miškų, daugiau kaip 500 ha griovų ir šlaitų miškų.

Dabartinė Vyriausybė yra užsibrėžusi saugomų teritorijų plotą padidinti iki 20 proc. (šiuo metu jų yra apie 16 proc.). Ir tai tik pradžia – ES Biologinės įvairovės strategijoje, kuri yra žaliojo kurso dalis, nubrėžtos kur kas didesnės ambicijos – iki 2030 metų saugomos teritorijos turėtų sudaryti apie 30 proc. šalių teritorijos. Bent trečdalis jų būtų griežtai saugomos. Atitinkamai atsirastų daugiau veiklos suvaržymų ir draudimų, kuriuos turėtų lydėti kompensacijos. O tai jau yra našta biudžetams.

ES pastatė „ant ausų“

Miškininkystės profesionalams neramu, kad aplinkosauginės ambicijos gali brangiai kainuoti ir nuvesti į lankas. Dr. A. Gaižutis priminė, kaip buvo inventorizuojamos buveinės 2011–2015 metais.

„Tada vyko didelio masto projektai, prie kurių neprileido nei žemės bei miško savininkų, nei miškininkų. Tam buvo skirtos didžiulės lėšos – apie 15 mln. litų. Priinventorizavo tų Europos Bendrijos svarbos buveinių, įtraukė į „Geoportalo“ sistemą su niekuo nepaderinus ir atraportavo EK. Dabar vyksta kitas etapas – bandoma įteisinti tas teritorijas nustatant apsaugos tikslus. Kadangi ES finansavo tuos projektus, pastatė „ant ausų“ – kodėl nevykdomi prisiimti įsipareigojimai. AM bando tvarkyti šiuos reikalus ne įstatymais, bet ministro įsakymais. Atsirado įvairių teisinių „maklių“ apeinant kompensacijų klausimą“, – aiškino ŪP pašnekovas.

Jis sakė nekaltinantis dabartinio aplinkos ministro, nes tokia situacija formavosi per pastaruosius dešimtmečius – nedidelė grupelė pasiima pinigus už kokį europinį projektą, o įpareigojimai paliekami visai Lietuvai. „Akivaizdžiai matosi mūsų sukonstruotos visos saugomų teritorijų sistemos ydos. Ji panaši į britišką, o visur kitur ši sistema yra šiek tiek kitokia – ne tokia komplikuota ir skirta saugoti gamtines vertybes. Pas mus nacionalinės saugomos teritorijos buvo steigtos ne gamtinių vertybių, o daugiausia kraštovaizdžio apsaugai“, – atskleidė dr. A. Gaižutis.

Lietuvoje – taigos miškai

Akademikas habil. dr. Stasys Karazija

Miškininkų autoritetas akademikas habil. dr. Stasys Karazija ŪP pripažino, kad iš tikrųjų Lietuvoje pridaryta daug „maklių“: „Pas mus buveinės išskirtos pagal kriterijus, neatitinkančius europinių nuostatų. Buveinių išskirta per daug, tiek, kad neatitinka Buveinių direktyvos dvasios.“

Jis priminė, kad pirmoji buveinių inventorizacija buvo atlikta apie 2004 metus, ir ji, pasak akademiko, buvo daugmaž teisinga. Bet paskui kažkam šovė į galvą, kad buveinių per mažai, jų rado tiek, kad miškininkai iki šiol stveriasi už galvų, kai kalba apie buveines. Visa tai, žinia, lydėjo milijonai.

Miškininkai nenustoja stebėtis dėl Vakarų taigos tipo buveinės, kuriai priskiriami didžiuliai miškų plotai – net 58 tūkst. ha. Kaip ne kartą viešai yra pastebėjęs habil. dr. S. Karazija, jau pats buveinės pavadinimas „taiga“ leidžia abejoti, ar iš viso šių buveinių gali būti Lietuvoje. Tiesa, vienas iškiliausių šalies miškininkų pripažino, kad atskirus plotelius galima būtų priskirti Vakarų taigai, tačiau tikrai ne 58 tūkst. ha.

„ES yra nustatytos dvi grupės natūralių buveinių – ypatingos svarbos ir eilinės. Ypatingos svarbos buveinių reikia saugoti 60 proc. viso jų ploto, o mažiau svarbių – 20 proc. ploto. Ypatingos svarbos buveinių nėra daug. Lietuvoje patys dabar neranda jų tiek, kiek reikia saugoti. Didina plotus ir ieško, ką galima būtų saugoti“, – aiškino akademikas.

 

Ribojimų iššūkiai

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto konsultantas, miško genetikas, akademikas dr. Alfas Pliūra ŪP sakė nežinantis, kas kliuvo švedų miško

Akademikas dr. Alfas Pliūra

savininkams, kad jie kreipėsi į teismą, ir pabrėžė, kad Lietuvoje labiausiai akis bado Vakarų taigos tipo buveinės. „Kai nustatoma Vakarų taigos buveinė, ten yra ribojami kirtimai, miško atkūrimas. Tokioje buveinėje negalimi sanitariniai kirtimai, o tai reiškia, kad užplūdus kinivarpų bangai, visas miškas bus „gatavas“. Sanitariniai kirtimai – privaloma kovos prieš kenkėjus ir ligas priemonė“, – teigė ŪP pašnekovas.

Jis užsiminė, kad dabar atskiroms buveinėms rengiamos naujos rekomendacijos, kurios miškininkams jau kelia nemažai klausimų. „Problema ta, kad kai kurios buveinės „užkloja“ kitas saugomas teritorijas, pavyzdžiui, genetinius draustinius, kur yra visai kitokios priežiūros rekomendacijos. Dabar genetiniuose miškuose daug kas leidžiama, siekiant išsaugoti miškų genofondą. O pagal naujas buveinių rekomendacijas ten nieko negalėsime daryti – pavyzdžiui, atsodinti, jei miškas natūraliai neatsikuria“, – apie laukiančius naujus iššūkius kalbėjo dr. A. Pliūra.

Aplinkosaugininkai siūlo veisti kėkštus

Dr. A. Gaižutis pastebėjo, kad kai yra ribojama veikla, žemės ir miško vertė kartais krenta. Pasak jo, kitose ES valstybėse rimtai žiūrima į privačią nuosavybę: jeigu valstybė imasi kažkokių apribojimų, stengiasi deramai kompensuoti savininkams. „Beje, ir Lietuvos Konstitucijoje yra numatyta, kad jeigu dėl viešojo intereso išperkama žemė ar miškas, savininkams turi būti visa apimtimi ir laiku atlyginama. Pavyzdžiui, švedai tokiu atveju sumoka 125 proc. rinkos vertės miško kainos. Ten žmonės negąsdinami draudimais ir baudomis, kad patys laisvanoriškai atsitrauktų nuo savo nuosavybės“, – palygino LMSA pirmininkas.

Jis priminė, kad kai aplinkos ministru buvo Kęstutis Navickas, valstybinės institucijos buvo paskaičiavusios, kiek Lietuvai kainuotų naujos buveinės dėl nesukurtos vertės, nepagamintos produkcijos ir būtinų išmokėti bent minimalių kompensacijų. „Suma buvo arti 2 mlrd. Eur! Tada tuos skaičiavimus nukišo į stalčių ir niekur nerodo. Bandė skaičiuoti kitas hipotetines naudas, pavyzdžiui, kėkšto sukuriamą naudą išslapstant giles miške – ji prilyginama 8 tūkst. Eur ha. Jeigu yra tokia nauda, tai mes ne tuo užsiimame – reikia veisti kėkštus!“ – apie aplinkosaugininkų siūlomą potencialą su šypsena kalbėjo dr. A. Gaižutis.

Numatė kompensacijas iš biudžeto

Tiesa, yra gera žinia Lietuvos žemės ir miško savininkams – jiems kitų metų biudžete numatyta suma kompensacijoms. Pasak aplinkos ministro, sklypų savininkų kompensacijoms už buveinėms perleidžiamą žemę 2022 m. valstybės biudžete rezervuota 2 mln. Eur. Iki šiol žemės ar miško savininkams už jų plotų panaudojimą „Natura 2000“ tinklo plėtrai valstybė skirdavo nebent kasmetines tam tikro dydžio išmokas.

LMSA pirmininkas įvertino, kad pagaliau biudžete numatyti keli milijonai kompensacijoms už aplinkosauginius apribojimus ir išpirkimui. Daugiau konkretumo matysis, kai bus detalizuotas biudžetas. Kartu jis pabrėžė, kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) buvo pamiršusi išmokas miškininkams iš bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) lėšų.

„Europinės svarbos buveinės finansuojamos ir per BŽŪP. Dabartiniame Strateginiame plane yra numatytos kompensacijos už „Natura 2000“ vietoves. Tačiau įvyko didelis nesusipratimas, kai ŽŪM buvo palikusi europines išmokas už apribojimus „Natura 2000“ teritorijose tik žemės ūkio veiklai. Kai asociacija tai pastebėjo, tada išmokas grąžino ir miškams“, – ŽŪM klaidas priminė dr. A. Gaižutis.

2022-01-07

ŪP korespondentė Vida TAVORIENĖ

Redakcijos ir LMA nuotraukos

Švedijos miškų agentūra, saugomos buveinės, Algis Gaižutis, Stasys Karazija, Alfas Pliūra, Vida Tavorienė, Ūkininko patarėjas