Česnakų kiekiais giriasi kinai, kokybe – ispanai, o lietuviai…

Algimanto SNARSKIO piešinys

Apie šalyje užauginamų česnakų kiekius duomenų nėra, kaip nežinome ir apie jų paklausą ar deklaruojamus plotus. Aišku tik viena – prieš trejus ketverius metus buvusios aukštos jų supirkimo kainos sudomino ne vieną žemdirbį. Tačiau dirbdami pavieniui, nežinodami česnakų auginimo subtilybių, neturėdami tinkamos technikos, sandėlių produkcijai saugoti, augintojai nepajėgia reikiamais kiekiais aprūpinti prekybos tinklų. Be to, jie visada pralaimi derybose su prekybininkais dėl supirkimo kainų. Pastarieji be jokių skrupulų ir labai pigiai česnakus importuoja iš Kinijos, Ispanijos ar kitų šalių, tad lietuviškieji parduotuvių lentynose – tikra retenybė.

Importinei produkcijai prilygti sunku
Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, pasaulyje česnakais kasmet apsodinama apie 1 mln. 217 tūkst. ha ir 67 proc. šio ploto yra Kinijoje, 14 proc. – Indijoje, po 2 proc. – Ispanijoje, Argentinoje, Ukrainoje ir Turkijoje. Nors Kinija yra šių daržovių rinkos lyderė, bet produkcijos kokybė – ispanų rankose. Jie kasmet česnakais užsodina per 16 tūkst. ha ir užaugina 139 tūkst. t ropelių. Didesnioji derliaus dalis eksportuojama. Prie ispanų lygiuojasi Rumunija, kur česnakai užima 35 proc. (!), Italijoje – 8 proc., Prancūzijoje – 6,56 proc. dirbamos žemės ploto.
VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, per 2009-2014 metus daugiausia česnakų Lietuvoje supirkta 2013-aisiais – 45 t (po 1,82 Eur/kg). Tais metais perdirbti iš šalies augintojų supirkta apie 2,77 t (po 1,41 Eur/kg). Po speiguotos 2014-ųjų žiemos daug žieminių česnakų iššalo ir praėjusią vasarą maistui buvo supirkta – tik 6,65 t česnakų (po 2,42 Eur/kg), perdirbti pernai supirkta 3,7 t, ta pačia kaina – 1,41 Eur/kg.
„Kiekiai nedideli, tačiau mes gerokai lenkiame latvius, net ir lenkai šiomis daržovėmis pasigirti negali, – teigia Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė  Zofija Cironkienė. – Asociacijoje yra tik trys česnakų augintojai. Vienas jų – Zenonas Rožėnas iš Radviliškio r., atsirinkęs jam tinkančias veisles, pritaikęs auginimo ir apdorojimo technologijas, tad ir augina tiek, kiek gali jų realizuoti tiesiai iš kiemo.“
Pasak direktorės, prieš porą metų pajutusi susidomėjimą česnakais, asociacija organizavo seminarą, kuriame buvo pristatyta jiems auginti ir apdoroti reikalinga technika. Stambieji daržininkai šioms investicijoms lėšų nestokoja, tačiau jie greitai įsitikino, kad česnakai nepelningi. Žieminių veislių augalai prastai žiemoja, roputės greitai genda, o vasariniai – smulkūs. Augintojai mėgino šalies klimato sąlygoms pritaikyti ne vieną įvežtinę veislę, tačiau jos neprigijo. Ir ekologiškai, ir mažuose plotuose česnakų auginti neapsimoka: daug rankų darbo, menki derliai, o supirkėjai siūlo itin menką kainą. „Olandai mums sakė, kad šiuo verslu neužsiimtume, nes nei kokybe, nei kiekiu neprilygsime ispanams“, – kalbėjo Z. Cironkienė.

Kokybės ir kainos santykis augintojams nepalankus
„Ūkininko patarėjas“ pasidomėjo, kiek česnakų per metus realizuojama visose UAB „Maxima LT“ parduotuvėse? Kaip (tonomis) pasiskirsto importinė ir vietinė produkcija? Iš kokių šalių jie importuojami?
Pasak Komunikacijos vadovės Renatos Saulytės, prekiaujama ir lietuviškais, ir importiniais česnakais. Lietuviški perkami vos iš kelių ūkininkų ir jie realizuojami nuo liepos iki rugsėjo pabaigos. Per šį laiką jų parduodama maždaug 20-30 t, tai kiek daugiau nei dešimtadalis bendro „Maxima LT“ tinkluose realizuojamo česnakų kiekio. „Parduotume jų ir daugiau, nes vartotojai laiko juos kokybiškesniais, natūralesniais, netgi skanesniais už įvežtinius. Tačiau ne visi augintojai turi tinkamos česnakų džiovinimo ir apdorojimo įrangos, kuri būtina, norint realizuoti kokybišką produkciją. Todėl nemažai česnakų importuojama iš Ispanijos ir Kinijos. Iš viso per metus parduotuvėse realizuojama iki 300 t česnakų, – teigė R. Saulytė. – Lietuviški česnakai superkami brangiau, nes rinkoje jų mažai. Įvertinę klientų poreikius ir siekdami būti konkurencingi, dažnai parduodame juos už tą pačią kainą, kaip ir importinius. Ar lietuviški patrauklesni už importinius – sunku pasakyti. Niekada tuo pačiu metu neprekiavome importiniais ir lietuviškais česnakais. Kai yra lietuviškų, prioritetas taikomas jiems. Česnakų paklausą šalyje diktuoja sezoniškumas, žiemą jų parduodama daugiau nei šiltuoju metų laiku.“
R. Saulytės teigimu, visi produkcijos tiekėjai lygiaverčiai, bet bendrovė renkasi geriausią kokybės ir kainos santykį. Tiekėjai sutartimis įpareigojami tiekti prekę be paslėptų kokybės ar kitų trūkumų, reikalaujama dokumentų, įrodančių produkcijos kilmę, jų užauginimo ir apdorojimo sąlygas, saugumą vartoti ir pan. Atsakingoms valstybinėms institucijoms teikiamos ataskaitos apie užaugintus ir supirktus česnakų kiekius, tad galimybių klastoti dokumentus nėra. Be to, importiniai ir lietuviški česnakai skiriasi vizualiai: lietuviški ne tokie šviesūs, prastesnės išvaizdos.

Pernykščiai metai nuostolingi
Užauginti kokybišką derlių, jį ilgai išlaikyti ir pelningai realizuoti nėra paprasta. Tuo įsitikino ir bulvių bei svogūnų augintojas Saulius Dambrauskas (Kėdainių r.), spėjęs įsigyti dalį reikalingos įrangos, skirtos česnakams sodinti ir derliui nuimti. Jų plotus padidinęs iki 5 ha, pernai nusivylė galutinai: daug žieminių česnakų iššalo, likusieji užaugo prastai, daug smulkių galvučių, kurias buvo sunku parduoti. O apdoroti vis tiek reikėjo.
„Savikaina aukšta, supirkimo kainos svyravo apie 3 Lt/kg, tad, esant tokioms pajamoms, jų išlikimas mano laukuose aiškus, – kalbėjo S. Dambrauskas. – Gaila, nes įdirbis jiems auginti jau buvo, o ankstesniųjų metų derliais negalėjau skųstis, tačiau ispanų ir kinų lietuviškais česnakais neįveiksime. Česnakai importuojami dėl pigumo ir didieji prekybos centrai iš karto mums mažina supirkimo kainas. Norint, kad česnakai būtų pelningi, reikėtų prikasti bent 7-8 t/ha prekinės produkcijos. Apdorotus rūšiavimo likučius būtų galima realizuoti perdirbėjams.“
Česnakų pelningumu abejoja ir Antanina Miknevičienė iš Kaišiadorių rajono „Kasmet žieminių česnakų pasodinu apie 80-90 arų. Sėklos įsigijau Lenkijoje: `Arkus` veislės ropelės turi 5 dideles skilteles, `Orlika` – 11 mažesnių, `Jarus` ropelės gražiai baltos, – pasakoja A. Miknevičienė. – Derlių nuimu ne iš karto ir jis nebūna gausus, nes česnakus auginu ekologiškai.
Kodėl auginu? Pati gaminu įvairius daržovių konservus, rauginu česnakus, tad tręšti greitai prarūgtų.“ Pasak augintojos, labai svarbu ropeles tinkamai išdžiovinti, kitaip jos pačios sausėja ir svoris mažėja 2-3 kartus. „Gelbsti tai, kad užaugintas ir perdirbtas daržoves realizuoju ūkininkų turgeliuose“, – įsitikinusi A. Miknevičienė.
O štai Darius Kazėnas iš Ignalinos rajono jau ketvirtus metus augina žieminius česnakus, eksperimentuoja ir su vasariniais. Ir sako, kad kiekvienos daržovės pelningumą lemia įdirbis, turima technika, įranga derliui apdoroti. Po pernykštės žiemos derlius buvo prastas, nors ankstesniais metais ropelių prikasdavo apie 5-6 t/ha. „Dabar apsiribojau 3 ha žieminių česnakų plotu, – pasakoja D. Kazėnas. – Sąnaudos didelės, o supirkimo kainos prastos, nors česnakams taikomi išskirtinės kokybės reikalavimai. Užpernai supirkimo kainos buvo apie 6 Lt/kg, pernai ekologiškų produktų parduotuvėse labai nedidelius kiekius pardaviau po 10 Lt/kg, o didieji prekybos centrai nesileidžia į jokias derybas: jiems patogiau česnakus importuoti.“

Vanda BARONYTĖ
„ŪP“ korespondentė

????????????????? Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.