Darbo rankų trūkumą ūkyje sumažins darbuotojų nuoma?

Prieš porą savaičių Seimo darbo grupei spręsti darbo rinkos problemas pristatytos laikinojo įdarbinimo, kuris dar vadinamas personalo, arba darbo nuoma, vizijos. Tai leistų samdyti darbuotojus tiesiogiai jų neįdarbinant. Ar tai būtų naudinga ir žemės ūkiui?

Atrodo patraukliai

Lietuvoje tai dar mažai paplitęs, tačiau sparčiai populiarėjantis personalo valdymo sprendimas, kuris yra naudingas tiek darbdaviui, tiek darbuotojui. Tokių darbo santykių iniciatorių teigimu, laikinasis įdarbinimas itin vertingas toms įmonėms, kurių veikla yra cikliška arba žmogiškųjų išteklių poreikis sunkiai prognozuojamas. Tinkamo personalo paieška ir jų atranka užima nemažai laiko.

Laikinasis įdarbinimas  leidžia įmonėms gerokai sumažinti administracijos kaštus, nes joms nereikia rūpintis darbuotojų paieška ir atranka, priėmimu, atleidimu, atlyginimų ir mokesčių apskaita.

Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo patraukliai. Mažiau biurokratizmo laikinai įdarbinant žmogų, daugiau galimybių lanksčiau reaguoti į besikeičiančią situaciją. Tik ar tikrai įmonėms pavyks tokiam darbui prisikvieti darbuotojų? Ar jie sugebės be išankstinio pasirengimo imtis darbų, kurių reikia šiuolaikiniam žemės ūkiui?

Paslaugas teiks įmonės

Lietuvos darbdavių konfederacijos viceprezidentė Aurelija Maldutytė atkreipia dėmesį, kad laikinojo įdarbinimo paslaugą turi teisę teikti tik laikino įdarbinimo įmonės. Į šią paslaugą įeina personalo atranka ir jo nuoma trumpalaikiu ar ilgalaikiu pagrindu. O darbuotojams ši paslauga yra patogi galimybė susipažinti su  darbo specifika įmonėje. Tinkamą specialistą neretai norima į nuolatines pareigas. Pasak viceprezidentės, tikrai yra daug atvejų, kai laikinasis įdarbinimas žmogui tapo naujos sėkmingos karjeros pradžia. Lietuvoje laikinai įdarbintų darbuotojų dalis yra apie 10 kartų mažesnė nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis.

Atvažiuos ir iš kitų šalių

„Lietuvoje kol kas  yra nemažai laikinojo įdarbinimo paslaugas diskriminuojančių  nuostatų Užsieniečių teisinės padėties įstatyme, kuris komplikuoja galimybę pasikviesti reikiamų darbuotojų iš trečiųjų šalių, – sako A. Maldutytė. – Nuo ateinančių metų pradžios darbininkai galės atvažiuoti iš ne ES šalių ir gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje per išorės paslaugų teikėjus, kurie yra daugiau nei 30-yje šalių. Migracijos departamentas juos prižiūrės, kad užsieniečiai galėtų atvažiuoti. Tokie leidimai bus išduodami maždaug per tris mėnesius, o po pusės metų išvis bus atsisakyta darbo vizų. Nerimaujame dėl daug didesnio laikotarpio, nes įprastai vizos išduodamos per 15–20 dienų.“

Situacija pasikeitė

Pasak konfederacijos viceprezidentės, anksčiau lietuviai važiuodavo dirbti svetur, užkamšydavo vietas Anglijoje ir kitur. Dabar jau ir pas mus atsitiko taip, kad niekas nenori dirbti paprastesnių darbų, o kai kurių savų specialistų tiesiog nespėjame parengti. „Penkerius metus dirbau įdarbinimo įmonėse, prisimenu, kaip darbdaviai ieškodavo melžėjų, traktorininkų. Dar prieš porą metų melžėjoms buvo siūlomas ne mažesnis kaip 800 Eur, o traktorininkams – 1 000 Eur ir didesnis atlyginimas, tačiau norinčiųjų dirbti vis tiek neatsirasdavo. Rodos, ir pinigai nemaži, ir viskas oficialu, bet niekas nenori dirbti, tai ir yra problema“, – apgailestauja  A. Maldutytė.

Bedarbių yra, darbuotojų – ne 

„Ūkininkams tikrai reikia ir sezoninių darbininkų, ir tokių, kurių kartais pritrūksta netikėtai, atsiradus neplanuotiems darbams. Todėl ūkininkams yra naudingi bet kokie pasiūlymai, sprendžiantys darbo jėgos klausimą. Dėl tokių paslaugų ūkininkai tikrai neprieštaraus. Kai įdarbinti galėjome tik pagal darbo sutartis, nuolat kildavo įvairių problemų, nesusipratimų, – neslepia Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.

Pasak jo, daug ką išsprendė, palengvino vadinamieji paslaugų kvitai. Tačiau dabar išniro kita problema, dažnai atsitinka taip, kad ūkininkams nebėra ką įforminti su paslaugų kvitais.

„Teoriškai darbo rinkoje yra bedarbių, tačiau praktiškai darbininkų nerandame. Todėl įmonės norinčiuosius dirbti paskirstys, o ūkininkus atlaisvins nuo biurokratinių dalykų, be abejo, tai bus paslauga, už kurią, manau, darbdaviai susimokės. Tikrai dalis ūkininkų tokia paslauga naudosis“ , – prognozuoja R. Juknevičius.

Vertina optimistiškai

Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas teigia, kad laikinasis įdarbinimas, arba kitaip darbuotojų nuoma, žemės ūkyje tikrai pravers. Ūkininkas turės atsilyginti ir už darbuotojo darbą, ir įmonei, kuri teiks šią paslaugą – išnuomos tą darbuotoją.

„Anksčiau savo ūkyje įdarbinti žmones pagal paslaugų kvitus man nesudarydavo jokių problemų, tačiau dabar net ir nekvalifikuotam darbui sunku rasti žmonių, – pripažįsta R. Juknevičius. – Tos įmonės, kurios dabar teiks šią paslaugą, manau, turės atitinkamą pasiūlą ir nekvalifikuoto, ir kvalifikuoto darbo specialistų. Bus ir norinčiųjų dirbti būtent pagal trumpalaikes darbo sutartis, o ūkininkams neretai ir nereikia žmonių, dirbančių pagal nuolatinę darbo sutartį.“

Pasigenda valdžios dėmesio

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinio direktoriaus Jono Sviderskio nuomone, pirmiausia valdžia turėtų stengtis, kad iš kaimų, miestelių neišvažiuotų žmonės, ypač jaunimas. Tada turėsime ir darbuotojų.

„Dabar kaimiškųjų rajonų likimas – pačių regionų galvos skausmas. Lėšos kaimiškajai infrastruktūrai, ypač keliams, verslui plėtoti, akivaizdžiai per menkos, nes žmonės ir toliau traukia į užsienį ir didžiuosius Lietuvos miestus. Trūkstant  darbuotojų bet kokia iniciatyva padėti verslui, taip pat ir žemės ūkio, yra sveikintina, nes kuo toliau, tuo šis klausimas taps vis labiau aktualesnis. Reikia bandyti visus galimus variantus, gal vienas kitas ir prigis (kaip laikinasis įdarbinimas naudojant kvitus), – įsitikinęs  J. Sviderskis.

Tiks ne visi darbai

Pirmiausia, pasak jo,  šia paslauga galėtų pasinaudoti sodininkai, uogų augintojai, tačiau vargu ar savininkas ryšis perduoti pieno ūkį tokias paslaugas teikiančiai įmonei. „Galvijai sunkiai pripranta prie svetimo žmogaus, jie patiria stresą, mažėja jų produktyvumas ir kt. Be to, ūkyje naudojama technika, melžimo įranga – brangi, skirtinga, jai eksploatuoti reikia specifinių žinių. Patikėjus tokį pieno ūkį svetimam žmogui, šeimininkui atostogos bus neramios, – nuogąstauja J. Sviderskis.– Čia veiks principas „ne tėvo arklys, ne sūnus vadelioja“. Kas kita patikėti kai kuriuos ūkio darbus – nušienauti pievą, nukulti javus, nurinkti nuo laukų akmenis, išvalyti griovį, išvežti mėšlą ir kt. Tokia veikla, toks darbų atlikimo būdas galimas ir jau veikia. Jį reikia plėtoti.“

 

2022.11.12

Kaimo laikraštis, Stasys BIELSKIS

Susijusios temos – skaitykite: darbuotojų nuoma, laikinasis įdarbinimas, žemės ūkis

Visa informacija, esanti portale yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.