Derliaus kokybę nusinešė lietūs

Šių metų gamta žemdirbiams nepalanki nuo pat ankstyvo pavasario: šalti ir sausi orai slopino javų ir ankštinių augalų vystymosi spartą, o javapjūtės metu pliaupiantys lietūs naikina derlių ir prastina jo kokybę. Supirkimo įmonių pelnas, priklausantis nuo eksportuojamo derliaus kokybės, kabo ant plauko, o daugumos augalininkystės sektoriaus žemdirbių pajamos prilygs produkcijos savikainai arba net bus už ją mažesnės.

Sujauktos prognozės Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas Virginijus Feiza prognozavo, kad vidutinis žieminių kviečių derlius šį rudenį sieks 5,2 t/ ha, žieminių kvietrugių – 3,7 t/ha, žieminių miežių – 4,3 t/ha. Kiek mažesnio derliaus buvo laukiama iš vasarinių miežių – 3,7 t/ha ir vasarinių kviečių – 3,9 t/ha; vasarinių kvietrugių tikėtasi prikulti po 3,1 t/ha. Kukurūzų grūdų bei siloso derlius žemdirbių turėtų nenuvilti: grūdų tikimasi gauti 7 t/ha, o siloso – 32 t/ha. Mokslininkas prognozavo, kad vasariniai rapsai dėl kenkėjų antplūdžio derės menkai, apie 1,5 t/ha, o žieminiai rapsai žemdirbius turėjo nudžiuginti: tikėtasi prikulti iki 3,5 t/ha. Žirnių derliaus prognozė – 2,7 t/ha, pupų – 3,3 t/ha. Pasak V. Feizos, javapjūtė prasidėjo gera savaite anksčiau ir žieminių rapsų bei žieminių javų grūdų kokybė buvo gera. Tik grūdai smulkesni nei įprastai. Kokia derliaus kokybė ir kokia javapjūtės sparta, konkrečius duomenis institutas turės po savaitės: juos pateiks bandymų stotys ir filialai. Tačiau žinios nedžiugins, nes žieminių javų pasėliai pilkėja ir juosta, grūdai apsikrėtę grybinėmis ligomis. „Žirnių pasėlius šiuo metu galima suskirstyti į dvi grupes: neišgulę, bet parudę ir kiti – lietaus suplakti ir piktžolėti, brinksta, byra ir dygsta. Vasarojus dar bręsta ir derliui pavojaus nėra, tačiau kiek ir kokios kokybės derliaus atsidurs aruoduose, šiandien niekas nepasakys“, – teigia mokslininkas.

Pelnas lygus nuliui Su mokslininko teiginiais visiškai sutinka Panevėžio r. Bernatonių ŽŪB agronomas Algimantas Deveikis. „Šiuo metu iš 900 ha pasėlių nukulta tik 100 ha žieminių rapsų ir per 100 ha žieminių kviečių. Pastarųjų byra maždaug po 6 t/ha, bet pirmai klasei tiko tik 80 t kviečių, kiti grūdai arba antros klasės, arba pašariniai, nes drėgmė siekia apie 22 proc., – pasakoja agronomas. – Išlaidos grūdams džiovinti didelės, ir seniai aišku: jei drėgmė viršija 18 proc., derlius nustolingas.“ Bendrovės žemdirbiai tikisi, kad lietūs mažiau pakenks vasariniams kviečiams, salykliniams miežiams, pupoms. Bet ir šių augalų derlius kokybės reikalavimų neatitiks. Pasak A. Deveikio, miežiai linksta žemyn ir net naujai krūmijasi, tad pusė jų derliaus liks laukuose. Vasariniai rapsai derliumi irgi nedžiugins. „Vienintelė išeitis – ūkio gyvulininkystės sektorius, tad derliaus paskirtį pakeisti bus lengviau. Sklando gandai, kad supirkėjai apie pašarinių grūdų pirkimą net nekalba“, – teigia A. Deveikis. Vilkaviškio r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjos Linos Grygalaitienės nuomone, Suvalkijos žemdirbius gamta nubaudė du kartus: žiemą, kai iššalo didžioji dalis žieminių pasėlių, ir per javapjūtę, kai kelintą savaitę pliaupia lietūs. Paguoda tik ta, kad pasėliuose vyrauja vasariniai javai, vasariniai rapsai ir ankštiniai augalai. Pastarieji po gerų pernykščių metų sugundė daugelį žemdirbių pasėti jų daugiau, bet dabar su jais tik daugiau bėdos. „Ūkininkai, mėginę kulti javus, mato, kad drėgmė siekia apie 20–22 proc., tad laukia giedresnių dienų ir kol kas nukulta maždaug 20 proc. visų rajono pasėlių, – sako L. Grygalaitienė. – Gerais derliais ir jo kokybe pasigirti negalime: saiko svoris mažas, tad supirkėjai iš karto jiems taiko 3–4 klasę. Drėgniems grūdams išdžiovinti tenka daug išlaidų ir tikėtina, kad žemdirbiai liks be pelno. Vienintelė pagalba – tiesioginės išmokos, kurios jiems leis išgyventi.“

Prasta kokybė – mažos supirkimo kainos UAB „Žvalguva“ veikia kartu su įmone UAB „Agrospelta“, kuri buvo įkurta 2001 m. UAB „Agrospelta“ grūdų prekybos vadovas Augustinas Pukys sako, kad šios įmonės pagrindinė veikla – prekyba derliumi su Lietuvos ir užsienio derliaus pirkėjais bei perdirbėjais. Kasmet įmonė superka apie 500 tūkst. t grūdų ir šiemet supirkta apie 200 tūkst. t. Ūkininkai, neturintys sandėlių ir džiovyklų, atveža labai drėgnus grūdus, jie džiovinami, todėl realizacija gerokai lėtėja. „Grūdų klasė vertinama pagal esamus standartus, tačiau dėl drėgnų grūdų ir mažo saiko svorio žemdirbiai patiria daug nuostolių, – teigia A. Pukys. – Pastarosiomis dienomis atvežami labai prastos kokybės grūdai, tad ėminius patikrai siunčiame užsienio laboratorijoms.“ Pasak pašnekovo, išankstinių kontraktų buvo nedaug, tad užsienio supirkėjų nenuvils. Jeigu nėra kokybiškų lietuviškų grūdų, jų galima įsigyti kaimyninėse šalyse. Esama situacija gerokai nuskausmino žirnių augintojus ir neaišku, ar bus ištesėtos sutarčių sąlygos. AB „Linas Agro“ prekybos direktorius Baltijos šalims Dainius Pilkauskas derliaus kokybę apibūdina taip: „Žieminių rapsų derliaus nuostolių nedaug, tik mažesnis jų aliejingumas. Žieminių kviečių, žirnių pusė pasėlių nenukulti, ir jei jie bus nupjauti, derlius bus gerokai mažesnis. Tikėtina, kad padaugės pašarinių grūdų. 50 proc. dabar nukultų kviečių yra vidutinės ir žemiau vidutinės klasės, juos bus sunku realizuoti dėl mažo saiko svorio. Norint eksportuoti, šis rodiklis turi prilygti 78, o dabar vidutiniškai jis siekia apie 73.“ Pasak pašnekovo, „Linas Agro“ priklausančios žemės ūkio bendrovės didelių nuostolių nepatirs, nes turi tinkamus sandėlius ir džiovyklas. Kita vertus, nuostoliai kiekviename ūkyje bus skirtingi. Kalbant apie eksporto sąlygas, lietuviškų grūdų supirkėjai yra Afrikos šalys, Saudo Arabija ir kt. Kadangi Rusija prognozuoja gausius derlius, o jų pardavimų kainos visada žemesnės, Europai teks į juos lygiuotis. Tačiau lietūs ne tik pas mus derlių naikina. Prancūzijoje iš prognozuotų 41 mln. t grūdų prikulta 28 mln. t, tad iš rinkos pasitraukia stiprus žaidėjas.

Glifosatų kviečiuose nerasta Šiemet spaudoje pasirodė pranešimų dėl netinkamo glifosatų naudojimo ir galimai keliamos rizikos žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai. Kadangi jų turintys herbicidai skirti ne javų derliui brandinti, bet piktžolėms naikinti, Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT) atlieka patikrinimus, ar žemdirbiai nenaudoja glifosatų prieš derliaus nuėmimą. „Vienas svarbiausių reikalavimų – herbicidus, kurių veiklioji medžiaga – glifosatas, purkšti likus 10–14 dienų iki derliaus nuėmimo. Augalininkystės tarnyba atidžiai stebi, kaip laikomasi minėtų reikalavimų“, – sako VAT direktorius Sergejus Fedotovas. Šiemet šios patikros vyksta nuo liepos 20 d. iki rugpjūčio pabaigos ir ne tik darbo dienomis. Jeigu VAT regioninių skyrių specialistai nustato, kad konkretus javų laukas purškiamas herbicidais, kurių sudėtyje yra glifosato, užfiksuojamas purškimo laikas ir lauko vieta, o vėliau patikrinama, ar buvo laikomasi karencijos termino – tas pats laukas nenupjautas anksčiau (apžiūrimas diena anksčiau, nei baigiasi minėtas terminas). Nuo 2016 m. liepos 20 d. iki rugpjūčio 17 d. VAT specialistai patikras atliko 371 seniūnijoje iš 456. Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskrityse užfiksuota 17 atvejų, kai buvo purškiami glifosatų turintys herbicidai, tačiau pakartotinė laukų apžiūra parodė, kad nustatytų karencijos terminų laikytasi. „Galima pasidžiaugti, kad žemdirbiai elgiasi atsakingai. Suprantama, visų pasėlių per trumpą laiką tarnybos specialistai nepatikrins, bet ypač svarbu, kad derlius, skirtas maistui ir pašarams, būtų saugus“, – sako S. Fedotovas. Glifosatų turintys herbicidai neskirti javų brandai paankstinti ar grūdų drėgmei sumažinti: jie gali būti naudojami tik piktžolėtuose javų ar ankštinių augalų bei rapsų pasėliuose piktžolėms naikinti, norint palengvinti derliaus nuėmimą bei dirvos paruošimą sėjai. Glifosatai absorbuojami per augalo lapus ir kitas žaliąsias jo dalis aktyvios vegetacijos metu. Geriausiai veikia, kai oro temperatūra yra 10–20 laipsnių šilumos. Veiksmingumą mažina ir sausra, ir per didelė drėgmė. Labai svarbu, kad nupurškus augalus mažiausiai 4–6 valandas nelytų. Taigi šio sezono oro sąlygos apsunkina herbicidų naudojimą.

Vanda BARONYTĖ „ŪP“ korespondentė

Gintarės VAICIEKAVIČIŪTĖS nuotrauka

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.