Džiovintos gėlės – antram gyvenimui prikelti augalai

„Gėlės sustiprina emocijas, suteikia jėgų ir įkvėpimo, namuose įneša gyvumo ir tikrumo – to daugeliui šiais laikais labai trūksta, –  sako sezoninių gėlių augintoja Angelina KURAUSKIENĖ.  – Kai ateina šaltasis metų laikas ir lauke sumažėja darbų, dažnai prisimename sausažiedes ir džiovintas gėles.“

Rūta ANTANAITIENĖ

Vilniuje baigę mokslus, dirbę atsakingus darbus Angelina ir Dainius Kurauskai prieš keletą metų nusprendė grįžti į kaimą, į gimtas vietas ir įgyvendinti svajonę suteikti dukroms vaikystę gamtos prieglobstyje.

Netrukus jaunos darbščios šeimos sodyba netoli Musninkų, Širvintų rajone, iš visų pusių skendėjo žydinčių gėlių apsuptyje. Tai įkvėpė įkurti sezoninių skinamų gėlių ūkį „Gėlių upė“, o kiek vėliau Angelina sukūrė ir to paties pavadinimo feisbuko paskyrą, kurią pamėgo didelis grožio mėgėjų būrys. Ji įsitikinusi, kad gėlės žiedu kitam žmogui parodome pagarbą ir meilę – juk nešame žinią, naujieną.

Iš kur atsirado potraukis augalams?

Su gėlėmis susipažinau jau vaikystėje – mamos ir močiutės darželiuose kartu augo didžiulė įvairovė tiek puošnių, tiek laukinių augalų. Tokia harmonija artima ir mūsų gėlynuose. Kadangi kūryba mano gyvenime visada užėmė svarbią vietą, gėlių auginimas ir komponavimas buvo tai, ko seniai ieškojau, kad galėčiau savo emocijas išreikšti per gėles. Tereikėjo įkvėpimo ir didelio noro tai įgyvendinti savo rankomis!

Įdomu, kodėl pasirinkote auginti skinamas gėles?

Nedidelio mūsų ūkio tikslas –  tausojant aplinką ir laikantis ekologijos principų tiekti sezonines gėles floristams dizaineriams šalies sostinėje, kuri yra arčiausiai mūsų ūkio arba visiems į jį atvykstantiesiems. Imtis šios veiklos mane įkvėpė meilė gamtai ir sesers floristės patarimai: kokių subtilių spalvų, struktūros ir faktūros šviežių bei džiovintų augalų labiausiai norisi ir trūksta kuriant kompozicijas ar puokštes.

Džiaugiuosi, kad sparčiai keičiasi žmonių skonis, didėja susidomėjimas augalais, natūraliomis jų spalvomis bei formomis, kad svarbiausia tampa ne žiedo dydis ar jo ryškumas, o augalų derėjimas tarpusavyje puokštėje ar įdomioje kompozicijoje.

Pavasarį pradedame narcizais, tulpėmis ir kitomis svogūninėmis gėlėmis, heleborais, gegužę – „groja“ vėdrynai, nešildomame šiltnamyje rusmenės. Birželis – bijūnų metas, šalia puokštes papildančios gėlės: sinavadai, žiognagės, kraujažolės, pentiniai, astilbės. Liepą pradeda žydėti vienmetės: kosmėjos, gvaizdūnės, dekoratyvinės morkos, tabakas, įvairios sausažiedės gėlės, prisijungia katilėliai, zundos, sodo rožės ir kitos daugiametės. Rugpjūtį ir rugsėjį džiugina jurginų gausybė.

Mūsų sodyboje per sezoną auga apie 70 įvairių gėlių rūšių. Jų veislės parenkamos pagal tai, kas tuo metu madinga floristikos srityje bei į ką atsigręžia žmonės.

Kaip ir kada susidomėjote sausažiedėmis ir džiovintomis gėlėmis?

Žiemą turime alternatyvą: džioviname gėles ir jas parduodame. Taip pat prekiaujame džiovintomis puokštelėmis, advento vainikais, jei kas paprašo. Bet dažniausiai tai būna žaliava sausoms puokštėms ir vainikams, kurie dabar irgi yra „ant bangos“.

Prasidėjus šalnoms matydavau, kaip keičiasi sode augančių gėlių stotas, tad ėmiau domėtis džiovintais augalais. Sąmoningai rinkau tuos, kurie žiemą sniego fone atrodydavo struktūriškai patraukliausi, kai nužydėję pradėdavo antrąjį savo gyvenimą. Tas pats augalas, bet atrodantis visai kitaip, žadinantis vaizduotę ir kūrybiškumą.

Džiovinti renkamės aukščiausios kokybės rožių, gvaizdūnių, saulėgrąžų ir įvairiausių sausažiedžių gėlių žiedus, kitaip jie neišlaikys spalvos, pradės ruduoti arba tiesiog visai nubyrės.

Augalai dažniausiai skinami, kai pilnai išsiskleidžia žiedai, tarkim, saulėgrąžos, gvaizdūnės. Pavyzdžiui, saulėgrąžas geriau džiovinti vasarą, iš rožių gražiausios bijūninės su tankiais žiedais.

Džioviname gėles natūraliai sukabintas ryšulėliais, tamsioje, bet labai šiltoje palėpėje, taip augalai išlaiko spalvą. Vėliau kiekvieną jų rūšį sandėliojame ilgose kartoninėse dėžėse – tai puiki apsauga nuo pelėsio. Parduodame dažniausiai ryšulėliais.

Ar mėgstate komponuoti puokštes, kurti kompozicijas?

Man puokščių komponavimas ir advento vainikų kūrimas – tai tikra meditacija, ypač ilgais rudens vakarais, kai praktiškai pavyksta išbandyti, kokie augalai tinkamiausi. Jei sudėsi vien tik didelius, sodrius žiedus, jų grožis kompozicijoje neatsiskleis. Sukurti harmoningą ir subtilų kūrinį, reikia ir kitų augalų – papildų, smulkesniais žiedais, neutralios spalvos lapija. Ir nors tokiems vainikams tenka sunaudoti tikrai daug augalų, o kartais ir laiko, juos labai myliu, tai skatina kūrybą. Darbas su džiovintais augalais gerokai skiriasi – su jais reikia elgtis kur kas atsargiau, nes jie gali lūžti ar trupėti, tačiau ne visi.

Kokias dažniausiai renkatės sausažiedes gėles?

Jų yra didžiulė įvairovė. Iš vienmečių labiausiai mėgstamos: šlamučiai, sausiukai, sagutės, gomfrenos, kermėkai, rutulinės kraspedijos, soros ‘Elegans’, kiškio ašarėlės ir uodegėlės, taip pat dekoratyvinių morkų, čiužučių, pipirnių, juogrūdžių, aguonų (Papaver rhoes) sėkladėžės, violetinių tūbių vaisynai, primenantys linų dėžutes – ypač tinkantys advento vainikų pagrindams paruošti. Šiltnamyje auginamos drėgmės nepakenčiančios celiozijos ir šilumamėgiai eukaliptai.

Elegantiški struktūrą per žiemą išlaikantys gėlynuose ir įdomūs sausose puokštėse daugiamečiai varpiniai augalai: miskantai, korėjiniai lendrūnai, rykštėtosios soros.

Vargu ar rasite nereiklesnę gėlę už kraujažolę, gausūs žiedų skėčiai džiugina beveiki visą vasarą. Iš daugybės jos rūšių pati mylimiausia geltonais, stambiais žiedynais vingiorykštinė kraujažolė. Ji dažna tiek gyvų, tiek džiovintų gėlių puokštėse.

Sodriai raudonais žiedais puošiasi kraujažolės veislė ‘Paprika’, apie 60–70 cm aukščio, ilgai išlaikanti sudžiovintų žiedynų ryškumą. Viena iš „Gėlių Upės“ ūkyje auginamų naujienų – Solidaster veislė ‘Lemon Drop’, akį traukia smulkiais, citrininiais, lyg saulučių žiedais. Žiedų forma, spalva ir faktūra nepakinta ir sudžiovinus jų žiedynus.

Įdomiai puokštėse ir kompozicijose atrodo sudžiovinti rožių, jurginų, bijūnų ‘Sara Bernard’ ir ‘Red Bernard’, monardų, pentinių, rasakilų žiedai, baltažiedžių astilbių tankūs žiedynai ‘Gloria’ ir ‘Deutsland’ (tankūs kaip eglutė).

Kuo įdomūs augalai, papildantys advento vainikus ir kompozicijas?

Sausoms puokštėms naujai atradau bandrenius, šlamainius, zundas. Ne tik gėlynuose sidabrišku švytėjimu maloniai stebina didžioji zunda ‘Willmotts Ghost’, suteikdama savotiškos egzotikos, bet efektingai atrodo ir suskinta puokštėse ar dekoruojant advento vainikus.

Sidabru švyti ir trigyslio šlamainio veislė ‘Silberregen’, ramią natą suteikdama įvairiaspalvių žiedų draugijai tiek puokštėse, tiek gėlynuose.

Bitininkų mėgstamų bandrenių auginu kelias rūšis, puokštėms išraiškingesnės mėlynžiedės rūšys bei veislės. Sausažiedžių gėlių kompozicijose pirmykštį grožį ypač ilgai išlaiko žydrojo bandrenio rutuliškos formos žiedynai, primenantys pilkai mėlynus ežiukus. Tai apie 150 cm aukščio akcentinis augalas, dažnai sutinkamas ir natūralistiniuose gėlynuose.

Dar įsitikinau, kad gėlynuose ir balkonų loveliuose populiariosios pilkšvalapės žilės aksominės faktūros lapai labai tinka ir vainikams bei kompozicijoms papildyti.

Angelinos Kurauskienės nuotraukos

2020-12-14