Columbus +11,6 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 20 Bal 2024
Columbus +11,6 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 20 Bal 2024

Elektroninis parašas: pirmaujame Europoje

2015/10/30

Elektroninis parašas – sena naujiena. Visi piliečiai, kurie nuo 2009 metų gavo asmens tapatybės korteles, turi ir elektroninį parašą. Tačiau daugelis ne tik juo nesinaudoja, bet ir nieko apie jį nežino. O elektroninio parašo naudojimo galimybės plečiasi. Nuo šių metų gruodžio jį naudoti skatins ir bankai. Apie elektroninį parašą pasakoja Mindaugas Žaliukas, Registrų centro Sertifikatų centro vadovas. 

Sertifikatų centrus prižiūri valstybė Norint naudotis elektroniniu parašu, reikia gauti jo sertifikatą. Lietuvoje yra trys elektroninio parašo sertifikavimo centrai: valstybinė įmonė Registrų centras, Nacionalinis sertifikavimo centras prie Vidaus reikalų ministerijos ir UAB „Skaitmeninio sertifikavimo centras“. Lietuvoje taip pat galima įsigyti Estijos sertifikatus, kuriuos platina mobiliojo ryšio operatorius „Omnitel“. „Visų centrų veiklą reglamentuoja Ryšių reguliavimo tarnyba. Sertifikatai atitinka visus jiems keliamus teisinius ir saugumo reikalavimus. Išduotas elektroninis parašas turi tokią pat juridinę galią kaip ir ranka pasirašytas ant popieriaus“, – paaiškina M. Žaliukas. Nacionalinis sertifikavimo centras elektroninį parašą įrašo į asmens tapatybės korteles. Registrų centras šį parašą gali įrašyti į USB atmintuką, lustinę kortelę ir visų mobiliojo ryšio bendrovių, veikiančių Lietuvoje, telefonų SIM korteles. Tai, ką esame įpratę vadinti elektroniniu parašu, sudaro du elektroniniai sertifikatai: autentifikavimo ir pasirašymo. Autentifikavimo sertifikatas naudojamas asmens tapatybei elektroninėje erdvėje nustatyti. Pasirašymo sertifikatas, kitaip dar vadinamas neišsiginimo sertifikatu, skirtas išreikštai asmens valiai patvirtinti, pavyzdžiui, juo patvirtinamas elektroninis dokumentas, elektroninėje bankininkystėje – vartotojo nurodymas atlikti mokėjimą. Sertifikatuose saugoma informacija apie elektroninio parašo savininką: vardas, pavardė ir asmens kodas. Tiesa, kai kurie tokio parašo platintojai siūlo sertifikatus be asmens kodo, taip neva labiau apsaugodami asmens duomenis nuo galimai neteisėto viešinimo. Tačiau elektroninio parašo be asmens kodo taikymas labai ribotas: nepavyks nei įmonės internetu įsteigti, nei pasinaudoti elektroninėmis medicinos paslaugomis.

Laikmenos – saugesnės Pasak M. Žaliuko, kartais žmonės stebisi, kodėl elektroninio parašo USB atmintukas kainuoja net 30–50 Eur, perpus brangiau nei paprastas didelės talpos atmintukas. Klientai kartais net prašo įrašyti elektroninį parašą į asmeninį atmintuką. „Norėčiau pabrėžti, kad elektroninio parašo USB kriptografinė laikmena nieko bendra neturi su atmintukais, kuriuose saugome asmeninę elektroninę informaciją. Kvalifikuotam parašo sertifikatui suformuoti keliami itin griežti saugumo reikalavimai, todėl atmintukas su parašu kainuoja gerokai brangiau nei įprasti USB atmintukai“, – paaiškina Sertifikatų centro vadovas. Nuo paprastos mobiliojo telefono SIM kortelės skiriasi ir telefono kortelė, pritaikyta elektroniniam parašui. Ji taip pat gerokai brangesnė nei paprasta. Lustinė kortelė nuo USB atmintuko skiriasi tik forma: jos techniniai bei saugumo reikalavimai tokie pat kaip ir USB kriptografinių įrenginių. Lustine kortele naudotis sudėtingiau, nes reikia specialaus skaitytuvo, kuris jungiamas prie kompiuterio. „Tai sukelia daug keblumų, todėl lustinės kortelės naudojamos gerokai rečiau“, – teigia M. Žaliukas.

Prireiks vis dažniau Paslaugų spektras nuolat plečiasi – elektroninis parašas praverčia ne tik naudojantis elektronine bankininkyste, atliekant finansines operacijas nuotoliniu būdu. Jau penkerius metus naudojantis elektroniniu parašu galima internetu įsteigti įmonę ar nevyriausybinę organizaciją, neišeinant iš namų atidaryti steigiamos įmonės kaupiamąją sąskaitą banke, tvarkyti savo įmonės duomenis valstybės registruose, teikti ir įsigyti įvairius dokumentus, ataskaitas ar pažymas valstybės institucijose. Lietuvoje plečiantis elektroninėms sveikatos paslaugoms, el. parašo prireiks vis dažniau: jį naudos ir gydytojai, ir farmacininkai, ir patys pacientai, norintys internetu užsiregistruoti vizitui pas gydytoją, susipažinti su savo vaikų arba globojamų artimųjų sveikatos įrašais. Elektroniniu parašu pasirašyti ir elektroniniu būdu (pvz., elektroniniu paštu) perduoti prašymai privalo būti priimti visose valstybinėse institucijose, net ir teisme. „Kita vertus, gal ir ne visur aptarnautų, nes dar trūksta praktikos. Bet savo teises žinantis ir įstatymus išmanantis žmogus gali pareikalauti, kad naudojantis elektroniniu parašu jį aptarnautų nuotoliniu būdu“, – pataria M. Žaliukas.

Patogiausia – mobiliuoju telefonu Registrų centras išdavė apie 100 tūkst. elektroninių parašų, kuriais aktyviai naudojasi 99,9 proc. vartotojų. Dažniausiai vartotojai renkasi į mobiliojo telefono kortelę įrašomą vadinamąjį mobilųjį elektroninį parašą. Jis pigesnis nei kiti analogai, be to, neturi būti specialiai diegiamas į kompiuterį kaip gautas su kitomis laikmenomis. Pasak Sertifikavimo centro vadovo, patogiausia naudotis mobiliajame telefone įrašytu elektroniniu parašu, juolab kad šis prietaisas tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi. „Pats asmeniškai turiu elektroninį parašą visose laikmenose, bet 99 proc. naudojuosi mobiliuoju telefonu. Manau, kad ateitis priklauso mobiliajam telefonui. USB atmintukas labiau tinka tiems žmonėms, kurie elektroninį parašą naudoja darbe, turi dažnai pasirašyti daug dokumentų. Savo asmeniniams poreikiams geriau naudotis telefonu“, – palygina Sertifikatų centro vadovas. Drauge su partneriais Registrų centras pasiūlė galimybę „Omnitel“ ir „Tele 2“ klientams elektroninio parašo sertifikatus įsigyti ne tik mobiliojo ryšio operatorių salonuose, bet ir visuose Registrų centro, „Danske“ banko Lietuvos skyriaus ar Šiaulių banko klientų aptarnavimo padaliniuose. Pastaruoju metu sertifikatų ir elektroninių parašų parduodama vis daugiau. Susidomėjimą jais skatina ir Lietuvos bankų sprendimas nuo gruodžio 1 dienos pradėti taikyti naujus saugumo reikalavimus. Norint pervesti net ir nedidelę pinigų sumą, prireiks kodų generatoriaus arba elektroninio parašo. Lietuvos bankai tokį sprendimą priėmė norėdami užtikrinti didesnį gyventojų indėlių saugumą, apsaugoti nuo telefoninių ir internetinių sukčių. Mobilusis elektroninis parašas unikalus tuo, kad jį naudojant kompiuterio ekrane pasirodo skaičių seka, turinti sutapti su telefono ekrane matomų skaičių seka. Tik patvirtinus šią seką, autorizuojamas asmens tapatumas ir leidžiama prisijungti prie elektroninės bankininkystės paslaugų.

Priekyje visu žingsniu Elektroninio parašo naudojimo galimybėmis Lietuva lenkia Vakarų Europos šalis. „Vokiečiai, šių technologijų lyderiai ir kūrėjai, ne kartą buvo smarkiai nustebinti sužinoję, kokias paslaugas galima gauti Lietuvoje su elektroniniu parašu, ir pripažino, kad mes esame priekyje visu žingsniu, tik nesigiriame. Elektroninis parašas sparčiai populiarėja. Per dieną įregistruojame kelis tūkstančius naujų vartotojų. Mobiliųjų elektroninių parašų turime daugiau nei estai – jie naudojasi asmens tapatybės kortelėmis su parašu, nes Estijoje įdiegtas elektroninis balsavimas. Latvijoje iš viso nėra tokios paslaugos“, – supažindina su kaimyninių šalių patirtimi M. Žaliukas. Kvalifikuotą sertifikatą turintį elektroninį parašą naudoti saugu – dar niekam nepavyko jo suklastoti. Tik reikia atkreipti dėmesį, kad bet kokią technologiją galima paversti niekine dėl žmogiškųjų faktorių: aplaidumo, neatidumo ar atsainumo. Privalu savo elektroninio parašo PIN kodą ar slaptažodį įsiminti, niekur neužrašinėti, lapelį, kuriame buvo užrašytas, – sunaikinti. Jei asmuo pames telefoną, o telefono užrašų knygelėje bus parašo slaptažodis, sukčiai lengvai galės juo pasinaudoti. „Technologijos negali apsaugoti nuo visų gyvenimo netikėtumų: savo ir savo turto saugumu turi rūpintis ir pats žmogus“, – teigia Sertifikatų centro vadovas Mindaugas Žaliukas.

Kam naudoti?

  • Prisijungti prie el. bankininkystės sistemų, el. valdžios paslaugų portalų ar kitų internetinių informacinių sistemų.
  • Pasirašyti elektroninius dokumentus. Pasirašius dokumentą elektroniniu parašu ir nusiuntus internetu nebeteks su spausdintais dokumentais lakstyti po įstaigas. Valstybės ir savivaldybių institucijos į elektroniniu parašu pasirašytą ir internetu perduotą dokumentą privalo reaguoti taip pat kaip į rašytinį dokumentą.
  • Tvirtinti finansines operacijas. Elektroninis parašas atliekant finansines operacijas internetu atstos kodų kortelę ar generatorių.

Kiek kainuoja?

Registrų centro Sertifikatų centro kainos:

  • USB atmintukas (12 mėn. garantija) – 43,33 Eur.
  • Lustinė kortelė (12 mėn. garantija) – 29,13 Eur. („Bitės“ klientams prijungimo kaina 4,34 Eur, mėnesinis mokestis 0,05 Eur. „Omnitel“ prijungimas – 0,30 Eur, mėnesinis mokestis 0, 50 Eur.)
  • Mobiliojo telefono SIM – „Tele 2“ klientams prijungimas nemokamas, mėnesinis mokestis – 0,40 Eur, „Teledemos“ prijungimas – 2,61 Eur,
  • mėnesinis mokestis 0,29 Eur.

Rita Šemelytė 

seimininkePeržiūrėti visą numerį galite ČIA.

Dalintis
2024/04/19

Investavimas į naujausias technologijas tampa neatsiejamas nuo žemės ūkio veiklos sėkmės

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas lankėsi žemės ūkio kooperatyvo „Lumpėnų Rambyno“ karuselinės melžimo aikštelės atidarymo renginyje. Šis penkis ūkius vienijantis pieninės galvijininkystės kooperatyvas, veikiantis ja...
2024/04/19

Seismologiniai duomenys rodo, kaip stipriai žmogaus veikla keičia net Žemės gelmes

„Žemės drebėjimai kyla ne tik dėl geologinių priežasčių, bet ir dėl žmogaus veiklos, tarkim, išgaunant žemės gelmių išteklius. Tad seisminiai stebėjimai būtini ir mūsų šalyje – jie svarbūs tiek mokslui, tiek visuom...
2024/04/19

Ūkininkai Vilė ir Vidmantas Navickai apie gyvenimo etapus jungiančias vertybes

Iš kartos į kartą perduodamas atsakingas požiūris į žmones ir gyvulius, pasitikėjimu ir pagarba grįstus santykius, darbą, aplinką – svarbios Alytaus r. ūkininkaujančių Vilės ir Vidmanto Navickų gyvenimo etapus jungiančios vertybės. Ji...
2024/04/19

Pavasarinės sėjos tempą diktuoja gamta

Atėjus pavasarinės sėjos metui, ūkininkai vis dažniau žvalgosi tiek į žemę, tiek ir į dangų. Ir kaip nesižvalgysi, jei balandžio vidurys „nudžiugino“ stipriomis šalnomis, o dažną dieną įkyriai lyja ir šiluma nesiekia nė 1...
2024/04/19

Dzūkai jau kviečia grybauti

Dzūkijos nacionaliniame parke balandžio 20 d. prasidės grybavimo sezonas. Direkcija kviečia eiti miškan ir ieškoti pavasarinių grybų. Vieni tokių – bobausiai.
2024/04/19

KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai

Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą.
2024/04/19

Šienligės rizikos „banginiai“ – kaip juos suvaldyti?

Augalų žydėjimo sezonas kasmet priverčia vis daugiau žmonių čiaudėti ir ašaroti, o mokslininkai bando suteikti viltį, kad šienligę pavyks suvaldyti inovatyviomis priemonėmis. Dažniausiai minimi trys pagrindiniai alergijos žiedadulkėm...
2024/04/19

Susietosios paramos už plotą reikalavimai

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) atkreipia dėmesį į svarbiausius susietosios paramos už plotą reikalavimus.
2024/04/19

„Vičiūnai“ pasitraukė iš Rusijos

Po beveik dvejus metus trukusio pardavimo proceso „Vičiūnų grupė“ pardavė Rusijos Kaliningrado srityje veikiantį fabriką ir septyniose valstybėse veikiančias logistikos bei prekybos įmones. Tokiu būdu bendrovė visiškai pasitrauk...