Elektros kainos: investuotojams – pelnas, žmonėms ir įmonėms – bankrotas

Kai energijos kainos ėmė visiems dirti kailį, pasigirdo raginimų nacionalizuoti bendrovę „Ignitis grupė. Daug kam gali kilti klausimas, kodėl reikėtų nacionalizuoti valstybės valdomą įmonę? Energetikos krizės įkarštyje priminta, kad Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės metu dalis elektros energijos sektoriaus buvo perleista privatiems asmenims, tarp kurių – ir Lietuvoje veikiantys skandinavų bankai. Auksinė taisyklė: privataus verslo tikslas – pelnas, o valstybės įmonei pirmiausia turėtų rūpėti viešasis interesas. Tautiečiai rodo pirštu į Estiją, kur valstybė įvedė lubas ir neleidžia didinti elektros kainų.

elektros kainos, energijos kainos, Ignitis grupė, Ignas Vėgėlė

Algimanto Snarskio piešinys.

Kurioje vietoje viešasis interesas?

Lietuvos elektros sektoriuje tvyro chaosas: vieni vartotojai per prievartą jau įtraukti į liberalizuojamą elektros rinką, kitiems šis procesas atidėtas, treti yra baudžiami didesnėmis kainomis, kad nepasirinko nepriklausomo elektros tiekėjo, o elektros biržoje taikomas algoritmas, išrinktuosius apdovanojantis pasakiškais pelnais. Įdomybių ir keistenybių energetikos sektoriuje yra ir daugiau, elektros energijos kainos ir gyventojams, ir verslui jau diria kailį, tačiau valdantieji aiškina nieko negalintys pakeisti. Ir labai pyksta, kai kas nors pabaksnoja į kitas šalis, kur energetinė krizė bent iš pirmo žvilgsnio atrodo valdoma geriau.

Energetikos ministrui Dainiui Kreiviui Seime buvo inicijuota nepasitikėjimo procedūra, tačiau ji sužlugo. Mūsų valdantieji tarkuojami, kad, pavyzdžiui, Lenkijos valdžia taiko daugiau mokestinių lengvatų ir teikia daugiau finansinės paramos, baksnojama, kad Portugalijai ir Ispanijai Europos Komisija leido pakeisti elektros pirkimo biržoje taisykles, dėl ko elektra atpigo. Pastaruoju metu kaip sektinas pavyzdys nurodoma Estija. Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovai, neseniai spaudos konferencijoje iškloję sunkumus dėl nevaldomos energetikos krizės, akcentavo, kad Estijos Vyriausybė nustatė elektros kainos lubas.  Kodėl to nedaro mūsų valdžia? Atsakymas iš dalies slypi valstybės vizijoje, kaip vystyti energetikos sektorių ir koks požiūris į viešąjį interesą.

„2020 m. (kai Vyriausybei vadovavo S. Skvernelis – aut. pastaba) buvo priimtas sprendimas privatizuoti dalį strateginės bendrovės „Ignitis grupė“ akcijų, jų parduota apie 27 proc., gauta apie 450 mln. Eur.

Nors buvo kalbėta, kad investicijoms į energetikos sektorių reikia gauti 5–6 mlrd. Eur. „Ignitis grupė“ tapo akcine bendrove. Tai reiškia, kad ji siekia pelno, ir jeigu daugiau kaip 70 proc. akcijų valdanti Vyriausybė pasakytų, kad bandysime apriboti elektros kainas ir neleisime siekti pelno norėdami subalansuoti situaciją, toks sprendimas kitų akcininkų gali būti apskųstas, ir teisme Vyriausybė pralaimėtų“, – į buvusios Vyriausybės priimtą ir dabartinių valdančiųjų nepeikiamą sprendimą dėmesį atkreipė Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vladas Pleskovas.

Dalį akcijų privatizavo

Daugiau informacijos apie „Ignitis grupės“ dalies akcijų perleidimą į privačias rankas atskleidė advokatas, buvęs Advokatų tarybos pirmininkas profesorius dr. Ignas Vėgėlė. „Dėl 2020-aisiais atlikto „privatizavimo“ AB „Ignitis grupė“ akcininkais – tiesiogiai ar netiesiogiai – tapo Lietuvoje veikiantys bankai SEB ir „Swedbank“, investicijų valdymo bendrovė „Invalda“, taip pat keletas fizinių asmenų. Tarp privačių investuotojų yra nemažai užsieniečių (tiesiogiai ar netiesiogiai): „The Bank of New York Mellon“, „Avaron“ ir „Avaroni“, „State Street Bank and Trust company“ ir kiti“, – tokį įrašą savo feisbuko paskyroje patalpino žinomas teisininkas.

Jis taip pat pabrėžė, kad nuo to momento, kai valstybei priklausiusi įmonė tampa privačia, nors keliomis akcijomis, ji, kaip ir kiekvienas privatus verslo subjektas, privalo veikti siekdama svarbiausio tikslo – pelno. Valstybės įmonių ar valstybės visiškai valdomų įmonių tikslas nėra vien pelno siekimas – jos teikia paslaugas, gamina produkciją pirmiausia atsižvelgdamos į viešąjį interesą.

I. Vėgėlė atkreipė dėmesį, kad neseniai Estijos premjerė pranešė, jog ketveriems metams nustatys elektros kainos ribas visiems buitiniams vartotojams, siekiant apsaugoti juos nuo didelių kainų. „Šio sprendimo vienas iš įgyvendinimo kelių – apriboti Estijos valstybinės įmonės „Eesti Energia“ pelną. Ši įmonė valstybės sprendimu gali veikti nesiekdama pelno, visą pelningumą perleisdama vartotojams. O Lietuvoje to atlikti neįmanoma, nes privatus investuotojas reikalaus grąžos nuo investicijų. Ir dėl to nereikėtų pykti ant privačių akcininkų. Kelti klausimus reikia tiems, kurie leido sukurti visą šią privataus elektros energijos monstro sistemą“, – pabrėžė profesorius.

Teks nacionalizuoti?

Apie strateginių įmonių nacionalizaciją kalbama ne tik Lietuvoje. I. Vėgėlė „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad tokie procesai jau vyksta kitose Europos valstybėse, neseniai Vokietija pranešė, kad nacionalizuos savo pagrindinę dujų tiekimo įmonę.

„Dabar svarbiausias būtų ne klausimas: reikia ar ne nacionalizuoti, bet ką norime tuo pasiekti, ką valstybė darys, turėdama 100 proc. „Ignitis grupės“ akcijų? Jeigu būdai mažinti elektros energijos kainą ir didinti jos prieinamumą negalimi esant dabartiniam akcininkų sąrašui, tuomet reikia nacionalizuoti, tai vienareikšmiška. Tačiau pirmiausia turime atsakyti, ko Lietuva dabar siekia? Kitas dalykas jau būtų akcijų kaina, kiek gavome platindami ir parduodami tas akcijas 2020 m., kokia dabar yra jų kaina ir kt.“, – samprotavo teisininkas.

Jis atkreipė dėmesį, kad AB „Ignitis grupė“ – didelė įmonių grupė, kur yra ir gamintojas, ir elektros tiekėjas, ir elektros tinklai – visos grupės veikla nukreipta į pelną. „Čia reikėtų geros analizės. Juk Energijos skirstymo operatorius, kuris užtikrina garantinį elektros tiekimą už 25 proc. didesnę kainą, irgi priklauso „Ignitis grupei“. Akivaizdu, kai įmonės valdyboje ir taryboje yra asmenų, kurie suinteresuoti pirmiausia pelnu, o privatus investuotojas to ir siekia, nes toks yra investicijos tikslas, turime ir atitinkamą rezultatą. Energetikos ir Finansų ministerijos turėtų labai pasistengti ir ištirti situaciją“, – konstatavo I. Vėgėlė.

Kas padeda formuoti energetikos politiką?

Jeigu įtakingi bankininkai ir kiti investuotojai turi valstybei strategiškai svarbios bendrovės akcijų, gal jie prisideda ir formuojant vienokią ar kitokią šalies energetikos politiką? „Būtų sunku taip pasakyti, visi privatūs investuotojai yra privatus verslas, siekiantis investicijų grąžos. Neskirstyčiau, ar tai yra skandinaviški bankai, ar draudimo bendrovės, nes esmė kita – ar čia nėra politikų interesų konflikto? Aišku, nepatinka, kai Skandinavijos bankų ekonomistai ryškiai pasisako šia tema, sakydami, ką reikėtų ir ko nereikėtų daryti. Norisi tikėti, kad investuotojai nedaro įtakos, bet jeigu paaiškėtų kitaip, tai būtų skandalinga“, – savo nuomonę redakcijai išsakė teisininkas.

Seimo narys Robertas Šarknickas savo išplatintame pranešime „Galimai didžiausia šio amžiaus energijos afera Lietuvoje“ svarsto: „SEB bankas ir „Swedbank“ yra du pagrindiniai bankai Lietuvoje. Tuo pačiu SEB bankas ir „Swedbank“ yra didieji privatūs „Ignitis grupės“ investuotojai. Šie švediški bankai skyrė atstovus į „Ignitis grupės“ valdybą. Tai galimai yra labai patogi schema netiesiogiai valdyti Lietuvos įmones, kurios stipriai priklausomos nuo energetikos kainų, o kartu – ir lengvas būdas perimti tokias įmones, sukeliant energetikos kainas, stabdant kreditų davimą.“

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje.

 

Algimanto SNARSKIO piešinys

2022.09.29

Vida TAVORIENĖ

ŪP korespondentė

Susijusios temos – skaitykite: elektros kainos, energijos kainos, Ignitis grupė, Ignas Vėgėlė