Emigruojanti pieno žaliava artina sausrą

Justinas ADOMAITIS
„ŪP“ korespondentas

– Mes vežame parduoti pieną į Lenkiją, nes ten gauname geresnę kainą, – džiaugiasi Kubilių  Šakių r.) žemės ūkio bendrovės vadovas, kooperatyvo „Lietuviškas ūkis“ įkūrėjas Alvydas Miliūnas. Jo kaimynas – kooperatyvo „Suvalkijos pienas“ direktorius Algimantas Glikas taip pat savo verslą orientuoja į Lenkijos rinką. Pirmajame ūkyje per dieną primelžiama vidutiniškai po 33 t pieno, antrajame tiek pat surenkama iš penkių šimtų smulkiųjų ūkininkų Vilkaviškio, Šakių, Lazdijų, Alytaus, Marijampolės ir Prienų rajonuose.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, 2013 m. iš Lietuvos į kitas ES šalis (daugiausia į Lenkiją) išvežta parduoti 90,4 tūkst. t natūralaus pieno. Tačiau iš Estijos ir Latvijos įsivežta daugiau nei 400 tūkst. t pieno. Žaliavos importo ir eksporto srautus koordinavo kaina: lenkai lietuviams mokėjo beveik dešimčia procentų daugiau, lietuviai estams ir latviams – penkiolika procentų daugiau. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, 2013 m. gruodžio mėn. į Lenkiją pieną išvežantis ŽŪK „Lietuviškas ūkis“ už žaliavos toną gavo 1497,2 Lt, panašią kainą deklaravo ir kiti žaliavą eksportuojantys žemės ūkio kooperatyvai: „Suvalkijos pienas“, „Pienas LT“. Lenkijos pienines pasiekia ir Vidurio Lietuvos bei Žemaitijos pieno surinkėjų pienvežiai. Tereikia žvilgtelėti į ŽŪM kas mėnesį skelbiamą pieno kainų suvestinę. Vidaus rinkoje jau prasidėjusi sausra.

pieno– Senka nacionalinis pieno sektorius ir dėl to galime kaltinti tik patys save, – kalba ŽŪIKVC Ūkinių gyvūnų ir pieno kvotų apskaitos departamento direktorė Daiva Beinorienė, – pieno gamintojų grupėms trūksta vienybės, gebėjimo derėtis su pieno perdirbėjais, įsipareigoti tolimesnei perspektyvai.
ŽŪIKVC duomenimis, Lietuvos pieno gamintojai (supirkėjai) kitoms ES valstybėms žalią natūralaus riebumo pieną pardavė vidutiniškai 23,7 proc. didesne kaina nei 2012 m. Lenkijoje 2013 m. parduota 87,89 tūkst. t natūralaus pieno – 22,8 proc. daugiau nei 2012 m. ir 75,5 proc. daugiau nei 2011 m.
Liūdna, tačiau 2013 m. Lietuvoje sumažėjo žaliavinio pieno supirkimas iš vietos gamintojų. Pernai supirkta 1339,28 tūkst. t natūralaus pieno – 1,5 proc. mažiau nei 2012 m.
ŽŪIKVC duomenimis, 2013 m. šalyje sumažėjus pieno supirkimui iš vietos gamintojų, Lietuvos verslininkai iš Latvijos bei Estijos įsivežė 403,16 tūkst. t natūralaus pieno – 5,6 proc. daugiau nei 2012 m. Latvijoje supirkimo srautai per metus sumažėjo 3,4 proc., Estijoje padidėjo 25 proc., kainos per metus išaugo atitinkamai 15,2 proc. ir 14,4 proc. Už oficialių ataskaitų ribos liko šalies pieno perdirbimo įmonių įsivežamo pieno koncentrato, išrūgų, palmių aliejaus ir kitų pieno produktams gaminti naudojamų sudedamųjų dalių kiekiai. Vienos kaimyninės šalies ekspertai suskaičiavo, jog iš augalinės kilmės riebalų ir baltymų pagaminti sūriai atsieina dešimteriopai pigiau, tik jų eksportuoti negalima. Užtat patenkina nereiklią vidaus rinką.
Pasak D. Beinorienės, iš ŽŪIKVC surinktos informacijos aiškėja, jog šalyje per praėjusius metus galvijų skaičius padidėjo net 26 tūkstančiais, tačiau melžiamų karvių sumažėjo 6 tūkstančiais. Tai susiję su ES ir mūsų valstybės požiūriu bei parama (išmokomis). Metų pradžioje šalies ūkiuose buvo įregistruoti 710 289 galvijai (310 405 karvės). Didesnis dėmesys gyvulininkystės plėtrai pastebimas rajonuose, kurie ribojasi su Lenkija. Pavyzdžiui, 2014 m. sausio 1 d. Vilkaviškio r. savivaldybėje įregistruoti 19 276 galvijai, iš jų 9 136 karvės, Šakių r. – 23 761 galvijas (12 127 karvės), Jurbarko r. – 17 273 (9 403), Lazdijų r. – 13 145 (5 492) ir pan. Dar liūdnesnė situacija Šiaurės Lietuvoje, į kurios pienines žaliava atvažiuoja iš kaimyninių valstybių. Pavyzdžiui, Rokiškio r. įregistruota 11280 galvijų, iš jų 5 208 karvės, Biržų r. – 16 696 (8 668), Kupiškio r. – 11 286 (6 049), Pasvalio r. – 19 457 (9 607), Panevėžio r. – 21 700 (10 098) ir pan. Kiekvienam mokančiajam skaityti ir skaičiuoti aišku, jog šalies pienininkystė atvesta prie bankroto ribos.
– Bulius pieno neduos, – šmaikštauja Pieno tarybos narys, ŽŪK „Lietuviškas pienas“ direktorius Vytautas Lekešys.
ŽŪIKVC Ūkinių gyvūnų ir pieno kvotų apskaitos departamento direktorė D. Beinorienė pastebi, jog kovo mėn. numatytas pieno gamybos kvotų aukcionas neįvyks, nes nuo 2013 m. gruodžio 1 d. nepateikta nė viena paraiška pirkti kvotą.
Žemės ūkio ministerija 2014 m. sausio mėn. patvirtino 2013 m. pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą už pieną – 65 Lt/t. Ji bus mokama pieno gamintojams už 2006-2007 metais (atskaitos laikotarpiu) rinkai parduotą pieną.
Praėjusiais metais dėl sumažintų tiesioginių išmokų (vadinamosios moduliacijos) sukilę pieno gamintojai sužinojo, jog „laikantis reglamentų“ apie 5 mln. Lt išmokėta 2006-2007 metais laikiusiems karves, bet 2012-2013 metais jau atsisveikinusiems su pieno gamyba. Žemės ūkio rūmuose vykusiame pasitarime tą viešai teigė tuometis Nacionalinės mokėjimo agentūros vadovas. O štai pienininkystę vystanti Kėdainių r. Krakių žemės ūkio bendrovė dėl moduliacijos vietoje 140 tūkst. Lt gavo 32 Lt.
Lietuva drauge su kitomis ES šalimis rengiasi laikotarpiui, kai 2015 m. kovo 31 d. nebeliks pieno kvotų – rinkos reguliavimo priemonių. Nacionalinę gyvulininkystę per dešimtmetį „priartinome“ prie Briuselio reikalavimų: 2004 m. sausio 1 d. Lietuva turėjo 934 121 galviją, tarp jų 467 414 karvių, 2014 m. sausio 1 d. – 710 289 galvijus (310 405 karves). Šią savaitę šalies gyvulių augintojai sulaukė valstybės pažado – skerdimo ir ekstensyvinimo išmokų už 2013 metus.
Kitais metais Lietuvoje vyks pasaulio pienininkystės kongresas. Valstybei jis kainuos ne vieną milijoną litų. Ta proga susuktas filmukas svečius į mūsų šalį vilioja lygiais ir žaliais golfo (toks pasaulio turtingų žmonių žaidimas) laukais, spalvingais oro balionais. Išminčius pertaria: svajok atsargiai, nes svajonės pildosi.

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.