Ashburn +8,3 °C Rūkas
Ketvirtadienis, 28 Kov 2024
Ashburn +8,3 °C Rūkas
Ketvirtadienis, 28 Kov 2024

Europinė vėžė – per sodiečių gyvenimus

2022/01/26

Šalies strateginės svarbos projektams prireikia vis naujų žemių. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) pastaruosius kelerius metus be pagrindinių savo darbų rengia teisės aktus, kitus dokumentus paimti privačius žemės sklypus visuomenės poreikiams. Vien europinės vėžės projektui „Rail Baltica“ jau išpirkta per 2 tūkst. ha žemės ir tai dar ne pabaiga.

Privati nuosavybė skersai kelio

Europinės vėžės „Rail Baltica“ ir magistralės „Via Baltica“ projektams suteiktas  Valstybei ypatingos svarbos statusas. Pirmajam – 2011 m. spalį, kitam – 2012 m.  rugpjūtį. Ne visi savininkai sutinka su siūlomomis nuosavybės paėmimo sąlygomis. Susisiekimo ministerijos (SM) duomenimis, „Rail Baltica“ projekte teismuose yra  administracinių bylų dėl 1,5 proc. žemės paėmimo aktų (iš surašytų 3,2 tūkst.), o tiesiant „Via Baltica“ magistralę – dėl 3 proc. žemės paėmimo aktų (iš 713). Pastaruoju atveju 2 kartus didesnį teisminių ginčų skaičių lėmė tai, kad čia visuomenės poreikiams paimta beveik dvi dešimtys statinių: tarp jų gyvenamieji namai, taip pat ir degalinė.  Europinio standarto geležinkelio linijos trasoje visuomenės poreikiams teko paimti tik vieną statinį.

Laukia pataisų paketas

Vyriausybės vardu SM Seimui pateikė teisės aktų projektų paketą. Jeigu parlamentas pritartų, naujos nuostatos įsigaliotų nuo šių metų liepos. Įstatymų pataisų iniciatoriai tikisi vienu šūviu nušauti kelis zuikius – paspartinti procesus, tačiau kartu labiau atsižvelgti į savininkų interesus.

Pagaliau ryžtasi siūlyti atliekant turto vertinimo procedūras pastatams įtvirtinti individualaus įkainojimo bent dviem metodais nuostatą, savininkui sudaryti galimybę pasirinkti jam palankesnį vertinimą.

Kitas svarbus siūlymas – savininkui pageidaujant visuomenės poreikiams paimti daugiau žemės, nei reikia projektui. Tai būtų priimtina išeitis tais atvejais, kai žemė suskaidoma taip, kad lieka visiškai nedideli ir neracionalūs dirbti sklypeliai. Tačiau labiausiai savininkus piktina tai, kad gauti pinigai už paimtą žemė yra apmokestinami.

Dviguba skriauda

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) žemės sklypo perleidimą, net kai jis paimamas visuomenės poreikiams, laiko žemės sklypo pardavimo už rinkos kainą sandoriu. Todėl ta žemė apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu (jei sklypas išlaikytas mažiau nei 10 metų), pelno mokesčiu apmokestinamas sklypo rinkos vertės ir įsigijimo kainos skirtumas. Be to, yra pakeičiama žemės paskirtis (statybai), todėl atsiranda prievolė valstybei nuo gautos kompensacijos už paimtą žemę sugrąžinti 21 proc. – pridėtinės vertės mokestį (PVM).

Tačiau toks sklypų perleidimas anaiptol neprilygsta savanoriškam žemės pardavimui.

Į Seimą atkeliavusiame pakete siūlomos dviejų mokestinių įstatymų pataisos: Gyventojų pajamų ir Pelno mokesčio. Dėl to, kad PVM nebūtų taikomas visuomenės poreikiams paimtai žemei, Vyriausybėje pritarimo nerasta.

Atsilyginama turėtų būti dosniau

Už valdiškų formuluočių apie šimtmečio projektus – ne tik milijardai, investuojami į ateities interesus. Žmonėms svarbi dabartis, jų susikurti gyvenimai. Lietuvos žemės savininkų sąjungos (LŽSS) Panevėžio skyriaus vadovas Ojaras Purvinis sako, kad jam yra įstrigęs atmintyje susirinkimas rajono savivaldybės salėje, kur susirinko per šimtas žmonių, Iš jų „Rail Baltica“ projektui turėjo būti paimta žemė. „Mačiau šiurpų vaizdą. Senesni žmonės verkė“, – Panevėžio krašto žemės savininkų lyderis teigia tuomet supratęs, kaip jaučiasi žmogus – jis praranda ne tik savo protėvių žemę, bet ir gyvenimo dalį.

Pasak O. Purvinio, rinkos vertė yra ta, už kurią perkama ir parduodama. Tačiau tos žemės, kuri žmogui reikalinga pragyventi, vertė gerokai aukštesnė už vidutinę.

LŽSS Panevėžio skyriaus vadovas, stodamas ginti žemės savininkų interesus, mano, kad  už paimamą žemę derėtų atlyginti dosniau negu rinkos kaina, nustatyti palankesnes sąlygas ar pagalbą.

Į vajų pateko dukart

Nors SM ir NŽT raportuoja apie sėkmingai užbaigtas žemės paėmimo projektui „Rail Baltica“ nuo Kauno iki Latvijos sienos procedūras, grupė atkakliausių asmenų jau bene ketverius metus nenuleidžia rankų. Jie nepasirašė žemės paėmimo aktų, atsisako imti už žemę priskaičiuotas, į notaro depozitines sąskaitas pervestas pinigų sumas.

LŽSS Pasvalio skyriaus vadovas, šeimos ūkio savininkas Vidas Damanauskas iš vykdomosios valdžios, projekto vykdytojų ir teismų gavo ne vieną niuksą. Į žemės paėmimo visuomenės poreikiams vajų jis pateko du kartus.

Pirmąjį kartą 8 ha žemės ūkio paskirties žemės sklype geležinkelio projektuotojai „iškirpo“ 2,5 ha juostą. Įstrižai sklypo. Ilgą istoriją turinti, senelių ir tėvų dirbta žemė buvo suskaidyta į tris dalis. Kitapus būsimos vėžės suformuotas vos apie 1 ha trikampis sklypas, iki kurio nutiesus geležinkelį tektų važiuoti 11 km. Šiapus vėžės – tai, kas lieka iš buvusio derlingo žemės sklypo. Ir prie jos prigludusi namų valda, atsidurianti vos 40 m nuo projekto ašies.

Po metų NŽT surašė dar vieną žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą. Apie 0,9 ha sklypo prireikė dabar jau vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai, taip pat europinio standarto geležinkelio linijos reikmėms.

„Šį rudenį dar pasėjau žieminius javus, tačiau tolesnis ūkininkavimas su europine geležinkelio vėže nesuderinamas. Vertės netenka likusi žemė, namai. Šeimos ateitis tampa miglota – gyvenimas neįsivaizduojamas šalia greitaeigio geležinkelio“,sakė V. Damanauskas.

SM advokatas teismui pareiškė, esą žemės savininkas bylinėjasi norėdamas valstybės sąskaita pasipelnyti.

Pasvaliečio galva, teisinga būtų jam suteikti kitą žemę, kurioje jis galėtų tęsti savo veiklą, arba pritaikyti konsolidacijos įrankį, arba išmokėti tokią pinigų sumą, už kurią būtų įmanoma šeimai pačiai įsikurti kitoje vietoje. Tačiau nė vienas iš šių variantų neįmanomas – tokį patikinimą ūkininkas išgirsta kad ir kur kreiptųsi.

Nepraranda vilties

Europinės vėžės projektas tarsi pervažiavo Damanauskų šeimos gyvenimą, jį pakeitė. Vyras atidžiai seka kiekvieną naujieną apie „Rail Baltica“, „Lietuvos geležinkelių“  skandalus. Palaiko ryšius su tokiais pat visuomenės atstovais ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje. Sako, visur vyksta panašūs dalykai.

V. Damanauskas turi vilties, kad vieną dieną šių reikalų imsis Konstitucinis Teismas. Jis taip pat svarsto apie kreipimąsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl žemės savininkų, Lietuvos piliečių, iš kurių paimama nuosavybė, teisių užtikrinimo.

Neseniai  pasvalietis bene pirmą kartą sulaukė gerų žinių: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) nutartimi jo byla dėl 0,9 ha žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Bylinėjasi dėl senelių žemės

Žinia apie tai, kad V. Damanausko byla bus naujai atversta, džiugina ir jo bendražygį šioje iniciatyvoje panevėžietį Tomą Rutkauską. LŽSS Panevėžio skyriaus narys taip pat laukia LVAT teisėjų kolegijos nutarties. Vyras bylinėjasi dėl savo senelių, dalyvavsių Lietuvos nepriklausomybės kovose, žemės.

T. Rutkauskas pabrėžia, kad sudėtinga kova vyksta ne dėl asmeninių interesų, o iš supratimo, kad vaikams nebus ateities neapgynus teisinės valstybės principų, kurių turi laikytis visi be išimties. Jis sako surinkęs jau bene 35 segtuvus medžiagos, kuri buvo teikiama valdžios institucijoms, teismams – iš viso 10 tūkst. spausdintų lapų.

Atkaklus ir nuoseklus darbas atneša gerus pokyčius. Seime pradėtos svarstyti pataisos gimė būtent dėl tokių žmonių pastangų.

2022-01-26 Irma DUBOVIČIENĖ          Nacionalinė žemės tarnyba, europinė vėžė Rail Baltica, magistralė Via Baltica , VMI, PVM, Irma Dubovičienė, Ūkininko patarėjas
Dalintis
2024/03/28

Kur slepiasi ūkininko genas

„Atostogos – šventas dalykas“, – „Ūkininko patarėjui“ tikino Plungės r. Babrungo sen. Truikių kaime gyvenantis ūkininkas Virginijus Brezgys. Jis su žmona Marija valdo 180 ha žemės, augina šimtinę a...
2024/03/28

Rankdarbiai ir margučių marginimas – spalvų terapija

Radviliškyje gyvena ir kuria žinoma tautodailininkė Edita Prikockienė. Ji beveik du dešimtmečius įvairiais raštais margina margučius, juos dažo keliomis spalvomis, kitus skutinėja peiliuku. E. Prikockienė yra Lietuvos tautodai...
2024/03/28

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuo...
2024/03/28

Sertifikuotas regioninis Lietuvos kultūros kelias – „Penkių kūrėjų kelias“

Kovo 20 dieną sertifikuotas regioninio lygmens kultūros kelias – „Penkių kūrėjų kelias“, jungiantis avangardinio kino kūrėjų ir poetų brolių Jono ir Adolfo Mekų, teatro režisieriaus Juozo Miltinio bei „Naujosios Romuvos&ldq...
2024/03/28

Gaminantiems vartotojams už anksčiau sukauptas kilovatvalandes bus mokamos kompensacijos

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) primena gaminantiems vartotojams, kad š. m. kovo 31 dieną baigiasi sukaupto, bet nepanaudoto, elektros energijos kiekio apskaitos periodas. Vartotojams už nepanaudotas kilovatvalandes (kWh...
2024/03/28

Pasitikime Šv. Velykas kūrybiškai papuoštais namais

Kas gi nenori skoningai ir stilingai pasipuošti velykinio stalo. Nuotaiką pakels ir vazoje sulapojusios kelios beržo šakelės, papuoštos vaikučių išpieštais popieriniais margučiais. Bet vieną kitą patarimą ir pasl...
2024/03/28

Tyrimas atskleidė – rytinė ES siena visiškai atvira baltarusiškai medienai, neva atkeliaujančiai iš Azijos

Šiomis dienomis į viešumą iškilo Europos Sąjungos (ES) medienos sektorių kompromituojanti medžiaga. Nepriklausomo baltarusių portalo „Zerkalo.io“ žurnalistai paskelbė Baltarusijos tyrimų centro (BTC) medžiagą, atsk...
2024/03/28

Aukojimo terminalai bažnyčiose – kokias sumas kortelėmis linkę aukoti šalies gyventojai?

Mokėjimo terminalai bažnyčiose naudojami jau seniai, per juos gyventojai paaukoja pinigus už vestuvių, krikštynų ar kitų religinių apeigų atlikimą. Vis dėlto jie nebuvo pritaikyti per trumpą laiką priimti didelį kiekį smulkesnių aukų, kurio...
2024/03/28

Vilniuje automobilių sąvartyne kilęs gaisras užgesintas

Vilniuje trečiadienio vakarą „Lietuvos geležinkelių“ teritorijoje užsiliepsnojo automobilių sąvartynas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Situacijų koordinavimo skyrius pranešimą apie incidentą gavo...