Europos paramos žemėlapyje pažymėtos jau dvi Lietuvos

Europos Komisija (EK) neseniai patvirtino Lietuvos regioninės pagalbos teikimo žemėlapį, pagal kurį mūsų šalis skirstoma į du regionus – Vidurio ir Vakarų Lietuvos bei Sostinės. Tikimasi, kad tai leis sulaukti reikšmingesnės  paramos iš Europos Sąjungos (ES) fondų, o didžiausia jos dalis atiteks iki šiol investicijomis nelepintai Lietuvos daliai. Dabar savivaldybių, ypač kaimiškųjų, laukia  iššūkis – kaip pritraukti potencialių investuotojų, sugebėsiančių pasinaudoti šia parama.

Lėmė regionų skirtumai

Nuo kitų metų sausio įsigalios  ES  regioninės pagalbos gairės (RPG). Tai – taisyklių rinkinys, kuris priimtas atsižvelgiant į Europos žaliąjį kursą ir Europos pramonės bei skaitmeninę strategijas.

Jos leis valstybėms narėms padėti nepalankiausias sąlygas turintiems Europos regionams mažinti atsilikimą ir ekonominės gerovės, pajamų ir nedarbo skirtumus.

Patvirtinus RPG reikėjo žengti ir kitą žingsnį – patvirtinti Lietuvos regioninės pagalbos žemėlapį. Jame mūsų šalis padalyta į du regionus. Vienas jų –Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionas, kurio bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui yra mažesnis nei 75 proc. ES vidurkio. Todėl jame didžiausias pagalbos intensyvumas didelėms įmonėms sudarys 30–50 proc.

Sostinės regione, atsižvelgiant į jo teigiamą ekonominę plėtrą – BVP vienam gyventojui yra didesnis nei 75 proc. ES vidurkio, čia didelėms įmonėms taikomas didžiausias pagalbos intensyvumas sieks 35 proc.

Gaus milijardu daugiau

Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidento, Elektrėnų savivaldybės mero Kęstučio Vaitukaičio teigimu, Lietuvą suskirsčius į du regionus, susidarė sąlygos mūsų šaliai iš ES fondų gauti ne 3 mlrd. Eur, kaip būtų gavusi, jei visa Lietuva būtų priskirta vienam regionui, o 1 mlrd. Eur daugiau – beveik 4 mlrd. Eur.

„Tai nemenki papildomi pinigai, kurie galės būti panaudoti ekonominės gerovės, pajamų ir nedarbo skirtumams mažinti, nes net Sostinės regione yra savivaldybių, kurios pagal savo ekonominės gerovės lygį prilygsta Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono savivaldybėms. Tačiau ne vien tik pinigai lemia patrauklumą investuotojams. Dar reikia, kad laiku būtų parengti įvairūs aprašai, taisyklės, nes be jų – pinigų negausi. O kol kas jie tik rengiami“, – aiškino K. Vaitukaitis.

Koją kiša požiūris 

„Investuotojų forumo“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė teigė, kad investuotojai į Lietuvą ateina ne dėl europinės pagalbos. „Jie ateina ten, kur yra sudaromos geros sąlygos investuoti. Šioje srityje regionams dar yra kur stiebtis. Pastebiu, kad kai kuriems net neįdomu, kad ateitų koks nors investuotojas – dar taps vietos verslininkų konkurentu, – teigė ji. – Yra regionų, kurie deda daug pastangų ir jie stiprėja, bet, yra ir tokių, kurie mąsto kur kas povincialiau – dar pavilios iš manęs darbuotojus ir bus bėdos, reikės daugiau mokėti, nes užsienio investuotojai dažnai daugiau moka. Toks požiūris kartais regionams pakiša koją pritraukti investuotojų.“

Skyrienės nuomone, vargu ar vien tik europinė parama sukurs patrauklias investicines sąlygas. Kur kas daugiau lemia bendra Lietuvos politika, tai, kas daroma, kad ateitų investuotojai.

Skirtumai kol kas dideli

Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Romas Lazutka pripažino, kad yra gerai, jog Lietuva padalyta į regionus, nes skirtumai tarp Vilniaus ir likusios šalies dalies labai dideli. Tiek ekonominiai, tiek socialiniai. Anksčiau, jei parama būdavo skiriama visai Lietuvai, dažnai ji nusėsdavo Vilniaus regione, nes čia sukoncentruotos pramonės įmonės ir įstaigos. „Atskyrus kitą Lietuvos dalį nuo Vilniaus, susidarys galimybė ir regionuose esančioms įmonėms pretenduoti į paramą – joms Vilniaus įmonės jau nebebus konkurentės. Tačiau kiek tai pagerins gyvenimo lygį, – dar sunku spręsti, nes labai daug kas priklauso nuo to, kaip tie regionai gebės pasinaudoti parama“, – tvirtino R. Lazutka.

Ligos, kurias būtina gydyti

Anot mokslininko, ir paties Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono viduje yra didelių skirtumų. Kai kurie rajonai sugeba pritraukti investicijas ir taip „užsukti“ verslininkus, kad šie ne tik ten kuria verslus, bet ir juos plečia. Tad ten gyvenimo lygis yra aukštesnis. O kai kuriuose rajonuose investicijų beveik nėra, verslas – vos kruta, tad situacija kur kas sudėtingesnė. „Tai Lietuvos senos ligos, kurias būtina gydyti“, – pastebėjo R. Lazutka.

Lietuva nedidelė, kompaktiška valstybė, bet turi didelių mobilumo problemų. Didesniame mieste galima įsidarbinti už didesnę algą nei rajono centre, tačiau gyventojai to daryti nesiryžta, nes kelionės išlaidos pareikalautų pernelyg didelės dalies atlyginimo. O viešasis transportas nėra tinkamai išvystytas. Todėl rajonų centrų gyventojai renkasi darbą vos ne už minimalią algą, bet ten, kur nereikia važinėti.

Lyg užburtas ratas

„Susidaro savotiškas užburtas ratas, nes ir darbdaviai, matydami, kad darbuotojai sutinka dirbti vos ne už minimalią algą, jos nedidina – kam mokėti daugiau, jei dirba ir už tiek. Todėl rajonų gyventojų perkamoji galia – menka. Be to, gana daug pensinio amžiaus gyventojų, gaunančių nedideles pajamas. Todėl vartojimas yra menkas. Nėra prekių, paslaugų paklausos, nėra ir pasiūlos. Tad bent kiek prakutęs verslininkas siekia savo verslą ar paslaugas perkelti į kuo didesnį miestą“, – tvirtino pašnekovas.

Pasak R. Lazutkos, jei nebus kompleksinio problemos sprendimo, prie kurio prisidėtų vietos valdžia, vargu, ar sprendžiant ekonominės gerovės, pajamų nelygybę pagelbės ir ES parama investicijoms.

Kaip diena ir naktis

Didžiausias vidutines darbo pajamas rugsėjį gavo gyvenantys Neringoje, Vilniuje, Kauno mieste ir rajone bei Vilniaus rajone. Pirmoje vietoje – Neringos savivaldybė su 1tūkst.  300 Eur į rankas. Sostinė atsidūrė antroje vietoje – čia vidutinės darbo pajamos perkopė 1 tūkst. 100 Eur po mokesčių. Arti 1 tūkst. Eur ribos ir Kauno miesto savivaldybė. „Mažiausios vidutinės darbo pajamos – nuo 725 iki 750 Eur į rankas, gaunamos pasienio savivaldybėse, kurios labiausiai nutolusios nuo didžiųjų miestų. Tai Kalvarijų, Pagėgių miestų, Kelmės, Skuodo, Biržų rajonų savivaldybės“, – vardijo „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Anot jos, nuo 2016-ųjų darbo pajamų atotrūkis tarp Vilniaus ir kitų šalies savivaldybių pradėjo didėti ir šį rugsėjį pasiekė 45 proc. Savivaldybėse, kuriose gyventojai gauna mažiausias darbo pajamas, daugiausia yra 50–59 metų amžiaus darbuotojų.

Komentaras

Belieka sulaukti pinigų

Ričardas Juška

Ričardas JUŠKA

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas

Šio sprendimo nekantriai buvo laukiama. Lietuva  šalies padalijimui į du regionus neprieštaravo. Tai leis gauti daugiau europinės paramos lėšų ekonominės

gerovės, pajamų ir nedarbo skirtumams mažinti, nei jei Lietuva būtų traktuojama kaip vienas regionas. Bendras visos Lietuvos BVP vienam gyventojui yra gana nemažas, tačiau jį didina Vilnius. Dabar bus skaičiuojama BVP atskirai Sostinės regionui ir atskirai Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionui.

 Lietuva jau yra pasirengusi tokiam šalies skirstymui – pakeistas regioninės plėtros įstatymas, kiti reikalingi teisės aktai, sudarytos regionų plėtros tarybos, išrinkti  plėtros tarybų pirmininkai, konkursų būdu atrinkti administracijų direktoriai. Tetrūksta tik ES skiriamų pinigų. Lietuva turėtų sulaukti maždaug 4 mlrd. Eur negrąžintinos paramos. Didžioji jos dalis šalies ekonomiką turėtų pasiekti 2023–2025 metais.

Ministerijoms  teks persiorientuoti, nes dabar kur kas didesnis savarankiškumas sprendžiant projektų finansavimo klausimus, suteikiamas regionų plėtros taryboms.

2021-12-04

Kazys KAZAKEVIČIUS

Redakcijos nuotraukos

Europos parama, Kazys Kazakevičius, Kaimo laikraštis, Ūkininko patarėjas, Europos komisija, Lietuvos regioninės pagalbos teikimo žemėlapis, Europos sąjungos fondai, Lietuvos savivaldybių asociacija, bendrasis vidaus produktas, ekonominė gerovė, Europos žaliasis kursas, RPG, ES regioninės pagalbos gairės